Tąkart dėmesį atkreipė ir vynuogės, nuo uogų apsunkusias kekes svarinančios dideliame šiltnamyje. „Jausmas lyg būtum Italijoje“, – galvoje šmėstelėjo mintis. Ji per metus niekaip nenurimo ir štai mes vėl pas Danutę.
Vynuogynas – gimtadienio dovana
Idėja auginti vynuoges gimė atsitiktinai, per 61-ąjį Danutės gimtadienį. Prieš trejus metus vyras Kazimieras laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ perskaitė apie vieną vynuogininką ir žmonai pasiūlė nuvažiuoti apžiūrėti jo vynuogyno. „Viešnagė paliko didelį įspūdį. Rodos, net ir dabar burnoje jaučiu ten ragautų uogų skonį. Vynuogės viena už kitą buvo skanesnės, sultingos ir be galo aromatingos, – prisiminė moteris. – Labiausiai patiko, kad vynuogės augintos ne lauke, o šiltnamyje. Jis buvo labai didelis ir pilnas uogų, kaip dabar mūsiškis.“
Nusprendę sekti jau pramintomis pėdomis, D. ir K. Vilaniškiai visa galva paniro į darbus. Kazimieras su atžalomis pradėjo ręsti šiltnamį, o Danutė ieškojo sodinukų. Paieškos truko visą žiemą, buvo aplankytas netgi Latvijoje Tervetės nuovadoje Edgaro Zychmanio užveistas vynuogynas. Jis sudomino todėl, kad yra šiauriausias vynuogynas Europos Sąjungoje. Itin sudomino du dešimtmečius agronomu dirbusio E. Zychmanio patirtis ir jo pasirinktos veislės. Tačiau latvio siūlytomis vynuogėmis vis dėlto nesusigundė – atbaidė kaina.
Ir kuri geriausia?
Taigi šiuo metu šiltnamyje nuo liepos 25-osios derėti pradedančios ankstyviausių vynuogių veislės: ‘Lakemont‘, ‘Sfinks‘, ‘Elegant Svierchranni‘, ‘Livija‘, ‘Super Ekstra‘, ‘Pervozvannyj‘, ‘Sierafimovskij‘, ‘Arkadija‘, ‘Flora‘, ‘Novijpodarok Zaporožju‘, ‘Augistin‘ (V25/20). Taip pat ankstyvosios: ‘Europleven‘ (V52/46), ‘Rozovyj Timur‘, ‘Preobraženije‘, ‘Viktorija‘, ‘Kodrianka‘, ‘Dienal‘. Vidutinio vėlyvumo: ‘Talisman‘, ‘Nadiežda Azos‘, ‘Muscat Bleu‘, ‘Vostorg Idealnyj‘, ‘Podarok Zaporožju‘ ir labai vėlyvos ‘Georg‘, ‘Franžiska‘.
Prakalbusi apie jas, Danutė Vilaniškienė gerų žodžių negailėjo ‘Florai‘ ir ‘Arkadijai‘. Šios augios vynuogės sunokina labai skanias uogas. ‘Floros‘, kartais dar vadinama ‘Lora‘, ovalių, baltų, įsaulyje su rudu atspalvių uogų kekės sveria 500–1000 gramų.
‘Arkadijos‘ uogos žalsvai geltonos, labai didelės, ovalios, o kekės taip pat pasiekia kilogramo svorį. ‘Lakemont‘ sunokina besėkles, švelnaus skonio vynuoges, kurios tinkamos ir džiovinti. Besėkles vynuoges nokina ir ‘Interflaken‘, ‘Canadika‘. Skanios ir ‘Sierafimovskij‘ veislės vynuogės. Kekėje, sveriančioje 400–600 g, sunoksta gintarinės spalvos, muskatų skonio uogos. Muskatinį prieskonį turi ir ‘Rozovij Timur‘. Šios ankstyvųjų vynuogių kekės sveria 600–900 g, uogos pailgos, gelsvai rožinės, muskatų skonio.
‘Viktorija‘ išsiskiria tuo, jog ji kryžmadulkė. Šalia raudonai avietinės spalvos uogas sunokinančios vynuogės būtina sodinti savidulkę, pavyzdžiui, ‘Augustin‘ veislės vynuogę. Jos uogos labai skanios ir saldžios, baltos, persišviečiančios saulėje. ‘Europleven‘ – labai derlinga, uogos gražios ir skanios, nesutrūkinėja nuo vandens pertekliaus.
Atsipalaiduoti negalima nė dienos
Pasak Danutės, vynuogės – ilgaamžiai augalai, derantys trisdešimt metų. Žinoma, jei tik bus tinkamos sąlygos ir gera priežiūra. Visas savo vynuoges Danutė sodino į neutralią žemę, rūgšti dirva vynmedžiams netinka. Prieš sodinimą į iškastą gilią duobę reikia įberti stiklinę pelenų, perpuvusio mėšlo, komposto, šliukštelėti truputį vandens. Sodinant reikia nepamiršti ir plačiai paskleisti augalo šaknis. Vynuogės pradeda derėti antraisiais metais.
Pirmaisiais augina ir formuoja šaknyną, jis lemia sėkmingą augalo žiemojimą. Po metų, pradėjus augti antžeminei daliai, paliekamos dvi šakos su aštuoniais pumpurais. Iš jų bus leidžiamos lianos, kurios išaugins pirmąsias uogų kekes. „Vynuogės dera tik ant šiųmečių šakelių“, – sakė vynuogių augintoja.
Jeigu vynmedžiai nederi, jie laistomi kaip ir pomidorai – du tris kartus per savaitę. O nokstant uogoms – gana retai, nes vynuogėms svarbiausia gauti saulės, ne vandens. Drėgmės perteklius gali pridaryti nemažai bėdos – uogos pradės skilinėti, įsimes ligos.
Danutė džiaugėsi: per trejus metus ligų pavyko išvengti. Pernai buvo užpuolusios voratinklinės erkės, tačiau greitai jų atsikratė. Augintines du kartus nupurškė specialiu citrusinių vaisių žievelės ekstraktu. Šią ligą atpažinti galima iš gendančių uogų ir bepradedančių raitytis lapų. Voratinklinėmis erkėmis vynuogės užsikrečia nuo netoliese augančių serbentų, aviečių.
„Vynuogių ligai galima užbėgti už akių, – dalydamasi patirtimi sakė D. Vilaniškienė. – Šalia vynuogių reikia pasodinti rožę, kuo ji susirgs, tuo sirgs ir vynuogės. Tik gėlių karalienė suserga trimis dienomis anksčiau, taigi ligoms užbėgti už akių lieka laiko.“
Danutė savo augintines tręšia ekologiška latviška durpių ištrauka „Grynok“. Ja kas dešimt dienų nupurškia lapus.
Nestovi vietoje
Daug darbo ir pastangų prireikia genint. Tinkamai genimos vynuogės gauna daugiau saulės spindulių ir oro, be to, suformuojama tinkama augalo forma, pristabdomas itin greitas augimas. „Prie vynuogių darbo netrūksta kasdien, žinoma, jei norisi uogų, o ne vien lapų ir šakų“, – kalbėjo D. Vilaniškienė.
Vegetacijos metu genima kiekvieną savaitę – pašalinami jauni ūgliai, virš kekės paliekami 6–8 lapeliai. Būtina patrumpinti ir pažastinius ūglius, paliekant du lapus.
Taip pat atsakingai ruošiamasi ir žiemai. Vynuogių šaknys, bijant didelių šalčių, mulčiuojamos storu komposto sluoksniu, pabarstoma pelenų saugant nuo pelių ir uždengiama dviguba agroplėvele. Lauke augančių vynuogių šaknys irgi mulčiuojamos kompostu, apklojamos eglišakėmis. Dar labai svarbu nukarpyti visas šakas. Iš jų gausybės paliekamos dvi, jei labai stiprios – trys lianos su 5–8 pumpuriukais, o visos kitos metamos lauk. Palikus visas šakas jokios naudos nebus, augalas tik be reikalo eikvos savo jėgas.
Šiųmetį pavasarį Danutė Vilaniškienė užsimojo vynuoges auginti po atviru dangumi. „Kai prekiaujame mugėje sodinukais, dažnas žmogus atvirauja: neturi šiltnamio, tačiau norėtų užsiauginti didelę ir tvirtą vynuogę. Kai pati viską išbandysiu, įgysiu dar vienokios patirties, galėsiu drąsiai kalbėti ir patarinėti. Dabar to negaliu, todėl ir eksperimentuoju“, – pasirinkimą motyvavo augintoja.
Mugių ir ūkio, kuriame galima nusipirkti įvairių daržovių bei moliūgų ir arbūzų, lankytojai ją pastūmėjo ne tik auginti vynuoges lauke, bet ir jas dauginti. Paragavęs vynuogių dažnas pasiteiraudavo, kur galima nusipirkti sodinukų. Teko pradėti savo augintines dauginti, kad galėtų pasiūlyti ir uogų, ir daigų.
Širdyje – ekologai
Pavirčiuvės kaime ūkininkaujanti moteris nesigina: nors netrūksta nuolatinių pirkėjų, tačiau ir nuolat ieško ir naujų gerbėjų. Parduoti produkciją sunku, nes tenka konkuruoti su įvežtinėmis vynuogėmis, kainuojančiomis 3–6 litus. Už savąsias prašo 10 litų, nors užaugintas ekologiškai galėtų bandyti parduoti aštuoniais litais daugiau. Tačiau be ekologinio ūkio statuso ši kaina nepasiekiama.
Paklausta, kodėl neregistruoja ekologinio ūkio, nors baigė visus kursus ir gavo reikalingus pažymėjimus, Danutė Vilaniškienė nesutriko nė akimirkai: „Mokėti už ekologinius patikrinimus neapsimoka, nes už ekologišką produkciją pirkėjas, pripratęs prie lenkiškų daržovių ir vaisių kainų, daugiau mokėti nenori. O vežti į Vilnių, Kauną per toli ir per brangu. Esame ekologai be popieriaus. Žmonės tai žino ir ne kartą įsitikino, kad nemeluojame, todėl vertina, dėkoja ir rekomenduoja savo draugams.“
