aA
Renkantis kokį nors daiktą dažnai svarbu, kur jis pagamintas. Kartais apsispręsti padeda žinomas prekinis ženklas ar garsi kūrėjo pavardė. Tačiau Europoje vis daugiau kreipiama dėmesio, iš kokios medžiagos vienas ar kitas daiktas yra pagamintas. Nemažą šalininkų būrį turi ir vadinamosios tradicinės, ir sintetinės medžiagos.
Staliukas
© DELFI
Kad ateities gamyba bus plastikinė, mano nemažai mokslininkų, gamybininkų. Žinoma, pirmiausia tie, kurie tas medžiagas tobulina ir gamina. Tokios pat nuomonės laikosi ir nemažai žymių dizainerių. Vieni tai ramiai konstatuoja, kiti - apgailestauja.

Ateitis priklauso plastikui?

Kai šeštajame dešimtmetyje kilo tikras plastmasės bumas, iš šios medžiagos buvo pradėta gaminti praktiškai viskas - nuo lėkščių iki baldų. Devintajame dešimtmetyje ta banga šiek tiek atslūgo, tačiau dabar plastikas vėl labai plačiai naudojamas. Yra kelios jo atmainos, be kurių žmonija jau vargiai apsieitų. Tai PVC ir kompozitai. Jie, atsižvelgiant į sudėtį ir gamybos technologiją, gali būti tokie panašūs į natūralias medžiagas, kad dažnai atskiriami tik palietus.

Svarbiausia medžiaga

PVC, arba polivinilo chloridas, laikomas tikra XX amžiaus naujiena. Nors mokslininkas Victoras Regnault dar 1838 metais atsitiktinai atrado, kaip išgauti vinilo chloridą, pramoniniu būdu ši sintetinė termoplastinė medžiaga pradėta naudoti tik po šimto metų - 1938-aisiais.

PVC pirmiausia vertinamas dėl skaidrumo, nedidelio svorio, atsparumo įvairiems riebalams ir rūgštims, korozijai. Jis pasižymi puikiomis mechaninėmis ir izoliacinėmis savybės, nepraleidžia dujų ir kvapų.

Žymus dizaineris Konstantinas Gricius plastiką dėl jo unikalių formavimo galimybių vadina ateities medžiaga. Iš PVC gali būti gaminama kone viskas - nuo kasdienio vartojimo prekių, iki specifinių prietaisų, kuriems taikomi ypatingi reikalavimai. Pavyzdžiui, jie naudojami ten, kur kitos medžiagos, tokios kaip guma ar metalas, sukelia alerginę reakciją. Tokiais atvejais PVC nepamainomas.

Galimybės dar neišnaudotos

Kompozitas - kita sintetinė medžiaga, išpopuliarėjusi penktajame dešimtmetyje. Jos pagrindą sudaro anglies pluoštas. Kompozitas pasižymi lengvumu, ilgaamžiškumu, yra fiziškai ir chemiškai atsparus. Nenuostabu, jog pramonėje jis irgi aktyviai naudojamas - pradedant baldų, šviestuvų gamyba, baigiant laisvalaikio prekėmis. Tačiau šios medžiagos galimybės dar iki galo neišsemtos. Įvairios kompanijos skelbia konkursus ir skatina dizainerius kurti daiktus iš kompozitų.

Padeda kurti

Sintetinės medžiagos suteikia dizaineriams laisvę veikti. Naudodami gerai formuojamą masę jie gali įgyvendinti savo kūrybines idėjas. Tačiau nedaugelis nori prisipažinti, kad sintetinės medžiagas tuos jų sumanymus ir... stimuliuoja. Vis garsiau kalbama, jog dizainą ištikusi idėjų krizė, tad puikiai formuojamos medžiagos - stiprus impulsas sukurti ką nors nauja.

Ar daiktai, pagaminti iš plastiko, gali turėti kūrinio statusą, ar jie yra ir bus tik masinio vartojimo produktas - atskirų diskusijų objektas. Nors esama daugybė pavyzdžių, kai iš dirbtinių medžiagų sukuriama tikrai stilingų daiktų (pradedant tais pačiais baldais, baigiant šviestuvais).

Prognozės pernelyg pesimistinės

Tradicinėmis medžiagomis dabar vadinamas medis, metalas ir stiklas. Šiandien jų perspektyvos išties miglotos. Kita vertus, ar tikrai ateityje dominuos vien sintetika? Akivaizdu, jog tokios prognozės pernelyg pesimistinės.

Vienas pagrindinių dirbtinių medžiagų šalininkų argumentų - palyginti nedidelė kaina. Gamtos ištekliai nėra amžini. Netolimoje ateityje medienos ir metalo kainos dėl to gali smarkiai padidėti. Aišku, brangs ir daiktai, padaryti iš tradicinių medžiagų. Be to, juos gaminant naudojama nemažai rankų darbo, kuris daug kainuoja, sudėtingesnė ir apdirbimo technologija. Tai didina tiek gaminio vertę, tiek kainą.

Tačiau galima įvardyti argumentą, kuris, matyt, dar ilgai bus nepavaldus jokiai ekonominei logikai - visada atsiras žmonių, jaučiančių natūralių daiktų trauką. Jie stengsis įsigyti daiktų, pagamintų būtent iš tradicinių medžiagų. Deja, jau netolimoje ateityje natūralūs gaminiai dėl minėtų priežasčių gali būti prieinami tik labai turtingiems žmonėms.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Gyvai / Graikijos ir Lietuvos čempionų mūšis: „Panathinaikos“ – „Žalgiris“ (30)

Penktadienio vakarą finišuoja 20-asis Eurolygos reguliariojo sezono turas. Vėliausiose jo...

Tragiška paskutinės raupų aukos istorija: manė, kad liga jau išnaikinta, bet vėl smogė pačiu netikėčiausiu metu (9)

1978 metų vasarą viso pasaulio mokslininkai ėmė kalbėti apie grandiozinį pasiekimą, kurio...

Magistralėje BMW taip rėžėsi į pėsčiąjį, kad net neaiški žuvusio žmogaus lytis (55)

Sausio 17-osios vakarą, apie 20.05 val., Šiaulių r., magistraliniame kelyje A12, ties Domantų...

Policija: nebuvo tokio įvykio kaip pagrobimas papildyta (587)

Penktadienio vakarą policijos pareigūnai sušaukė spaudos konferenciją naujienoms apie galimą...

Vitalija Guobė

Dieve, apsaugok nuo klasės susitikimų! (6)

Viskam yra ribos. Kai prieš Naujuosius dalyvavau klasės susitikime, visa pakylėta, šį kartą be...

Norite išvengti širdies ligų – privalote žinoti svarbų kraujo rodiklį: tuo pasirūpinti reikia kuo anksčiau (3)

Neseniai atlikto tyrimo autoriai pabandė atsakyti į klausimą, ar, atsižvelgiant į cholesterolio...

Tokio prekybininkų šou lietuvis dar nebuvo matęs: vokiečiai ten šėlsta nuo pat ankstaus ryto (10)

Šį kartą Orijus lankėsi Hamburge – viename įdomiausių ir gražiausių miestų Vokietijoje ....

Mirė mažiausias pasaulio žmogus (4)

Eidamas 28-uosius metus, mirė mažiausias pasaulio žmogus Khagendra Thapa Magaras, pranešama...

Barackas Obama žmoną pasveikino saldžia žinute „Facebook“: gimtadienį žymi dar niekur nematyti romantiški kadrai (7)

Buvęs prezidentas Barackas Obama pagerbė savo žmoną Michelle Obamą per jos 56-ąjį...

Paneigė dažnai išsakomą nuomonę dėl neigiamų palūkanų normų

Naujas Jeilio profesoriaus Paulo Schmelzingo straipsnis mums primena, kad problemų paprastai sukelia...