aA
Vitiškių kaime šiaudinių ryšulių name, aptinkuotame moliu gyvena Agnės ir Tauriaus Gulbinų šeima. Ši šeima, kaip ir dauguma kitų, namuose turi kompiuterį, muzikinį centrą, elektrinę viryklę, naudojasi mobiliaisiais telefonais. Jie nebando pabėgti nuo civilizacijos, bet nori gyventi ekologiškai. O jų ekologiškas gyvenimas prasidėjo nuo molinio namo statybų.
© A. Krasikovo nuotr.

Tokie namai yra tvirti, šilti, visiškai natūralus, atsparūs pelėsiui, patys susireguliuoja drėgmės kiekį, dėl to mikroklimatas tokiuose namuose pastoviai išlieka jaukus. 

Teiraujamės Tauriaus Gulbino, kaip kilo mintis statyti būtent molinį namuką, kuo jis išskirtinis ir, žinoma, kiek gi kainavo statybos.

- Kaip gimė mintis statytis tokį namuką?

- Norėjau pasistatyti sau namą, kad būtų ekologiškas ir nekainuotų daug. Viename forume užtikau tokį statybos būdą, kad galima statyti su šiaudų kitkomis ir aptinkuoti moliu. Pradėjau tuo domėtis, ieškoti literatūros. Paskui važiavome pas žmones, kurie jau turi pasistatę tokius namus, kalbėjomės. Ir nusprendėme, kad statysime būtent tokį. O galvoti apie savo namą su būsima žmona Agne pradėjome jau seniai, kai dar nebuvome susituokę. Vieną dieną susėdome ir pradėjom svajot, koks bus mūsų sklypas, kur tvenkinys, kur pirtis, kur miškelis, parkelis, vaikų žaidimo aikštelė. Ir namas, aišku. Ir namą kažkodėl aš nupiešiau apvalų, tiesiog daug negalvodamas, intuityviai. Paskui pagalvojau, kad įdomu, jog jis kitoks, negu įprasta.

Tada dar nieko neturėjom, nei sklypo, nei nieko. Tiesiog buvo tokia idėja. Paskui vestuvių proga uošvis padovanojo sklypą ir tada jau pradėjau galvoti apie namo statybas. Ir susimąsčiau, kad būtų iš tikrųjų gerai statyti tokį apvalų. Pradėjom ieškoti pavyzdžių internete. Galiausiai vis tiek buvo savo kūryba. Taigi jis yra 8 sienų, beveik apvalus.

- Ar konsultavotės su kokiais specialistais?

- Patį namo planą mums nubraižė profesionalus architektas. Ne detalųjį, bet paprastą. Kadangi mano uošvis yra inžinierius ir pats yra pasistatęs namą, turi daug patirties, tai labai padėjo savo patarimais ir padėjo man išspręsti techninius dalykus bei konstrukcijas.

- Bet juk reikia drąsos pačiam pradėti statyti namą?

- Na, taip. Mano tėvai muzikantai, o aš pats nesu iš tų techniškų žmonių, esu humanitaras. Bet nepaisant to, vis tiek kažkaip pastačiau tą namą savo rankom. Žmona labai palaikė, bet statybose buvau praktiškai vienas. Aišku, ne visus darbus gali pasidaryti vienas. Kai reikėjo dėti didelius balkius, tai ir uošvis padėjo, ir broliai. Net ir traktoriaus reikėjo su grandinėm vienam dideliam balkiui iškelt. Paskui, kai prasidėjo tinkavimas, tai irgi labai daug darbo, bet jis nėra labai techniškas, tai tiesiog parašėm į feisbuką, kad kviečiam į talką tinkuot, ir susirinko žmonės. Į pirmą talką gal 30 žmonių, į antrą – gal 20. Draugai ir jų draugai, kurių net nepažinojom.

Agnės ir Tauriaus Gulbinų šeimos molinis namas
Agnės ir Tauriaus Gulbinų šeimos molinis namas
© A. Krasikovo nuotr.

- Koks namuko plotas, kiek kambariukų?

- Plotas maždaug 50 kvadratų pirmame aukšte ir šiek tiek mažiau antrame. Antras aukštas yra vientisas, o pirmajam aukšte yra vonia ir tualetas, virtuvė, miegamasis, svetainė. Bet jie nėra labai padalinti, kad būtų durys, pertvaros kažkokios. Mes galvojom perskirti, bet dabar praktiškai miegamąjį nuo svetainės ir virtuvės skiria krosnis, o šiaip yra atvira erdvė. Ir nors iš pradžių ketinom atskirti, bet paskui pripratom ir pagalvojom – o kam reikia? Kam tas duris uždarinėt, juk taip daug paprasčiau. Ir antrajam aukšte yra visiškai atvira erdvė, kol kas neplanuoju skirstyti į jokius mažesnius kambariukus. Bet antras aukštas yra skirtas vaikams, tai jeigu jie paaugę pareikalaus, kad nori savo kampą turėti tai galbūt ateityje reikės suskirstyti.

- Ar jaučiatės jaukiai savo namuke?

- Taip, labai. Labai jaukiai.

- Ar yra kokių šio namuko minusų?

- Sunku pasakyti. Jeigu ir yra dabar kažkokių minusų, pavyzdžiui, techniški dalykai, kad yra atvira apačia, nes namukas stovi ant polių, tai žiemą jeigu labai stiprus vėjas, truputį košia per apačią. Bet aš jau esu sugalvojęs, kaip šitą minusą ištaisyti, kad uždengsiu visą tą atvirą angą ir vėjas nebeturėtų būti problema. Tai, kad nėra verandos, nors pagal planą ji buvo, nusprendėm iš karto jos nestatyti, nes norėjom kuo greičiau, tai nukėlėm į tolimesnę ateitį. Taigi šis minusas ateityje bus ištaisytas.

- Kiek laiko truko statybos?

- Pradėjau kasti rūsį ir medieną ruošti 2009 m. Užpernai žiemą jau gyvenom, pernai jau buvo nutinkuota. Bet dar nebuvo užbaigtas antras aukštas. O praeitais metais padariau antrą aukštą. Tas procesas vis vyksta. Ir negali pasakyti, kad ,va dabar jau pabaigiau, nes nėra dar pabaigta – ir vonią reikia įrengti. Bet tas procesas vis tiek nesibaigs - ir tai padaręs aš dar turiu planų. Noriu sienas dažyti, išpiešti piešiniais, išdailinti. Daug visokių idėjų yra kaip tobulinti. Molinis namas, kaip pats jį stataisi, turi didelį pliusą, pavyzdžiui, sugalvojai sienoj kažką kitaip padaryti, nori lentyną iš molio nulipdyti. Ir gali. Tiesiog paimi, su plaktuku tinką išdaužai, paimi molio mišinį ir lipdai lentyną. Kažkas nepatiko – gali pakeisti ar pertinkuoti bet kada. Tas dalykas, kad gali keisti pagal save, man labai patinka. Nes paprastam mūriniam name to nelabai gali padaryti. Jeigu jau išdaužysi tinką, tai nekaip atrodys.

Agnės ir Tauriaus Gulbinų šeimos molinis namas
Agnės ir Tauriaus Gulbinų šeimos molinis namas
© A. Krasikovo nuotr.

- Kiek kainavo namukas?

- Galiu tik apytiksliai pasakyti, su viskuo ne daugiau kaip 30 tūkst. litų.

- Ar rekomenduotumėt kitiems tokius namukus statyti ir ką patartumėte?

- Rekomenduočiau tiems, kurie nebijo daug darbo ir naujovių. Ir tikrai tiems, kurie nori gyventi savo pastatytam name. Aišku, reikėtų pasidomėti, atvažiuoti pas tuos žmones, kurie jau pasistatė tokius namus ir pasimokyti iš jų klaidų. Ir pas mus galima atvažiuoti. Feisbuke yra grupė „molio ir šiaudų nameliai“, tai ten yra visas jų judėjimas. Ten žmonės dalinasi ir savo namų statybos nuotraukomis, ir patarimais, ir gali pasiklausti kaip forume, visi labai geranoriškai atsako ir dalinasi patirtimi. Reikia tiesiog nebijoti, pasitikėti.

- Kas buvo sunkiausia?

Kadangi namas aštuoniakampis, sunkiausia buvo turbūt sukišti tas šiaudų kitkas, kurios niekaip nenorėjo susieiti, reikėjo kūjį pasiėmus jas raginti. O paskui ir stogo konstrukcija, nes tie kampai didėjo geometrine progresija, tai buvo gana sudėtinga išmatuoti tuos besidauginančius kampus. Tada net pagalvojau, gal geriau reikėjo statyti keturkampį namą. Dabar jau suprantu, kodėl žmonės stato keturkampius. Bet tai jau praeityje, o kad jau pasistačiau tokį, tai esu patenkintas, kad ne keturkampis, o apvalus. Kažkaip jaukiau jame jaučiasi. Sako, kad geriau energijos teka. Nors kai rinkomės tokią formą, apie tai nebuvau nieko girdėjęs.

Dėkojame fotografui Aleksandrui Krasikovui už nuotraukas ir pagalbą rengiant reportažą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ant branduolinio karo slenksčio: kodėl 2020-ieji gali tapti lemtingi (309)

Netikėtai kilus didelei tarptautinei krizei kurį laiką trunka apsižodžiavimai, raginimų sėsti...

Savaitės orai: pirmadienį gresia rekordas, vėliau bus blogiau (6)

Pirmadienį Lietuva pateks į galingo ciklono pietvakarinę šiltąją dalį. Dangumi plaukiantys...

Žydų gydytojas parodė dar nepažįstamą Aušvico pusę (112)

„ Aušvicas neturi pasikartoti – šis troškimas, atsiradęs tėvo širdyje, vokiečiams palikus...

Išskirtinį Europoje karaliavusios dinastijos atstovų veido bruožą nulėmė kraujomaiša: išnyko visa giminė (34)

Daugeliui karalių ir karalienių, priklausiusių Austrijos Habsburgų dinastijai, valdžiusiai...

Miestas, kadaise tituluotas prekybos sostine: prasiautęs pirmasis pasaulinis karas paliko tik apokaliptinius vaizdus (12)

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Tauragė turėjo beveik trylika tūkstančių gyventojų,...

Derbis, kurio galėjo ir nebūti: LKL lyderių galvose kirba kitokie klausimai (8)

Kalbant juokais, Kauno „Žalgirio“ tritaškių pataikymo procentas nemeluoja. Žvelgiant į jį,...

Hobį darbu pavertęs panevėžietis: veikla prasidėjo todėl, kad valgyti norėjosi (27)

Panevėžio rajone gyvenantis menininkas Erikas Hincas jau trisdešimt metų užsiima keramika ir...

Kaip geriau nepakuoti dovanų, jei nenorite nuvilti (1)

Kuklios dovanos, supakuotos į prašmatnias, daug žadančias pakuotes, sukuria apgaulingų...

Atėjus šeimyniniams džiaugsmams, išėjo vyriški: viskas dėl to prakeikto sekso... (269)

Rašau, nes nebeturiu ko prarasti. Tegu perskaito kas tik nori, tegu tai būna šauksmas į tyrus, bet...