Jos kuria ypatingą nuotaiką ir suteikia šiam būstui išskirtinį charakterį. Interjerą projektavusi architektė Jolanta Zapolskaja džiaugiasi, kad pavyko sujungti prabangą, patogumą ir jaukumą.

Projektuoti teko nuo nulio

Vilniuje, Visorių gyvenamajame rajone esantis erdvus beveik 200 kvadratinių metrų ploto naujos statybos kotedžas yra brandaus amžiaus poros namai. Jo interjeras kurtas kasdieniam dviejų žmonių gyvenimui, bet apgalvotas ir vaikų bei anūkų laikinas apgyvendinimas jiems atvykus į svečius.

Šeimininkai norėjo modernaus, funkcionalaus būsto su reprezentatyviomis patalpomis didelės šeimos susibūrimams.

Jie pageidavo ir jaukių asmeninių erdvių, pagal poreikį pertvarkomų darbo ir svečių kambarių. Dar vienas jų noras buvo įrengti labai funkcionalias ūkines patalpas. Spalvos turėjo būti nerėkiančios, medžiagos kokybiškos, ilgaamžės, baldai praktiški ir maksimaliai patogūs. Pradinis pastato planas buvo nuobodus ir standartinis, tad architektei teko įdėti nemažai pastangų.

„Ypač nefunkcionalios buvo nemažos rūsio erdvės. Tai visiškai neatitiko užsakovų poreikių, tad viską projektavau, galima sakyti, nuo nulio. Kotedžas su daline apdaila turėjo tik monolitinę laiptinę – prie jos ir derinausi. Daug dėmesio skyriau patalpų išdėstymui. Pagrindiniu akcentu tapo gyvenamoji erdvė, kurioje yra svetainė, valgomasis ir virtuvė“, – pasakoja J. Zapolskaja.

Nors kotedžo plotas didelis, bet reikėjo daug įvairios paskirties erdvių, todėl buvo išnaudotas beveik kiekvienas centimetras. Užsakovė atėjo su mintimi apie apvalią svetainę. Jai labai patiko butas Maskvoje, ten buvo apvali svetainė, tad norėjo, kad ir būstas Lietuvoje jai primintų anuos namus.

Siekiant išpildyti šį pageidavimą viena svetainės siena buvo išlenkta.

Už lenktos funkcionalios baldinės sienos (svetainės pusėje ji paversta lentyna) suprojektuota mažytė virtuvė, tilpo ir staliukas su kėdėmis. Pasak architektės, ši virtuvė labiau reprezentatyvi, proginė, skirta kavai, arbatai ar lengviems pusryčiams, užkandžiams pasiruošti. Rūsyje yra dar viena labai praktiška virtuvė su dideliu darbastaliu ir visa būtina maisto gaminimo įranga.

Atspirties taškas – kolekcija

„Užsakovai norėjo kokybiškai įrengtų namų. Manau, pavyko suderinti prabangą, patogumą ir jaukumą. Išskirtinis dėmesys detalėms lemia galutinį rezultatą, – aiškina J. Zapolskaja. – Atspirties tašku kuriant interjerą tapo šeimininkės sukaupta suvenyrinių raganų kolekcija. Sunkiai įsivaizdavau jas moderniame būste, tačiau eksponuoti vis dėlto reikėjo.“

Nenorėdama raganoms įrengti specialios erdvės, architektė sumanė jomis dekoruoti laiptinės sieną, tačiau ne paprastai, o sukurdama atitinkamą foną. Taip pirmą ir antrą aukštą sujungė viena tema – pasakos. Laiptinės sienas puošia šviesaus medžio plokštės, dekoruotos raižiniu, kuriam piešinį pagal architektės apibūdinimą sukūrė dailininkas iliustruotojas.

Raižinio motyvas (miškas) pasikartoja ir antro aukšto duryse, tapetuose. Miegamajame taip pat panaudotas pasakos motyvas. Sieną virš lovos papuošė art deco stiliaus piešinys garsaus prancūzų baldininko ir interjero dizainerio Armando Alberto Rateau tapybos bei „De Gornay“ tapetų motyvais. Šią nelengvą užduotį atliko dailininkas iliustruotojas Sergi Dominguezas Fontas.

Pirmame aukšte spalvos ramios ir šviesios, dominuoja šviesiai rusvi, pilkšvi atspalviai. Grindys balinto natūralaus medžio. Šią spalvų paletę praskaidrina spalvingi stikliniai šviestuvai, sukabinti virš stalo valgomajame, ir tokie patys sieniniai koridoriuje. Antrame aukšte atsirado papildomos sodresnės, šiltos rudos spalvos, prie jų derinami auksiniai akcentai.

Daug dėmesio skirta apšvietimui. Svarbiausias tikslas, pasak architektės, kad jis atitiktų šių namų šeimininkų gyvenimo stilių ir būdą. Kiekvienai patalpai sukurti keli scenarijai – ryškaus apšvietimo ir vakarinio ramaus, pabrėžiančio reikiamas detales. Yra daug netiesioginio apšvietimo šaltinių, taip išryškinami kai kurie interjero elementai.

Namų širdimi tapo svetainė

Su valgomuoju sujungta svetainė – pagrindinė visos šeimos susitikimo ir bendravimo vieta. Šiai šeimai labai svarbus bendravimas, jos nariai yra kūrybingos asmenybės ir jų šventės būna tikrai ypatingos. Tad reikėjo didelės, funkcionalios erdvės. Svetainėje patogiai prisėsti kviečia dvi grakščios sofutės ir fotelis, yra mažas staliukas, stalas su kėdėmis.

Virš valgomojo stalo pakabintas spalvotų šviestuvų debesis, apšvietimo ryškumas reguliuojamas pagal poreikį. Sieną virš komodos puošianti žaisminga šeimos fotografijų kompozicija tarsi pakartoja pastelinius šviestuvų atspalvius. Nedidelis židinys spinduliuoja šilumą ir jaukumą. Marga natūralaus akmens židinio sienutė tapo dar vienu dekoratyviniu akcentu.

Prieškambariui liko labai nedaug, nes šalia suprojektuotas garažas vienam automobiliui. Be to, dar reikėjo rasti vietos ir mažam svečių tualetui bei drabužių spintai. Regimai šią nedidelę patalpą praplečia veidrodžiais dengta viena jos siena. Ji dekoruota šviestuvais, derančiais su svetainės.

Darbo ir svečių kambarius architektė suprojektavo veidrodinės simetrijos principu. Čia panaudoti klasikinio stiliaus elementai: simetrija, ornamentika, auksinės šviestuvų ir rankenėlių detalės. Kasdien tai yra didelis darbo kambarys su dvejomis dvivėrėmis durimis, kurias galima laikyti praviras.

Atvykus šeimai, kambarys judama pertvara padalijamas į du atskirus svečių kambarius.

Šeimininkų poilsiui skirta erdvė užima pusę antrojo aukšto. Miegamajame patogi plati dvigulė lova. Iš jo patenkama tiesiai į erdvią drabužinę ir vonios kambarį su langu. Miegamojo ir vonios dekoratyviniai elementai dera tarpusavyje. Miegamojo siena papuošta aukso spalvos piešiniu, jį papildo išraiškingo dizaino auksinis šviestuvas.