aA
Ieškant veiksmingų pigesnių trąšų, būtina atkreipti dėmesį į medžių lapus. Jie užsienyje vadinami sodininkų auksu.
© Shutterstock

Pavadinimas skambus, bet, sutikite, teisingas. Ryškus žalias apdaras pavasarį yra naujos gyvybės pranašas. Vasarą medžių lapai saugo nuo karščio, triukšmo, rudenį žavi spalvomis, o lapkritis simbolizuoja vegetacijos pabaigą.

Lapų vertė

Vaismedžių lapuose daug azoto (2,2–2,8 proc.), fosforo (0,3–0 8 proc.), kalio (1,3–1,9 proc.), kalcio (1,2–2 proc.), magnio (0,3 proc.). Kilograme sausos medžiagos yra nemažai mangano, boro, cinko, vario, molibdeno. Kaulavaisių lapuose susikaupia šiek tiek daugiau kalio ir magnio, uogakrūmių – fosforo. Įvairių miško medžių lapai chemine sudėtimi prilygsta vaismedžių lapams. Tik beržų, liepų lapuose randama daugiau azoto (2,3–4 proc.). Mažiau vertingi spygliuočių spygliai. Juose beveik perpus mažiau kalio, kalcio, azoto, fosforo, magnio.

Komposto kokybė priklauso nuo mineralizacijos, lapuose esančių organinių medžiagų ir jų savybių. Azotas skatina skaidymosi procesą. Greičiau pūva tie lapai, kuriuose šios medžiagos yra per 2 proc. Natūraliomis sąlygomis skirtingų medžių lapai nyksta nevienodai: greičiausiai – vaismedžių, lazdynų, alksnių, po to beržų, o ilgiausiai – ąžuolų, drebulių, paprastųjų klevų, riešutmedžių, žagrenių, gebenių. Jie turi rauginių ir kitokių medžiagų, trukdančių irti.

Nukritusių lapų paskirtis įvairi. Jie – geras mulčias ir žaliava kompostui. Lapų galima įmaišyti į kitus kompostus. Tinkamai perpuvusios organinės trąšos ne tik praturtina dirvožemį humusu ir maisto medžiagomis, bet ir pagerina jo struktūrą. Dirvožemis tampa puresnis, į jį lengviau patenka oras, ilgiau laikosi drėgmė.

Lapų kompostavimas

Sugrėbtus lapus galima paskleisti darže ir užkasti į dirvą arba paprasčiausiai supilti į krūvą (geriau ant šakų sluoksnio). Patogiau kompostuoti specialiuose konteineriuose. Yra įvairios talpos (300–900 l), aukščio ir dizaino komposto dėžių su dangčiais. Jose padarytos komposto išėmimo angos, kiaurymės orui į vidų patekti. Šios dėžės gaminamos iš ultravioletiniams spinduliams ir nepalankioms aplinkos sąlygoms atsparių medžiagų, sulaiko šilumą ir neleidžia išgaruoti drėgmei.

Paprastesnį konteinerį nesunku pasidaryti iš tankaus vielinio tinklo. Jis pritvirtinamas prie keturių gerai į žemę įkastų kuolų ir pridengiamas tokiu pat tinklu, kad vėjas neišsklaidytų lapų. Tinka akyto tinklo ir nesandarios medinės dėžės, mažesniam kiekiui – didesni plastikiniai šiukšlių maišai.

Sukrovus lapus, pakračius, maišai užrišami ir tankiai subadomi šakėmis. Kraunant nereikia labai suspausti. Laistoma mažiau, jei lapai kompostuojami pavėsingoje vietoje ir oras drėgnas. Nereikia kasti ar betonuoti duobių. Mat ten kaupiasi vandens perteklius, be oro žūva naudingosios bakterijos, įsiveisia rūgimo ir rūgštį sukeliančios bakterijos, todėl susidaro silosas.

Spyglių kompostas

Spygliai
Spygliai
© Shutterstock


Didesnį kiekį spygliuočių spyglių naudinga pūdyti atskirai. Toks pūdinys rūgštesnis, tinka daugumai spygliuočių, rododendrams, azalijoms mulčiuoti, rūgščią žemę mėgstančių augalų sėjai ir daigams auginti. Kitaip dirvą, į kurią įterpta daugiau spyglių ar jų komposto, o į ruošinį nebuvo įmaišyta azotinių medžiagų, teks gausiau tręšti azoto trąšomis. Net ir nesuirę spygliai, pjuvenos gerina molingą šarminę dirvą (3–5 kg/m2). Į 1 m3 kompostuojamų spyglių patartina įmaišyti apie 15 kg amonio salietros.

Vieni spygliai, šakutės, pjuvenos pūva sunkiai, bet sumaišius juos su kitų rūšių augalų žaliava, šio proceso lėtėjimas nepastebimas. Svarbu, kad spygliuočiai nevyrautų.

Organinių trąšų kokybė

Dėl gamtoje vykstančių natūralių procesų ruošinio krūvoje vystosi pelėsiniai grybai, mielių bakterijos – susiformuoja biocenozė, kuri labai aktyviai ardo lapus. Temperatūra pirmosiomis dienomis dažniausiai pakyla iki 50–70 °C, vėliau šiek tiek sumažėja. Krūvos viduje medžiagos ỹra greičiau, o kraštuose lėčiau.

Svarbu, kad pūdinys būtų drėgnas ir oras tolygiai patektų į visus kompostuojamos masės sluoksnius. Minimalus drėgnis, kuriam esant prasideda mikroorganizmų veikla, yra 12–15 proc., optimalus – 60–70 proc. Kai jos mažiau nei 45–50 proc., mineralizacija vyksta lėčiau.

Ruošinyje kartais gali susidaryti tankus šlapių, suspaustų (suslėgtų) lapų sluoksnis. Per jį neprasiskverbia oras, žūva naudingosios puvimo bakterijos, įsiveisia nepageidaujamos rūgimo ir rūgštį sukeliančios bakterijos.

Tokį ruošinį būtina apsaugoti nuo lietaus, susidariusį luitą išskirstyti kuo mažesniais gabalais ir turinį papildyti šiaudais, pjuvenomis, žievėmis, pavytinta žole, popieriumi, smulkintu kartonu ar mėšlu. Šių daugiau oro turinčių medžiagų geriausia imti po lygiai. Po kelių dienų pagerėjus aeracijai, organinių medžiagų sudėčiai, padidėja mikrobiologinis aktyvumas, atgyja skaidymosi procesas.

Branda greitesnė, kai lapai sluoksniuojami su paukščių mėšlu ar augalų liekanomis. Įvairias organines medžiagas gali perdirbti sliekai. Ypač produktyvūs, ilgaamžiai yra Kalifornijos sliekai. Komposto irimą skaidančių priemonių galima pasiruošti patiems.

Labai aktyvios organinių medžiagų skaidytojos yra šieno lazdelės. Šių bakterijų gausu priplėkusiame šiene. Jis 15–20 minučių pavirinamas 1 l vandens, įdėjus šaukštą kreidos. Šieno lazdelės verdant ne žūsta, o virsta sporomis. Uždengtą indą palaikius keletą dienų šiltai, vandens paviršiuje susidaro plėvelė – suaktyvėjusios bakterijos, sunaikinusios visas maisto medžiagas, vėl virsta sporomis ir nusileidžia ant dugno. Tokiu nuoviru palaisčius ruošinį organinės medžiagos suyra sparčiau. Fermentaciją padidina taukių, dilgėlių, asiūklių, valerijonų nuovirai.

Į indą, kuriame sudėti ąžuolų, drebulių ir kitų augalų sunkiau pūvantys lapai, galima įmaišyti kalkių arba drėgno, priplėkusio šieno, kitų augalinių liekanų ir užpilti skystu mėšlu (1 l / 10 l vandens).

Uždengus plėvele ir palaikius porą mėnesių, tirštą užpilą galima maišyti su žeme. Šiuolaikinės technologijos sodininkams ir daržininkams siūlo dar vieną gudrybę – įvairius komposto gamybos skatintojus. Naudojant preparatus, organinės atliekos greitai suyra ir virsta tirpiomis medžiagomis, kurias lengvai pasisavina augalai, neleidžia atsirasti nemaloniems kvapams. Naudojant šiuos skatintojus, kompostas virsta derlingu humusu per 3–8 savaites.

Pūvančio komposto tūris sumažėja, pasikeičia ir maisto medžiagų santykis. Subrendęs ir tinkamas naudoti produktas skleidžia šviežios žemės kvapą, vientisas, beveik juodos spalvos. Sugniaužus kompostą rankoje, ji neišsitepa.

Komposto vertė gali skirtis. Anglies ir azoto (N : C) santykis neturėtų viršyti 1 : 20–30. Optimalus pH turi būti 6,5–8,0. Kai jis didesnis nei 7,5, augalai prastai pasisavina geležį, manganą, varį, cinką, nors šių mikroelementų dirvožemyje ar komposte gali ir netrūkti. Jei organinės medžiagos yra mažiau kaip 20 proc., komposto vertė maža.

Lapai mulčiui

Medžių, daržovių ir daugiamečių gėlių mulčiui naudojami lapai pilami ant dirvos plonu sluoksniu, supūva maždaug per metus. Nukritusių ant gėlyno rudenį galima negrėbti. Juos pavasarį galima surinkti arba įterpti į žemę kartu su trąšomis.

Po medžiais ar krūmais paskleidžiamas 7–10 cm storio lapų sluoksnis. Bakterijos dauginsis geriau užmetus porą kastuvų žemės. Geras mulčias – rudenį surinkti ir metus palaikyti pusiau perpuvę lapai. Jie praturtina dirvožemį duobėse, į kurias sodinami nauji sodo augalai.

Kompostas – gera izoliacinė medžiaga inspektuose. Jo pilama tarp mėšlo ir dirvožemio.

Verta žinoti

  • Žiemai neturi likti lapų po vaismedžiais, ypač prie kamienų, nes ten lieka žiemoti daug kenkėjų.
  • Kad lapai nesuliptų į vientisą masę, juos naudinga pirmiau padžiovinti, o paskui krauti į kompostinę.
  • Komposto krūvoje greičiau suyra šakų smulkintuvu ar žoliapjove susmulkinti kartu su žole nuo vejos surinkti lapai. Kai jų nedaug, nebūtina dėti į kompostą, o galima paskleisti ant dirvos. Smulkinta žolė ar lapai greitai suyra.
  • Tinkamai perpuvęs kompostas tinka daržovių, gėlių ir dekoratyvinių augalų daigams.
  • Atskirai kompostuojami rauplių, miltligės, kokomikozės ir kitų ligų apnikti lapai. Ruošinį būtina uždengti plėvele, kad žūtų jų sukėlėjai, neplistų kenkėjai.
  • Įmaišius lapų komposto į molingą dirvą, padidėja jos laidumas, į smėlėtą – ilgiau išsilaiko drėgmė.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Baltiškos Ženios atostogos. Europietiškiausią Europą atrado Estijoje: čia trūksta tik pinigų (11)

Iš visko, ką mačiau, ši Europa – pati europietiškiausia. Džiugių spalvų identiški mediniai...

Kita ažiotažo dėl miškų pusė: kirsti daugiau skatina elementarus ekonomikos dėsnis (121)

Šiemet maždaug 20 proc. pakilusi medienos kaina privačių miškų savininkus ragina galąsti...

Medikė pataria, kaip kuo ilgiau išsaugoti jaunystę: ko vengti ir ką imti saujomis (5)

Kasdien kalbame apie senatvę, įvairias ligas, kurios vyresniame amžiuje pasireiškia vis dažniau....

Studentų būsto nuomos paieškos dar nenuslūgsta: ar tikrai jie kalti dėl pakilusių kainų? (1)

Į miestą suplūdus studentams, dažnas vilnietis gali pasiskųsti ne tik padidėjusiomis spūstimis...

Pirmasis kardinolas iš Lietuvos: vos 27 metų sulaukęs įtakingo LDK eretiko sūnus (19)

Katalikiška Lietuva skaičiuoja jau daugiau nei 630 metų istoriją. Iki šiol vieną...

LKL uždanga kyla: nauji aktoriai, netikėti vaidmenys ir nenuspėjamas dramos siužetas

Jau šį šeštadienį, rugsėjo 22 dieną, prasideda naujasis LKL sezonas. Pirmųjų rungtynių tarp...

Kredito davėjų pinklės: neteko pusės pinigų, o artimojo sąskaitą antstoliai areštavo (1)

Sukontroliuoti greitųjų kreditų davėjų manipuliacijas ir antstolių apetitą gal ir įmanoma,...

Lengvas ir greitas būdas atsikratyti vaisinių muselių (2)

Vaisinės muselės – vienos įkyriausių virtuvės „viešnių“, mėgstančių nutūpti ir...

Paskelbtos „iPhone Xs“ kainos lietuviams: nepakaks net dviejų vidutinių atlyginimų (194)

„Telia“ šiandien pradeda naujųjų „Apple“ flagmanų „ iPhone Xs “ ir „ iPhone Xs Max...

Orai: karštis neatslūgs (23)

Aukšta šiluma dar laikysis ir penktadienį, tik nuo šeštadienio į Lietuvą ateis tikrai...