PC „Panorama“ įrengtose kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo: Egidijus Sidaras, Kristina Kruopienytė, Seržas Gandžumianas, Egidijus Rainys, Inga Leliugaitė, Daiva Urbonavičiūtė, Laura Dailidėnienė bei dizainerių duetas - Ieva Ševiakovaitė ir Jolanta Rimkutė.
Ieva Ševiakovaitė. Mano mintis yra ta, kurią ir parašiau – kartais nieko neveikimas yra daug ekologiškesnis už bet kokį veiksmą. Sakykim, imdami kažkokius dažus, mes daug daugiau pakenkiame gamtai, negu nieko nedarydami. Juk gaminant dažus teršiama gamta, popieriaus gamybai kertami medžiai. Reiktų pagalvoti prieš darant.
Laura Dailidėnienė. Mano idėja – santykis su gamta. Labai paprastai ir žmogiškai – žmogus arti gamtos. Dabar ta ekologijos tema tampa labai nuvalkiota, ja naudojamasi, per ją skatinamas vartojimas, bet iš tiesų, kas nesaikinga, tas neekologiška. Pati savo kolekcijose visada paliečiu ir gvildenu tas temas. Mano kolekcija „Ozonas“ buvo konceptuali ir neskatinanti vartojimo, netiražuojama, neskirta pardavimui, taigi ekologiška.
Inga Leliugaitė. Aš manau, kad ekologija prasideda nuo minčių. Aš už giliąją ekologiją. Juk mintys materializuojasi, tad reikia pradėti ne nuo maišelių, o nuo požiūrio. Pagrindinė mano suoliuko idėja ta, kad mintys materializuojasi ir kad reikia neteršti oro blogomis mintimis. Kai prisikaupia, reikia susitvarkyti.
Egidijus Sidaras. Kiek ekologija artima? Aš to labai nesureikšminu. Tiesiog jeigu yra poreikis išrūšiuoti šiukšles, tai jas išrūšiuoji, jeigu yra sąlygos, tą gali padaryti. Tai neapsunkina. Jeigu parduotuvėje nusprendi paimti vienu maišeliu mažiau, tai irgi gerai. Kiek aš savo srityje susijęs su tuo, tai ekologija visada buvo, nes visi mėgo natūralius audinius – natūralų šilką, vilną, medvilnę, liną. Bet ir natūraliausiam dalyke yra visokių nesveikų priedų. Kiek kiekvienas susimąsto, tiek ir yra. Manau, nieko nesukontroliuosi ir nesuagituosi tos ekologijos vaikytis. Jeigu žmogui yra poreikis, jeigu jis jaučiasi atsakingas už savo poelgius ir vaikų ateitį, tai kiekvienas ir pradeda nuo savęs.
Egidijus Rainys. Noriu pasakyti, kad ekologija yra labai įvairiapusė. Kad jeigu valgysim tik salotas ir rengsimės tik lininiais drabužiais, bus jau ekologija. Ekologija yra ir, pavyzdžiui, džiunglių išsaugojimas. Kalbėdami apie ekologiją, kažkaip žiūrime labai siaurai, tik aplink save. Bet yra apskritai labai daug problemų pasaulyje – ir atogrąžų miškai, ir gyvūnų naikinimas. Tas galvojimas tik apie save yra daugiau paviršutiniškas požiūris.
Daiva Urbonavičiūtė. Aš labai stengiuosi būti ekologiška, kiek išeina. Valgom ekologinį arba iš kaimo maistą, vartojam ekologinius miltelius, Vaikas auginamas be vystyklų, šiukšles rūšiuojam, nenaudojam chemikalų buityje, važinėjom dviračiais, kol nepavogė, persiuvu drabužius, kai atsibosta, stengiuosi mažiau vartoti daiktų. Tas atėjo su vaiko gimimu. Ir visi blogi įpročiai nuėjo į praeitį. Jokio alkoholio, cigarečių, greito maisto. Namuose išjunginėjam elektros prietaisus. Daug kur stengiamės pakeisti įpročius ir pakeisti „žaliais“. Daug kas sako – kam rūšiuoti šiukšles, jeigu jas paskui vis tiek suverčia į vieną vietą. Bet man tai yra mano sąžinės reikalas. Juk jei gyventumėm kitoje šalyje, pavyzdžiui, Vokietijoje, ten net šiukšlių niekas neišvežtų, atidarę konteinerį ir pamatę neišrūšiuotas šiukšles. Ten toks principas – juk kaip tu žmogų išmokysi? Aš ant suoliuko paišiau tai, kas yra ekologiška ir arti gamtos.
Seržas Gandžumianas. Pati mano idėja yra spalvos perteikimas. Viename suoliuko krašte bus gėlynas, kuris bus visiškai bespalvis, paveiktas cheminių medžiagų.
Kristina Kruopienytė. Simbolių kalba norėjau perteikti stilizuotą švarų mišką, o tas juodas galas – šiukšlynas. Norėjau padaryti tokį testą – kuris bus mielesnis. Užėjus šitai ekologijos bangai, visi žiūri, kaip čia taupyti, kaip čia ką perdaryti, o mano ir auklėjimas buvo toks, ir seneliai, ir tėvai taip gyvena – jeigu ko dabar nereikia, nereikia mėtyti, nes gal kada prireiks ir nereikės pirkti. Kiek pati save pamenu, viską darydavau natūraliai ir paprastai. Gal dėl to, kad esu iš mažo miestelio. Aplink švaru ir tvarkinga, jeigu reikia, visi šalia esantį mišką pasitvarkom. O kai norėjau šiemet pailsėti prie ežero Vilniaus ir Molėtų raj., suvokiau, kad guliu tarp šiukšlių. Baisu pasidarė, nes suvokiau, kad nors žmonės jau sugebą šiukšlę įdėti į šiukšlių maišą, bet išsivežti dar negali.
Ieva Pulauskaitė. Ekologija man svarbi. Tai, ką surašiau, yra mano mintys. Jos apie tai, kaip reikėtų galbūt vertinti kiekvieną akimirką ir keisti savo gyvenimo būdą, rūpintis kitais. Gal tada ir kiti žmonės ką nors iš mūsų paims, darys mažus žingsnelius, kad ta aplinka mūsų gražėtų, nes labai gaila, kad viskas nyksta. Nesu pamišusi dėl ekologijos, bet stengiuosi bent jau kažkokiais mažais žingsniais prie to prisidėti. Į šias dirbtuves patekau sudalyvavusi „Facebooke“ konkurse, kur buvo galima reikšti visokias mintis ekologijos tema. Parašiau savo idėją ir taip buvau atrinkta.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją