Ne išimtis – ir sostinės Bajorų kalvų gyvenamajame rajone esantis dviejų kambarių butas. Subtilūs akcentai jo gyventojams leidžia pasijusti taip, tarsi būtų įsikūrę mediniame Švedijos kalnų namelyje. Jaukaus būsto interjeras minimalistinis ir neįmantrus, tačiau savitas ir žaismingas.
Apgaulingas paprastumas
Naujos statybos name esantis 53 kvadratinių metrų ploto butas įsigytas nuomai, tad savininkų pageidavimas buvo įrengti jį kuo pigiau ir paprasčiau, naudoti atsparias dėvėjimui medžiagas. Jie norėjo, kad nedideliame būste būtų išsaugotas erdvės pojūtis ir kartu pakaktų vietos daiktams susidėti, pasakoja interjero autorė. Jai pavyko ne tik įgyvendinti visus užsakovų norus, bet ir pasiekti funkcionalumo bei estetikos pusiausvyrą.
„Patalpų plano koreguoti nereikėjo, tad sienų negriovėme. Užduotį palengvino ir tai, kad butas įsigytas tik su daline apdaila. Vis dėlto teko pasukti galvą, kaip neužgriozdinant erdvės įrengti kuo daugiau spintų, miegamajame turėjo tilpti ir nedidelis darbo kampelis, – aiškina A. Ambrazienė. – Kiekvieną kartą projektuodama interjerą pirmiausia sugalvoju temą. Ji tampa atspirties tašku renkantis interjero stilių, spalvas, medžiagas ir dekorą.“
Šį kartą dizainerė pasirinko Švedijos kalnų namelio įvaizdį. Todėl bute vyrauja lakoniškas skandinaviškas stilius, šviesios neutralios spalvos, gyvumo suteikia juodi akcentai. Pasirinktų medžiagų tonai ir faktūra perteikia gamtos temą: natūralus medis ir jo imitacija (grindys ir baldai), natūralus akmuo (granitinė židinio apdaila), dalis lubų betoninės. Gamtiškumą papildo medžių šakų piešiniu marginti tapetai, medžių lapų rašto balkono apdaila.
Visame bute, išskyrus vonios kambarį, grindys išklotos patvaria ir praktiška laminato, imituojančio natūralią ąžuolo medieną, danga. Baldai pagaminti iš baltų ir medieną primenančių medžio drožlių plokščių. „Tik originalus valgomojo stalas pagamintas iš medžio masyvo, yra natūralių įtrūkimų. Ir pabraižytas, ir atsiradus dėmių ar kitų laiko ženklų stalas bus tik gražesnis“, – apie medžiagų parinkimą pasakoja dizainerė. Vonia išklijuota tvirtomis akmens masės plytelėmis.
Poilsio oazė prie židinio
Didžioji buto dalis, net 28 kvadratiniai metrai, apgalvotai atriekti pagrindinei gyvenamajai erdvei, kurioje yra svetainė, valgomasis ir virtuvė. Jos stengtasi per daug neapkrauti baldais. Funkcinės zonos aiškiai atskirtos, tačiau pasikartojančios medžiagos, spalvos, faktūros, akcentai sujungia jas į harmoningą visumą. Pagrindinis dekoro elementas yra medžių šakelių tapetai, kuriais išklijuota svetainės siena ir siena tarp pakabinamų spintelių bei darbastalio virtuvėje.
Juoda spalva kaip akcentas pasikartoja – židinio apdaila, šviestuvai, virtuvės baldų rankenėlės, pagalvėlių ir indų raštai. Gamtos temą plėtoja virš sofos pakabintas fotopaveikslas, jame matyti miškas ir pro medžių šakas prasiskverbiantys saulės spinduliai. Prie paveikslo dera balkono apdaila, dalis jo uždengta perforuotu baltai dažyto metalo lakštu, kuriame išpjaustytos medžių lapus primenančios ertmės.
Visi korpusiniai baldai pagaminti pagal A. Ambrazienės projektą. Virtuvės spintelės yra baltos ir medžio imitacijos, viršutinės be rankenėlių, jos susilieja su sienos plokštuma. Šis derinys pritaikytas ir gaminant žemą svetainės spintelę, o sienelė virš židinio (židinio „kepurė“) išnaudota papildomoms lentynėlėms, kurios ir dekoratyvios, ir praktiškos. Židinys paprastas, neįmantrus, išskirta tik ugniakuro zona su juodu granito apvadu.
„Šoninė židinio dalis sutampa su koridoriaus siena. Kad skirtingų medžiagų sudūrimo vietoje siena neskilinėtų, suprojektuota apšvietimo nišelė. Jos apačioje įklijuoti tapetai, kuriais papuošta svetainės siena ir siena tarp spintelių virtuvėje“, – aiškina interjero kūrėja. Židinys matomas ir nuo jo sklindanti maloni šiluma jaučiama sėdint ir prie valgomojo stalo, ir ant sofos. Santūrių spalvų ir raštų kilimas, reljefinis sofos gobelenas, kailis ant krėslo sušildo svetainės kampelį.
Lyg susisupus į vilnonį pledą
Miegamajame visą keturių metrų ilgio sieną užima talpi spinta. Ji neužgriozdina kambario, nes yra apdairiai suprojektuota iš skirtingų dalių, derinant įvairias medžiagas. Dalis durelių pagamintos iš baltos plokštės, dalis – veidrodinės, dalis – iš ąžuolo medienos rašto plokštės. Uždaros lentynos derinamos su atviromis, palikta ir atvira niša televizoriui. Spintos dalis ties langu tarsi nejučia pereina į darbo zoną, čia atviros lentynos susijungia su rašomuoju stalu.
Pasak dizainerės, ryškiausia detalė, suteikianti šiam kambariui išskirtinumo, yra languoti šiltų spalvų tapetai. Jie primena vilnonį apklotą, į kurį taip ir norisi įsisupti parėjus namo po darbo dienos. Kiti miegamojo akcentai – juodi sieniniai šviestuvai, jungikliai, kėdė. Tekstilinis sodrios rudos spalvos lovos galvūgalis ir šūsnis pagalvėlių taip pat nuteikia poilsiui. Į skaidraus stiklo vazą primerkta medžių šakų, tai dar viena gamtos detalė.
Ir vonios kambaryje vyrauja švelnios žemės spalvos, jas pagyvina akmens masės plytelių faktūra. Tuščius sienų plotus dengia spintelės, todėl yra kur susidėti įvairias smulkmenas ir patalpa neapkrauta daiktais. Nišoje virš pakabinamo klozeto rėmo įtaisyta lentynų. Koridoriuje įrengta drabužinė su veidrodinėmis durimis, dar vienas didelis veidrodis slepia sienos dalį, šie elementai praplečia nedidelę erdvę.
Kadangi užsakovai norėjo, kad liktų betoninės lubos, didžioji jų dalis neuždengta gipso kartonu. Juo iškaltos lubos tik virtuvėje, koridoriuje ir vonioje, kad būtų galima įrengti foninį apšvietimą skleidžiančius šviestuvėlius. Visi kiti centriniai šviestuvai (po vieną kiekvienoje patalpoje) pritvirtinti prie betoninių lubų. Koridoriuje papildomu šviesos šaltiniu tapo šviečianti niša. Svetainėje virš televizoriaus vietos įrengti du papildomo apšvietimo vamzdeliai.
