Si­nop­ti­kai pra­na­šau­ja, kad že­mę dar vi­są sa­vai­tę merks lie­tūs. Mus toks oras žlug­do, o se­no­liai ti­ki­na, kad že­mei dar, oi, kaip rei­kia lie­taus. Kol mū­sų dar­žai gam­tos gir­do­mi, pa­kal­bė­ki­me apie tai, ko rei­kia ne­už­mirš­ti pa­si­sė­ti, kaip sė­ti, pri­žiū­rė­ti.
© Shutterstock nuotr.

Ke­li liau­diš­ki pa­ta­ri­mai

Pa­pras­tai dau­giau­sia su­lau­kia­me po­mi­do­rų, mo­liū­gų, agur­kų au­gin­to­jų klau­si­mų. Šį kar­tą pa­si­do­mė­ta pu­pe­lė­mis. Dau­ge­lis at­sa­kys, kad ši­tą dar­žo­vę la­bai leng­va au­gin­ti, – pa­sė­jai ir lauk der­liaus, ku­ris su­bręs­ta la­bai grei­tai. Pas­ta­ruo­ju me­tu, kai gau­su pu­pe­les puo­lan­čių li­gų, ko­ky­biš­ką der­lių gau­ti ne­leng­va.

Prieš so­di­ni­mą pu­pe­lėms skir­tą dir­vo­že­mį nu­purkš­ki­te asiūk­lių nuo­vi­ru – su­ma­žės rū­džių pli­ti­mas pa­sė­ly­je, o pu­pe­lėms au­gant – de­gu­lių pli­ti­mas. Pu­pe­lės pa­pras­tai sė­ja­mos ie­voms bai­giant žy­dė­ti, tuo­met jau ga­li­ma pa­si­rink­ti ir švie­žių asiūk­lių, bet nuo­vi­rui tin­ka ir džio­vin­ti. Ki­log­ra­mą ža­lios žo­lės ar treč­da­lį tiek džio­vin­tos už­pil­ki­te 10 lit­rų van­dens ir po pa­ros pa­vir­ki­te apie 20 mi­nu­čių. At­vė­si­nus, nu­ko­šus ir at­skie­dus san­ty­kiu 1:5, nu­purkš­ti šiuo nuo­vi­ru.

Pu­pe­lių li­gos re­čiau plis, dau­giau ir di­des­nių pu­pe­lių pri­gliau­dy­si­te, jei au­ga­lus pa­sė­si­te re­čiau. Der­lius svei­kes­nis bus, jei­gu prieš sė­ją pu­pe­les pus­va­lan­dį pa­mir­ky­si­te 60 laips­nių tem­pe­ra­tū­ros van­de­ny­je. Tai liau­diš­ki pa­ta­ri­mai.

Dar­ži­nin­kys­tės spe­cia­lis­tai re­ko­men­duo­ja tręš­ti ka­lio trą­šo­mis, kai jų au­ga­lui trūks­ta, la­pai nu­sė­ti gel­to­no­mis dė­mė­mis, ap­nik­ti gry­be­li­nių li­gų. To­kių daž­na­me dar­že pa­ma­ty­si.

„O kas yra ge­ros pu­pe­lės? Kiek­vie­nam sa­vaip. Ma­nau, kad ge­ru­mas pri­klau­so nuo to, ko­kios yra mėgs­ta­mos. Man la­bai pa­tin­ka mar­gos, juo­dos, spal­vo­tos pu­pe­lės. Kuo mar­ges­nės, tuo ge­riau. Vi­sai ne­svar­bu, kad sriu­bą pa­da­ro mur­zi­ną. Jų gro­žis at­per­ka, net jei nė­ra der­lin­gos. Nau­jo­vės vi­sa­da do­mi­na, kai tik pa­si­tai­ko ga­li­my­bė jų pa­ban­dy­ti – ne­at­si­sa­kau.

Per pas­ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus iš­ban­džiau ne­ma­žai pu­pe­lių, bet vi­sos bu­vo vi­jok­li­nės. Vie­na bė­da, kad rei­kia aukš­tų at­ra­mų. ‘Bo­lot­to Lin­gua Di Fuo­co‘ gra­žios ankš­tys, mar­gos pu­pe­lės. La­bai įdo­mios mek­si­kie­tiš­kos, pa­sie­kė 3 met­rų aukš­tį, prie obels pa­so­di­no­me, tai li­po į ją. La­bai der­lin­gos, ankš­čių gau­sy­bė, pla­čios. Įdo­miau­sia, kad ankš­ty­je ne­daug pu­pe­lių, dar tuo­se tarp­uo­se bū­tų til­pę.

‘Fi­le‘ pa­ti­ko, tik pa­džiū­vus ankš­tims sun­ku bu­vo iš­krapš­ty­ti, nes vi­są il­gą ankš­tį su­da­rė pu­pe­lės – vie­na prie ki­tos.

Kai ku­rias šių veis­lių bu­vo ga­li­ma nau­do­ti kaip špa­ra­gi­nes, bet ka­dan­gi mes špa­ra­gi­nes so­di­na­me že­mas, ža­lio­mis ir bal­to­mis ankš­ti­mis, ši­tas lukš­te­nau ir nau­do­jau kaip pa­pras­tas pu­pe­les.

Ne­su­si­dū­rė­me su pu­pe­lių kap­ri­zin­gu­mu. Že­mė šil­ta, leng­va, pu­ri dir­va. Ga­li aug­ti prie me­džių, prie ki­tų at­ra­mų, tvo­rų (čia apie aukš­ta­ū­ges). Že­moms taip pat rei­kia leng­vos že­mės.

Te­kę au­gin­ti ir pu­puo­lių. Jų au­gi­ni­mas ne­si­ski­ria nuo pu­pe­lių“, – pa­tir­ti­mi da­li­ja­si au­ga­lų ko­lek­ci­nin­kė Lo­re­ta Ažu­kie­nė.

Pas­ta­ruo­ju me­tu pre­ky­bi­nin­kai siū­lo įvai­rių pre­pa­ra­tų, ska­ti­nan­čių au­ga­lų au­gi­mą. Jau a. a. Te­ofi­lė Pa­kal­niš­kie­nė, ku­rios dar­žai vie­no Tvir­to­vės gat­vės dau­gia­bu­čio bal­ko­ne ve­šė­te ve­šė­da­vo, pa­tar­tų: „Pa­si­ga­mink, vai­ke­li, kar­klų van­dens, ir ta­vie­ji au­ga­lai to­kie bus.“

Kar­klų van­duo – na­tū­ra­lus au­ga­lų au­gi­mo ir vys­ty­mo­si sti­mu­lia­to­rius. Sau­je­lę jau­nų kar­klų ša­ke­lių pa­si­smul­ki­ni, su­be­ri į stik­lai­nį, už­pi­li ver­dan­čiu van­de­niu, pa­rą pa­lai­kai, ta­da įpi­li dar tiek van­dens, kiek jo jau yra, ir tu­ri nuo­sta­bią prie­mo­nę au­ga­lams stip­rin­ti, gry­be­li­nėms li­goms at­bai­dy­ti.

Ra­dau ir moks­li­nį pa­aiš­ki­ni­mą: kar­klų žie­vė­je yra sa­li­ci­lo – na­tū­ra­laus gam­ti­nio sti­mu­lia­to­riaus. Jis ska­ti­na sėk­las įsi­šak­ny­ti, per­so­din­tus dai­gus pri­gy­ti, ypač rei­ka­lin­gas tuo­met, kai au­ga­las dau­gi­na­mas da­li­jant šak­ni­mis.

Lai­kas dai­gin­ti bul­ves, rie­šu­tus

Dar­ži­nin­kai pri­me­na, kad me­tas dai­gin­ti bul­ves anks­ty­va­jam der­liui. Tai nė­ra su­dė­tin­ga: pa­rink­ti ir iš­im­ti iš rū­sio vi­du­ti­nio di­du­mo bul­vių, su­dy­gu­sius dai­gus nu­lauž­ti, su­dė­ti į dė­žes 2–3 gum­bų sluoks­niu ir lai­ky­ti švie­so­je. Kar­tą per sa­vai­tę ap­žiū­rė­ti, ap­vers­ti. Maž­daug per mė­ne­sį jos už­au­gins šak­ne­les ir dai­gus, o tuo­met ra­sis ir ši­lu­mos. Pa­so­din­tos dai­gin­tos bul­vės grei­čiau au­ga ir duo­da der­lių.

No­rin­tie­siems eg­zo­ti­kos pri­me­na­me, kad ket­vir­ta­die­niais Jot­vin­gių tur­gu­je ga­li­ma įsi­gy­ti mė­ly­nų­jų bul­vių sėk­los. Jų at­ve­žan­tis Birš­to­no sa­vi­val­dy­bės ūki­nin­kas Val­das pir­kė­jams ne­gai­li pa­ta­ri­mų. Ne­įpras­tos spal­vos bul­vės ska­nios, bet ce­pe­li­nų iš jų vie­nų ne­iš­si­vir­si, ne­bent pri­dė­si krak­mo­lo. Mė­ly­no­sios bul­vės jo ne­tu­ri.

Rie­šu­tus ge­riau­sia dau­gin­ti at­ža­lo­mis – anks­čiau su­lau­kia­ma der­liaus. Re­gi­nai, tu­rin­čiai rie­šu­tų ir ke­ti­nan­čiai iš jų už­si­veis­ti laz­dy­nų miš­ke­lį, pa­ta­ri­mų ne­sto­ko­jo Juo­zas Zub­rus iš Aly­taus se­niū­ni­jos: „Ba­lan­džio pra­džia tam tin­ka­miau­sias me­tas. Su­dė­ki­te rie­šu­tus į stik­lai­nį ir už­pil­ki­te upe­lio ar lie­taus van­de­niu, kad ap­sem­tų. Dvi pa­ras juos taip lai­ky­ki­te kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ro­je, ry­te ir va­ka­re pa­keis­da­mi van­de­nį. Iš­mir­ku­sius dvi sa­vai­tes dai­gin­ki­te drėg­na­me smė­ly­je (va­zo­ne su sky­lu­tė­mis). Ra­sis dai­ge­liai, o pa­so­di­nus 7 cen­ti­met­rų gy­ly­je jie iš­lįs po dvie­jų ar tri­jų sa­vai­čių ir iki ru­dens už­augs iki 15 cen­ti­met­rų.“

Ne vi­sos dar­žo­vės bi­jo šlap­dri­bos

Jei dar ne­pa­sė­jo­te svo­gū­nų, šio dar­bo ne­vil­kin­ki­te. Iš ma­žos juo­dos sėk­liu­kės ga­li­ma už­si­au­gin­ti net per pu­sę ki­log­ra­mo sve­rian­čių ro­pe­lių. Iš sėk­lų so­di­na­mų svo­gū­nų ve­ge­ta­ci­nis pe­ri­odas il­ges­nis, juos rei­kia sė­ti nors mė­ne­siu anks­čiau ne­gu iš so­di­nu­kų ar dau­gia­gal­vius.

Iš anks­to rei­kia nu­ma­ty­ti ir pa­ruoš­ti lys­vę va­sa­ri­niams čes­na­kams, ku­rių ve­ge­ta­ci­ja taip pat il­ges­nė. Ma­no bro­lie­nės su­val­kie­tės ne tik pa­so­din­tas va­sa­ri­nių čes­na­kų lys­ves, bet ir dau­gia­gal­vius svo­gū­nus ne vie­na šlap­dri­ba grū­din­da­vo, už­tat der­lius bū­da­vo nuo­sta­bus. So­di­na tik di­de­les čes­na­ko skil­tis, pa­mir­ky­tas ro­ži­nia­me ka­lio per­man­ga­na­to tir­pa­le. Ro­ži­nės spal­vos tir­pa­las ap­sau­go nuo gry­be­li­nių li­gų. Ma­žų, vi­du­ri­nių skil­te­lių ji ne­so­di­na. Aš so­di­nu ir ma­žy­tes, o ru­de­nį gė­riuo­si už­au­gu­siu kiek ma­žes­niu viens­kil­čiu kaip svo­gū­nas čes­na­ku. Kas ven­gia che­mi­jos, svo­gū­nus ir čes­na­kus te­pa­mir­ko pe­le­nų tir­pa­le.

Žir­niai nė­ra jaut­rūs že­mai tem­pe­ra­tū­rai, po lie­tin­go pe­ri­odo šiek tiek pra­džius dir­vo­že­mis – ir jau ga­li­ma jų pa­si­sė­ti. Jei no­ri­te daž­niau tu­rė­ti švie­žių, po tru­pu­tį sė­ki­te kas dvi sa­vai­tes. Anks­ti pa­sė­tus ma­žiau puo­la ken­kė­jai, už­au­ga ge­res­nis der­lius.

Ba­lan­džio pa­bai­go­je at­vi­ra­me grun­te ga­li­ma sė­ti mor­kų, špi­na­tų, ri­di­kų, pu­pų, anks­ty­vų­jų ko­pūs­tų. Aš ne tik anks­ty­vų­jų ko­pūs­tų, bet ir ki­to­kių da­lį sė­ju tie­siai į grun­tą. Pa­ste­bė­jau, jie daž­niau­siai pa­si­ve­ja pa­so­din­tus dai­gais.

Pra­de­dan­tie­ji dar­ži­nin­kai daž­nai ne­ži­no, kaip gi­liai sėti sėk­las. Tai­syk­lė pa­pras­ta: vi­si au­ga­lai sė­ja­mi maž­daug ke­tu­rių sėk­lų, su­dė­tų vie­na ant ki­tos, gy­ly­je.

Su­grą­žin­tos tik­ros se­no­vi­nės ro­pės

Ne­se­niai at­ra­dau įdo­mią dar­žo­vę ro­pę. Ją ga­li­ma pa­grauž­ti, ga­li­ma kep­ti, vir­ti, troš­kin­ti. Se­no­vė­je ji bu­vo pa­grin­di­nė dar­žo kul­tū­ra. Kaip tei­gia gam­ti­nės žem­dir­bys­tės ir se­no­vi­nių au­ga­lų puo­se­lė­to­jas Sau­lius Ja­sio­nis, se­no­vė­je ne­bu­vo jo­kių jos veis­lių, iš tų pa­čių sėk­lų dy­go įvai­rių spal­vų šak­nia­vai­sius au­gi­nan­tys au­ga­lai, įvai­raus tam­su­mo ru­dos, gel­to­nos, vyš­ni­nės, dvi­spal­vės. Tos se­no­vi­nės ro­pės ėmė ir ne­li­ko net Ru­si­jos moks­li­nė­se įstai­go­se, šio­je ša­ly­je ro­pė bu­vo ne­at­sie­ja­ma kul­tū­ros da­lis. Ma­no­ma, kad jas iš­stū­mė bul­vės, nors ro­pės mū­sų or­ga­niz­mui ne­pa­ly­gin­ti nau­din­ges­nės už bul­ves, jo­se nė­ra krak­mo­lo.

Pa­sak S.Ja­sio­nio, tik­ros se­no­vi­nės ro­pės vis dėl­to bu­vo ras­tos Suo­mi­jo­je, at­vež­tos ir pa­dau­gin­tos. Tu­rė­tu­me dė­ko­ti tiems žmo­nėms, ku­rie prie to pri­si­dė­jo ir su­grą­ži­no į Lie­tu­vą vie­ną ver­tin­giau­sių jos že­mės ūkio kul­tū­rų. Ro­pės šal­čio ne­bi­jo, ga­li­ma per žie­mą pa­lik­ti lys­vė­je, bet pri­min­siu, kad grau­ži­kai ro­pes la­bai mėgs­ta.

Bu­vau su­si­ža­vė­ju­si mar­gai­niu, su mei­le jį so­di­nau, bet iš­ėjo tik dėl gro­žio. O toks vais­tas jo sėk­los! Ne­iš­mąs­čiau, kaip iš jo ežiu­kiš­kų dė­žu­čių jas iš­si­im­ti.

Se­ną tai­syk­lę – ge­riau ma­žes­nį kie­kį pri­žiū­rė­ti kruopš­čiau ne­gu di­des­nį bet kaip – kiek­vie­ną pa­va­sa­rį pa­mirš­tu ir sa­vo dar­žą pra­tur­ti­nu ke­lio­li­ka nau­jų au­ga­lų. Šie­met ja­me augs dar­ži­nės ba­lan­dū­nės. Jos pa­si­žy­mi bak­te­ri­ci­di­nė­mis sa­vy­bė­mis, o jau­ni la­pe­liai ir sa­lo­toms tin­ka, te­ko val­gy­ti iš šio au­ga­lo pa­ga­min­tų gar­džių šal­ti­barš­čių. Kaip dar­žo ka­ra­lie­nė – krū­mi­nė pe­ri­lė, ba­zi­li­kų pa­kai­tas, la­bai pa­ska­ni­nan­tis sa­lo­tas. Kaip pra­ei­ti pro jos sėk­las par­duo­tu­vės len­ty­no­je?

Aly­tu­je vie­šė­ję „Žo­lin­čių aka­de­mi­jos“ na­riai pa­vai­ši­no dar­že­li­nių žio­me­nių ar­ba­ta. Pa­ti­ko, jau su­si­ra­dau sėk­lų. Ban­dy­siu au­gin­ti ar­ti­šo­kų. Mėgs­tu any­žių kva­pą, dar per­nai pa­so­di­nau pan­ko­li­nių kin­mė­čių, šie­met jau ga­lė­siu ak­ty­viau jų la­pe­lius ska­by­ti. Ma­no vais­ta­žo­lė – ir pi­pi­ri­nė mė­ta. Se­no­liai dzū­kai sa­ky­da­vo, kad šis prie­sko­nis iš­va­ro blo­gą na­mų ener­gi­ją. Jų dė­da­vo prie ser­gan­čio žmo­gaus, kad spar­čiau pa­sveik­tų.

Apie šaf­ra­nus ir ka­pa­rė­lius

Siū­ly­čiau kiek­vie­nam dar­ži­nin­kui ne­pa­mirš­ti lys­vių ga­luo­se pa­si­so­din­ti se­ren­čių, ka­na­pių, nas­tur­čių, me­det­kų – šie au­ga­lai ge­ri kai­my­nai vi­soms dar­žo­vėms, la­bai pa­gy­vi­na dar­žą. Apie jų svei­ka­ti­ni­mo ga­lias ne­kal­bė­siu, ge­riau pa­teik­siu Si­gu­čio Obe­le­vi­čiaus, au­ga­lų ko­lek­ci­nin­ko ir ži­no­vo, pa­ste­bė­ji­mų.

Šio bio­lo­go tei­gi­mu, su­džio­vin­ti me­det­kų žie­dai, pri­me­nan­tys lie­žu­vė­lius, ga­li bū­ti nau­do­ja­mi kaip bran­gių­jų šaf­ra­nų pa­kai­tas. Vie­to­je šaf­ra­nų tin­ka gel­to­nų­jų vien­die­nių džio­vin­tos pies­te­lių pur­kos. Džio­vin­tų šios veis­lės vien­die­nių žie­dų sa­vi­tas kva­pas, jų be­ria­ma į sriu­bas, la­biau­siai tin­ka prie ry­žių. Me­det­kų kva­po ne­mėgs­ta ko­lo­ra­do va­ba­lai. Pa­gal S.Obe­le­vi­čių, už­si­mez­gu­sias nas­tur­čių sėk­las ga­li­ma ma­ri­nuo­ti ir nau­do­ti kaip ašt­rų prie­sko­nį vie­to­je ka­pa­rė­lių.

Jau ruo­šian­tiems lys­ves sa­vo dar­žams iš­sa­ky­siu vie­ną svar­bų S.Ja­sio­nio pa­ta­ri­mą – dar­žą sau­go­ki­me nuo vė­jų, tai vie­na svar­biau­sių der­lin­gu­mo są­ly­gų. Oro ju­dė­ji­mą pa­že­me stab­do ir ati­tin­ka­mas lys­vių iš­dės­ty­mas. Di­des­nia­me dar­že pro­fe­sio­na­las pa­ta­ria veng­ti iš­ti­si­nių il­gų ko­ri­do­rių – lys­ves siū­lo iš­dės­ty­ti ne­tai­syk­lin­gai, kad vė­ją stab­dy­tų. Kuo dau­giau vie­tos nu­ma­ty­ti žy­din­tiems de­ko­ra­ty­vi­niams ir prie­sko­ni­niams au­ga­lams, nuo ku­rių kie­kio la­bai pri­klau­so dar­žo svei­ka­ta. Ir dar vie­nas jo auk­so ver­tės pa­ta­ri­mas – nie­ka­da ne­lai­ky­ti tuš­čios že­mės. Steng­tis to­je pa­čio­je vie­to­je sė­ti tris der­lius: pir­mą­sias sė­jas – mais­tui, pas­ku­ti­nę – dir­vai, ža­lie­ną apa­riant.

Že­mės rit­mu

Vis dau­gė­ja žmo­nių, ku­rie že­mės ūkio dar­bus de­ri­na su Že­mės rit­mu, ti­kė­da­mi, kad daug le­mia Mė­nu­lio pa­dė­tis Zo­dia­ko žen­kle. Kas au­ga virš že­mės – po­mi­do­rai, agur­kai, sa­lo­tos, žir­niai – jie sė­ja ir so­di­na per prieš­pil­nį, kas au­ga že­mė­je – mor­kos, ri­di­kai, bu­ro­kai – per del­čią. To­kios žem­dir­bys­tės ži­no­vų įsi­ti­ki­ni­mu, au­ga­lai pras­tai dygs ir skurs pa­sė­ti tą die­ną, kai kei­čia­si Mė­nu­lio fa­zės. Agur­kai sė­ja­mi tre­čią die­ną po jau­na­ties – ta­da grei­tai au­ga. Pa­sė­ti per pil­na­tį ge­riau mez­ga, ne­tuš­čiai žy­di. Svo­gū­nai, kad ne­bū­tų žy­duo­liai, so­di­na­mi per del­čią. Bu­ro­kai, pa­sė­ti per jau­na­tį, už­au­gins veš­lius la­pus, o esant se­nam Mė­nu­liui – ge­ras šak­nis.

„Aš Mė­nu­lio ka­len­do­riu­mi ne­si­va­do­vau­ju, esu įsi­ti­ki­nu­si, kad žmo­gaus rū­pes­tis, mei­lė, pa­do­ru­mas vis­ką le­mia“, – ban­do įti­kin­ti dar­ži­nin­kė mė­gė­ja sen­jo­ra Jad­vy­ga.

Su­tik­čiau su ja, tik kaip ta­da su­pras­ti se­ną tei­gi­nį – jis tu­ri ge­rą ran­ką, kad ir ką įkiš­tų į že­mę, tas ve­ši? Gal sa­vais pa­vyz­džiais pa­aiš­kin­tu­mė­te jūs?

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kelionė po Rusiją pilna stebuklų: kainos baisios, o svajonių alga – 400 eurų (313)

Ne tik Lietuvoje gyventojai skundžiasi aukštomis kainomis. Rusijoje, Sankt Peterburge, sutikti...

Po pasaulį keliaujantis lenkas nišą rado Palangoje: kviečia paragauti „Trdelnikų“ (32)

„Buvau Rusijoje, Baltarusijoje, Italijoje, visose Baltijos šalyse, Ukrainoje, Austrijoje,...

Orai: savaitgalį – puikus oras, o vienai dienai atplūs tikras karštis (11)

Šeštadienį Lietuva pateks į mažo gradiento žemesnio atmosferos slėgio lauką.

Kraupiausios visų laikų profesijos: net skaitant šiurpsta oda (42)

Tie, kurie dabar dūsauja prisimindami senus gerus laikus, kai „moterys buvo skaisčios, žodis...

Gyvena iš 150 eurų pensijos ir vis tiek laimingi (351)

Ar įmanoma būti laimingam, jei gauni 150 eurų pensijos, gyveni vienkiemyje, neturi mašinos, o į...

Milijardierių problemos: trys absurdiškos situacijos (12)

Net ir patys turtingiausi turi problemų ir suka galvą, kaip jas išspręsti. Tiesa, jos drastiškai...

Susiruošusiems apsipirkti į Lenkiją - puikios naujienos: tokių mažų kainų jau seniai nebuvo (331)

Šią savaitę apsipirkti į Lenkiją atkeliavusių lietuvių laukė malonus netikėtumas –...

Sostinėje – skaudi nelaimė: motociklui atsitrenkus į dviratininką sužaloti du žmonės, vienas žuvo papildyta 22.35 (119)

Sostinės policija praneša, kad Vilniuje, Jauronių gatvėje, įvyko dviratininko žūtimi...

Užkandžiavimas prieš miegą: dėl papildomų kilogramų mažiausiai baiminkitės, gresia baisesnis pavojus (11)

Užkandžiaujate prieš miegą ar esate vėlyvų vakarienių mėgėjas? Pasirodo, tokie mitybos...

Motiejūnas: apie sudėtingas įžaidėjo paieškas, derybas su „Rockets“ bei baimę dėl White'o (12)

Kauno „Žalgiris“ yra per žingsnį nuo komplektacijos pabaigos artėjančiam sezonui, o iki...