aA
Deramas atsisveikinimas su brangiu žmogumi padeda lengviau išgedėti sudėtingą laikotarpį. Nors ilgą laiką ši jautri sritis sunkiai įsileido naujoves, pastebima, kad keičiasi ir atsisveikinimo tradicijos.
Laidotuvių tradicijose irgi yra naujovių: ypač ryškus vienas pokytis
© Shutterstock

Vienas ryškiausių pokyčių, pasak laidojimo ceremonijų organizavimo sistemos „Rekviem“ konsultantės Evelinos Kotrynos Gailės, yra sutrumpėjęs laikas, skirtas atsisveikinti su velioniu, rašoma pranešime spaudai. Ilgus trijų parų šermenis, kuriuos daugelis prisimena iš vaikystės, keičia trumpesnis atsisveikinimas. Dabar dažniausiai prie velionio kūno ar kremuotų palaikų budima vieną dieną, o kitą jau vyksta laidotuvių apeigos. Mažėja ir budinčių prie velionio per naktį.

„Dar vienas pokytis – populiarėjantis kremavimas ir nuolat didėja norinčių kremuoti artimuosius žmonių skaičius. Pastaruoju metu pastebime ir tai, kad gana dažnai laidotuvės realiai vykta be laidojimo į žemę: vieni urną patalpina į kolumbariumą, kiti išsiveža urną į užsienį ir ten palaidoja, kad artimasis būtų arčiau jų“, – sako E. K. Gailė.

Dažnai žmonės renkasi kremavimą, kai velionis ilgai sirgo ar po nelaimingo atsitikimo. Tokiu atveju atsisveikinti su kūnu gali būti sunkiau, nes matoma žmogaus kančia. O atsisveikinant su kremuotais palaikais artimieji gali lengviau nukreipti mintis į šiltus prisiminimus, kai žmogus dar buvo gyvas, parodyti nuotraukų iš velionio gyvenimo, pasidalinti prisiminimais apie tai, kuo jis gyveno, kad atsisveikinimo salėje praleistas laikas būtų jaukus.

Vis dėlto pasirinkimas, ar atsisveikinti su kūnu, ar su urna, yra labai individualus. Jei pasirenkama artimąjį kremuoti, dažniausiai velionis šarvojamas, po to kremuojamas ir urna su pelenais vežama laidoti. Tačiau vis dažniau su velioniu krematoriume atsisveikina patys artimiausi šeimos nariai, o po kremavimo urna šarvojama pasirinktoje pagarbioje vietoje ir vėliau laidojama.

Kai palaikai kremuojami, atsisveikinimą su urna galima surengti bet kurioje pasirinktoje vietoje, jeigu sutinka jos valdytojas. Kartais urnos šarvojamos bažnyčiose, muziejų, teatrų salėse, bendruomenės namuose, gamtoje.

„Šarvojimo vietos pasirinkimą nulemia noras, kad patys artimieji geriau jaustųsi, kad aplinka patiktų, ypač jei velionis buvo susijęs su ta vieta. Jei, esant galimybei, atsisveikinimas vyksta velionio pamėgtoje vietoje, rezultatas būna stebinantis. Tvyro visai kitokios emocijos ir žmonės, apsilankę tokiame atsisveikinime, išeina su kitokiomis nuotaikomis“, – pasakoja konsultantė.

Vis labiau atsižvelgiama į ekologiją – žmonės vis dažniau renkasi kremavimą, kaip labiau ekologišką būdą, ieško ekologiškų karstų bei urnų, kitų reikmenų.

Urna saugo ne tik kremuotus palaikus, bet ir prisiminimus apie artimąjį. Ji gali būti kukli, puošni ar pagaminta menininko pagal specialų užsakymą, tačiau svarbiausia, kad urna atspindėtų mirusįjį, jo gyvenimą. Urnos yra gaminamos iš įvairių medžiagų – medžio, metalo, akmens, keramikos, vario ir pan. Dizainas dažniausiai pasirenkamas prisiminus velionio valią, religines pažiūras, gyvenimo būdą bei stilių. Medžiaga, iš kurios pagaminta urna, renkamasi pagal tai, kas priimtiniau: ekologiška ir greitai suyranti ar ilgaamžė. Ilgaamžiškumas yra svarbus tada, kai urna talpinama kolumbariume.

Per atsisveikinimo ceremoniją giedotojus keičia gyva instrumentinė muzika. Taip pat su atvykstančiais atsisveikinti kartais tariamasi, kokias gėles nešti: vieną žiedą, tam tikros rūšies ar spalvos gėles. Be to, po truputį iš Vakarų šalių perimama dar viena naujiena – išankstinis laidotuvių planavimas, taip pat – laidojimo ceremonijų planavimas, gedulingų pietų vedimas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(45 žmonės įvertino)
3.8444

Top naujienos

Jasikevičius – apie žalias kojines, skambutį Schilleriui ir širdies skausmą dėl Blaževičiaus (3)

Kaip ir buvo galima tikėtis, po keturių beatodairiškos kovos tarp Kauno „Žalgirio“ (5/7) ir...

Iš Vilniaus greitoji iškviesta į Ukmergę: atvykusi medikė nesulaikė ašarų – 35 metų pacientė nesulaukusi pagalbos mirė (693)

„Karščiuojanti pacientė saugiai perduota į rūpestingas infekcinės ligoninės slaugytojų...

Kaip Hitleris ištekindavo savo meilužes, arba garsiausios ir įtakingiausios Trečiojo reicho moterys (65)

Karas laikomas vyriška prerogatyva, tačiau moterų vaidmuo jame irgi svarbus. Net Vokietijoje, nors...

Jasikevičiaus sugrįžimas į Kauną paženklintas klaidų jūra ir pergale prieš „Žalgirį“ (454)

„Žalgirio“ (5-7) duobė Eurolygoje gilėja – Lietuvos čempionai po penktadienio dvikovos Kaune...

Prekybos po „Brexit“ susitarimo pasiekti nepavyko (27)

Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos derybininkai penktadienį pareiškė, kad jiems...

Spaudimo prilygti Šarui nejaučiantis Schilleris: jis yra šio klubo legenda

Buvusį savo trenerį Šarūną Jasikevičių penktadienio vakarą namuose priėmęs Kauno...

Latvija dėl COVID-19 grėsmės įšaldo keleivių pervežimą į Lietuvą (31)

Latvijoje dėl koronavirusinės infekcijos pavojaus nuo šeštadienio įsigalios reikalavimas...

Vietoj kalėdinių dovanų policija vairuotojus pradžiugino pluoštu baudų (32)

Klaipėdiečiai pastebi, kad paskutiniu metu daugiabučių kiemuose padaugėjo pareigūnų, kurie...

PSO: vakcina nereiškia koronaviruso eliminavimo (117)

Vien tik vakcinavimo nepakaks pandemijai baigti, penktadienį perspėjo Pasaulio sveikatos...