aA
Deramas atsisveikinimas su brangiu žmogumi padeda lengviau išgedėti sudėtingą laikotarpį. Nors ilgą laiką ši jautri sritis sunkiai įsileido naujoves, pastebima, kad keičiasi ir atsisveikinimo tradicijos.
Laidotuvių tradicijose irgi yra naujovių: ypač ryškus vienas pokytis
© Shutterstock

Vienas ryškiausių pokyčių, pasak laidojimo ceremonijų organizavimo sistemos „Rekviem“ konsultantės Evelinos Kotrynos Gailės, yra sutrumpėjęs laikas, skirtas atsisveikinti su velioniu, rašoma pranešime spaudai. Ilgus trijų parų šermenis, kuriuos daugelis prisimena iš vaikystės, keičia trumpesnis atsisveikinimas. Dabar dažniausiai prie velionio kūno ar kremuotų palaikų budima vieną dieną, o kitą jau vyksta laidotuvių apeigos. Mažėja ir budinčių prie velionio per naktį.

„Dar vienas pokytis – populiarėjantis kremavimas ir nuolat didėja norinčių kremuoti artimuosius žmonių skaičius. Pastaruoju metu pastebime ir tai, kad gana dažnai laidotuvės realiai vykta be laidojimo į žemę: vieni urną patalpina į kolumbariumą, kiti išsiveža urną į užsienį ir ten palaidoja, kad artimasis būtų arčiau jų“, – sako E. K. Gailė.

Dažnai žmonės renkasi kremavimą, kai velionis ilgai sirgo ar po nelaimingo atsitikimo. Tokiu atveju atsisveikinti su kūnu gali būti sunkiau, nes matoma žmogaus kančia. O atsisveikinant su kremuotais palaikais artimieji gali lengviau nukreipti mintis į šiltus prisiminimus, kai žmogus dar buvo gyvas, parodyti nuotraukų iš velionio gyvenimo, pasidalinti prisiminimais apie tai, kuo jis gyveno, kad atsisveikinimo salėje praleistas laikas būtų jaukus.

Vis dėlto pasirinkimas, ar atsisveikinti su kūnu, ar su urna, yra labai individualus. Jei pasirenkama artimąjį kremuoti, dažniausiai velionis šarvojamas, po to kremuojamas ir urna su pelenais vežama laidoti. Tačiau vis dažniau su velioniu krematoriume atsisveikina patys artimiausi šeimos nariai, o po kremavimo urna šarvojama pasirinktoje pagarbioje vietoje ir vėliau laidojama.

Kai palaikai kremuojami, atsisveikinimą su urna galima surengti bet kurioje pasirinktoje vietoje, jeigu sutinka jos valdytojas. Kartais urnos šarvojamos bažnyčiose, muziejų, teatrų salėse, bendruomenės namuose, gamtoje.

„Šarvojimo vietos pasirinkimą nulemia noras, kad patys artimieji geriau jaustųsi, kad aplinka patiktų, ypač jei velionis buvo susijęs su ta vieta. Jei, esant galimybei, atsisveikinimas vyksta velionio pamėgtoje vietoje, rezultatas būna stebinantis. Tvyro visai kitokios emocijos ir žmonės, apsilankę tokiame atsisveikinime, išeina su kitokiomis nuotaikomis“, – pasakoja konsultantė.

Vis labiau atsižvelgiama į ekologiją – žmonės vis dažniau renkasi kremavimą, kaip labiau ekologišką būdą, ieško ekologiškų karstų bei urnų, kitų reikmenų.

Urna saugo ne tik kremuotus palaikus, bet ir prisiminimus apie artimąjį. Ji gali būti kukli, puošni ar pagaminta menininko pagal specialų užsakymą, tačiau svarbiausia, kad urna atspindėtų mirusįjį, jo gyvenimą. Urnos yra gaminamos iš įvairių medžiagų – medžio, metalo, akmens, keramikos, vario ir pan. Dizainas dažniausiai pasirenkamas prisiminus velionio valią, religines pažiūras, gyvenimo būdą bei stilių. Medžiaga, iš kurios pagaminta urna, renkamasi pagal tai, kas priimtiniau: ekologiška ir greitai suyranti ar ilgaamžė. Ilgaamžiškumas yra svarbus tada, kai urna talpinama kolumbariume.

Per atsisveikinimo ceremoniją giedotojus keičia gyva instrumentinė muzika. Taip pat su atvykstančiais atsisveikinti kartais tariamasi, kokias gėles nešti: vieną žiedą, tam tikros rūšies ar spalvos gėles. Be to, po truputį iš Vakarų šalių perimama dar viena naujiena – išankstinis laidotuvių planavimas, taip pat – laidojimo ceremonijų planavimas, gedulingų pietų vedimas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(52 žmonės įvertino)
3.9423

Top naujienos

Naujausias pasiūlymas: nenorintiems mokėti už testus iš savo kišenės – neduoti ir bedarbio pašalpų (11)

Nenorintiems mokėti už testus iš savo kišenės – neduoti ir bedarbio pašalpų.

Lietuvos kaime – tikra motinos „monstrės“ istorija: pareikšti įtarimai kelia siaubą teismui nepavyksta priimti sprendimo (36)

Kai tik 2020 m. pradžioje Lietuvoje buvo paskelbtas visuotinis karantinas , buvo uždarytos ir...

NT pardavėjai ėmė diktuoti savo žaidimo taisykles: perkantys būstą su paskola – nepageidaujami (235)

Šiuos metus NT vystytojai ir butų pardavėjai antrinėje rinkoje baigia gana sėkmingai: nepaisant...

Skelbiamos pirmosios Pietų Afrikos tyrimo išvados dėl omikron (17)

Pakartotinio užsikrėtimo koronavirusine omikron atmaina rizika yra tris kartus didesnė nei rizika...

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 2040 naujų koronaviruso atvejų, mirė dar 14 žmonių papildyta

Praėjusią parą nustatyta 2040 naujų COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, rodo penktadienį...

Spahija liaupsina „Baskonia“ lietuvius, bet už nugaros laiko botagą: tikiuosi didesnio progreso

Nevenas Spahija kamuojasi panašiai kaip dar neseniai vargo Jure Zdovcas . Lapkričio viduryje...

Žiema parodys savo nagus: klimatologas paaiškino, kokias klimato kaitos pasekmes pajusime (103)

Dar lapkričio antroje pusėje pasirodęs sniegas artimiausiu metu niekur nežada trauktis, o...

VSAT praneša apie dar vieną žmonių gabentoją: ir vėl įkliuvo ne Lietuvos pilietis (1)

Per praėjusią parą, nuo ketvirtadienio vidurnakčio iki penktadienio, iš Baltarusijos į Lietuvą...

Merkel pageidavimas per atsisveikinimo paradą nustebino politikos apžvalgininkus (20)

Politinę karjerą baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį buvo pastebimai...

Transliacija / Šventinę dainą „Ne Kalėdos be tavęs“ pristatanti Monique rėžė Klajumui, ką mano apie scenos konkurentus (1)

Humoristo Dominyko Klajumo pašnekove tapusi Monique ne tik pristatė šventinį kūrinį „Ne...