aA
Aplinkos apsaugai neabejingi daugiabučių ir gyvenamųjų namų gyventojai gūžčioja pečiais: kur dėti bulvių arba morkų lupenas, obuolių graužtukus, šaldytuve užsistovėjusius ir jau spėjusius sugesti maisto produktus?
© Shutterstock nuotr.

Ne paslaptis, kad daugelis jų paprasčiausiai keliauja į šiukšlių kibirus kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis. Tiesa, jau greitai gyventojai turės rūšiuoti ir jas.

Rūšiuoti biologiškai skaidžias atliekas dabartiniai teisės aktai įpareigoja tik prekybos centrus, kavines, restoranus ir kitus maisto tvarkymo subjektus. Tačiau po dvejų metų tai daryti privalės ir fiziniai asmenys.

Ne visur stovi rūšiavimo „varpeliai“

Rūšiuoti biologiškai skaidžias atliekas dabartiniai teisės aktai įpareigoja tik prekybos centrus, kavines, restoranus ir kitus maisto tvarkymo subjektus. Kaip nustato Atliekų tvarkymo taisyklės, viešbučiai ir restoranai turi atskirai surinkti maisto atliekas ir atiduoti jas įmonėms, turinčioms leidimą tvarkyti tokias atliekas, iš kurių vėliau gaminamas kompostas, biodujos, kaulų miltai ir taip toliau.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, planuojama nustatyti reikalavimą, kad ir gyventojai atskirai surinktų maisto atliekas. Todėl reikės ir ta skirtų konteinerių. Šiems įsigyti Aplinkos ministerija numato skirti Europos Sąjungos paramos lėšų.
„Visų pirma gyventojams reikia suteikti galimybę rūšiuoti. Didmiesčiuose, atrodo, pastatytos specialios konteinerių dėžės, bet rajono savivaldybėse daugelis neturi tokių rūšiavimo „varpelių“. Bent po tris pastatytume. Pavyzdžiui, Alytaus rajone gyventojai rūšiuoja, ir visai neblogai.

Bet reikia jiems suteikti galimybę, tai yra pastatyti specialius konteinerius. Po to nupirkti automobilius, nes gyventojai rūšiuoja, rūšiuoja, o atvažiuoja vienkonteinerinis automobilis, kuris surenka atliekas, viską supila ir išveža. Žmonės, švelniai tariant, supyksta ir patys „atšoka“ nuo atliekų rūšiavimo. Reikia padaryti taip, kad mašinos atskirai surinktų tokias atliekas. Džiugu, kad visuomenė palankiai vertina atliekų rūšiavimą. Vokietijos kolegos, su kuriais man teko bendrauti, tvirtina, kad reikia nuo darželio pradėti mokyti vaikus rūšiuoti“, – sako parlamentaras Algimantas Salamakinas, praėjusios kadencijos Seime pirmininkavęs Aplinkos apsaugos komitetui.

Jo teigimu, gyventojus būtų galima paskatinti rūšiuoti. „Rūšiuojantys atliekas galbūt galėtų mokėti mažesnę kainą, nes šiuo metu yra taikomas europinis mokestis už atliekų patekimą į sąvartyną. Nors išsyk buvo norima įvesti „žiaurų“ mokestį – 27 eurus už toną, bet pernai sumažinome iki trijų eurų. Būtų galima propaguoti tai, kad kuo daugiau rūšiuosite, tuo bus mažesnis mokestis“, – siūlo A. Salamakinas.

Ruošiasi naujovėms

Sukurti maisto atliekų tvarkymo sistemą (surinkimą, išvežimą į tvarkymo įmones) – savivaldybių rūpestis.

„Tiek Anykščių savivaldybėje, tiek Utenos regiono kitose penkiose savivaldybėse maisto ir virtuvės atliekos nėra renkamos atskirai. Jos patenka į mišrių komunalinių atliekų srautą. Lapkričio mėnesį, jeigu neklystu, atliekų tvarkymo taisyklės aplinkos ministro įsakymu buvo pakoreguotos, kad maisto atliekas privalėsime rūšiuoti po dvejų metų.

Ruošiamės rinkti biologines atliekas iš daugiabučių namų, gyvenamų namų sektoriaus. Maisto ir virtuvės atliekos nuo mišrių komunalinių atliekų srauto sudaro apie dvylika procentų“, – sako Anykščių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir ūkio skyriaus vyriausioji specialistė (ekologė) Inga Žukauskienė.

Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planas įpareigoja iki 2019-ųjų įdiegti maisto atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir įrengti pakankamai pajėgumų šioms surinktoms atliekoms apdoroti. Tad turi būti sudarytos galimybės gyventojams nuo 2019 metų maisto atliekas atskirti nuo kitų komunalinių atliekų, pastačius specialius konteinerius joms surinkti.

Siekiama, kad sąvartynuose šalinamos biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, po ketverių metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentų 2000 metais susidariusių tokių atliekų kiekio. Žinoma, šį ES reikalavimą pasiseks įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai.

Komentaras

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė:

– Man atrodo, kad kol kas maisto atliekos nepakankamai stipriai yra rūšiuojamos. Ypač miestuose, kadangi nėra tam pritaikytų konteinerių. Bioskaidžių atliekų rūšiavimas dar tik pradedamas ir jiems skirti specialūs konteineriai turėtų atsirasti nuo naujų metų. Turėtų būti ir europiniai projektai dėl įvairių rūšiavimui skirtų konteinerių, kurie bus numatyti ir maisto atliekoms.

Tarp kitko

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2012 m. jų buvo surinkta apie 138,4 tūkst. tonų, 2013 m. – apie 107 tūkst. t, 2014 m. – apie 102,7 tūkst. t. Dauguma šių atliekų vis dėlto patenka į sąvartynus. Juose, regioninių atliekų tvarkymo centrų duomenimis, 2012 m. buvo pašalinta apie 111,4 tūkst. t, 2013 m. – apie 89,9 tūkst. t, 2014 m. – apie 82,8 tūkst. t maisto atliekų. Patekusios į sąvartynus biologiškai skaidžios atliekos ima irti, išskiria ne tik anglies dioksidą, bet ir metano dujas, kurios teršia aplinkos orą dar stipriau nei anglies dioksidas.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Antanas Saulaitis – apie lietuvius, šventes ir nuodėmes: pasižiūri į žmones ir negali žinoti, ar čia laidotuvės, ar Velykos (45)

„Vienoje šeimoje buvo keturios mergytės, jos kiekvieną dieną sutaupė po vieną saldainį per...

Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: nedraudžiame muštis, gerti ar rūkyti (29)

Naujininkai, vienas prieštaringiausiai vertinamų sostinės mikrorajonų, pamažu atgimsta....

Orai: pirmąją Velykų dieną gamtą gaivins lietus (9)

Po ilgokai užsitęsusio sausringo laikotarpio, pirmąją Velykų dieną pagaliau žemę drėkins lietus.

Rinkimų kampanija Ukrainoje pranoko visus Kremliaus lūkesčius (553)

Artėjant prezidento rinkimams , kampanijos pačios tapo informacinio karo dalyvėmis, ir tai labai...

Doveika skurdo statistikoje norėtų išskirti dar vieną skaičių: kiek yra tinginių? (579)

Vasarį Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje 75 proc. žmonių teigia esą laimingi,...

Sėkmingiausias rungtynes San Antonijuje sužaidęs Motiejūnas ir „Spurs“ neatsilaikė prieš „Nuggets“ (5)

Vienoje labiausiai intriguojančių šių metų NBA atkrintamųjų varžybų pirmojo etapo serijų...

80-metis radiologas seniai svajoja apie pensiją, bet išeiti dar negali: turi patarimą, kaip ilgiau gyventi (78)

„Mes, radiologai, juokaujame, kad mūsų tokia profesija, jog reikia turėti geras akis ir vieną...

Siaubingo Paryžiaus katedros gaisro tyrime – pirmosios išvados (249)

Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą praėjusį...

Maža kaimo krautuvėlė prie didelio kelio: su pirkinių sąrašais čia sugrįžta net iš kitų miestų (15)

Talačkonių parduotuvė , priklausanti tiems patiems šeimininkams, kaip ir Ustukių malūnas ,...

Mokslininkai: protėvių poravimasis su kitomis žmonių rūšimis keitė mūsų genus (46)

Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su...