Ankstyvo sodinimo reikalauja ne tik žalumynai, bet ir kai kurios daržovių rūšys. Tad pavasario vidurys – įtemptas metas daržų turėtojams. Jūs jau paruošėte sėklas, išauginote daigus, apgalvojote, kur ir kas augs. Tad pats metas sodinti pirmąsias, sparčiui atspariausias, kultūras. Ir čia reikia, kaip sakoma, skubėti lėtai.
Jeigu labai anksti pasėsite, pirmuosius daigus gali pražudyti naktinės šalnos. Jeigu pavėluotai, dirvožemis perdžius ir nebus gero derliaus.
Kiekvienai daržovei – sava temperatūra
Štai keletas ankstyvoms kultūroms priimtinų temperatūros sąlygų pavyzdžių:
rūgštynės, ridikėliai ir ridikai dygsta dirvožemiui sušilus iki 1-2 laipsnių;
salotos, krapai, kopūstai – esant 2-3 laipsniams;
salierai, pupelės, morkos – esant 3-4 laipsniams;
bulvės, salierai – esant 5-8 laipsniams.
Daugumą šių augalų galima sėti nesibaiminant šalčių, nes jie atlaiko pakankamai dideles šalnas.
Septynios anksčiausiai sėjamos kultūros:
1. Ridikai ir ridikėliai
Pirmąsias lysves paruoškite būtent jiems. Sėti ridikus galima kada sugalvojus visą sezoną, tačiau ankstyviausias terminas – iškart vos atitirpsta žemė. Jeigu norite visą vasarą valgyti šviežius ridikėlius, kiekvieną kartą naujai juos sėkite tada, kai pasirodo prieš tai sėtų pirmieji lapeliai. Per sezoną iš tų pačių lysvių galima gauti tris derlius.
Rinkitės dideles sėklas ir pamerkite jas į druskos tirpalą. Tas sėklas, kurios plūduriuos paviršiuje, išmeskite. Sėti ridikėlius reikia 2-4 centimetrai vienas nuo kito, centimetro ar dviejų gylyje. Ridikai ir ridikėliai mėgsta drėgną ir kruopščiai išpurentą dirvožemį.
2. Rūgštynės
Tai viena ankstyviausių kultūrų, pasirodančių vos nutirpus sniegui. Jeigu savo darže neturite šio itin naudingo daugiamečio augalo, į atvirą gruntą jo sėklas galima sėti praktiškai bet kuriuo metu, bet kuo anksčiau, tuo geriau – rūgštynės mėgsta pakankamai drėgną dirvožemį. Jį patariama patręšti organinėmis trąšomis.
3. Salotos
Jeigu nepasėjote salotų prieš žiemą, sėkite jas kaip įmanoma anksčiau. Salotos nėra pretenzingos, o jeigu pasėsite jas į patręštą dirvožemį, jos atsidėkos jums išskirtiniu derliumi. Pavasarinės rūšys derlių duoda anksčiausiai, todėl jas reikia sėti pirmiausia. Šios šalčiams atsparios kultūros sėklos esant 5 laipsnių Celsijaus temperatūrai išdygsta vos per penkias-septynias dienas. Jauni augalai atlaiko iki minus 6 laipsnių šalnas. Jeigu norite auginti salotas visą sezoną, sėkite naujas kas dvi savaites.
4. Morkos
Tvirtą apvalkalą turinčios morkų sėklos lėtai išdygsta, todėl jeigu pavėluosite jas pasėti, teks gausiai laistyti jų lysves kiekvieną dieną. Perdžiūvusiame dirvožemyje morkų sėklos gali apskritai nesudygti. Morkas geriau sėti eilėmis, o ne šiaip išmėtyti, kad būtų aiškūs tarpueiliai. Šiai daržovei patinka augti atvirose ir gerai apšviestose lysvėse.
5. Salierai
Geriausia sodinti daigus, tačiau juos reikėjo pasėti dar vasarį. Šaknis užkaskite taip, kad žemės paviršiuje liktų tik lapai. Salierai sodinami retai (atstumas tarp eilių turėtų būti 30-45 centimetrai), nes svogūnus primenantys stiebai auga dirvos paviršiuje. Auginant iš sėklų, sėti reikia anksti, vos tik sušyla dirvožemis. Prieš sėjimą sudygusioms sėkloms leidžiama šiek tiek apdžiūti, paskui jos sumaišomos su pjuvenomis (viena dalis sėklų ir penkios dalys pjuvenų).
Sėjimo norma – vienas gramas sėklų dešimčiai kvadratinių metrų. Jeigu norite gausaus derliaus, salierams skirtas lysves prieš tai praturtinkite mėšlu ir kompostu, dirvožemį lengvai išpurenkite ir po dviejų savaičių sodinkite daigus ar sėkite sėklas. Šalnos iki minus 5-6 laipsnių šiems augalams nebaisios.
6. Krapai
Tai, ko gero, populiariausia kultūra sodų bendrijose, auganti čia nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Kad šviežios žalumos visada būtų ant jūsų stalo, sėkite krapus visą pavasarį ir vasarą kas 10-15 dienų. O pirmas sėjimas į atvirą gruntą įmanomas iškart po to kai atitirpsta dirvožemis.
7. Petražolės
Jos sėjamos du kartus: ankstyvą pavasarį ir rudenį (spalio mėnesį). Petražolių sėklos tvirtos, todėl sėjant pavasarį derėtų prieš tai pamirkyti ir sudaiginti. Ši kultūra reikalauja giliai sukasto dirvožemio, be to, nebijo tamsesnių vietų.
Petražolės nemėgsta didelės drėgmės. Tokiu atveju labai sumažėja derlingumas, petražolės nebetinka laikymui. O pernelyg sausame dirvožemyje užaugs nesultingos petražolės, jose stigs vitaminų. Sėklos sėjamos iki trijų centimetrų gylio grioveliuose. Geriausi petražolių pirmtakai – kopūstai, ankstyvosios bulvės ir agurkai.
Ar žinojote:
Morkų sėklos nepraranda daigumo trejus ar net ketverius metus, tačiau geriausia sėti šviežias.
Gero bulvių derliaus niekada neturėsite pavėsyje, drėgname dirvožemyje, sunkiame molyje.
Jeigu norite apsaugoti kopūstų daigus nuo įvairių kenkėjų, juos reikia aptverti į žemę susmaigstytais liepų kuoliukais. Kenkėjų vikšrus taip pat atgrasys aštrų kvapą turintys augalai. Rekomenduojama šalia kopūstų lysvės sėti pipirmėtes, bitkrėsles, šalavijus ir dašius.
Puikiai susigyvena kopūstai ir salierai. Kopūstai skatina salierų augimą, o pastarieji atbaido nuo kopūstų baltasparnius. O štai greta kukurūzų, bulvių ir petražolių salierų sodinti nerekomenduojama.
Krapai taip pat nemėgsta morkų ir petražolių kaimynystės, kaip ir saliero, o štai kopūstas – geriausias kompanionas ir krapams.
