Keitimasis medžiagomis
Augalai išskiria stiprias medžiagas, kurios daro poveikį šalia augančioms kultūroms. Šios medžiagos kaupiasi visose augalo dalyse, tačiau daugiausia jų yra šaknyse, ypač daugiamečių augalų.
Vieniems augalams greta augančio kaimyno skleidžiamos medžiagos turi teigiamą poveikį, skatina augimą, padeda subrandinti didesnį derlių, o kitiems – neigiamą, slopinamąjį. Augalai nuolat keičiasi cheminėmis medžiagomis. Apie 30 proc. augalų rūšių, dažniausiai piktžolės, išskiria į aplinką fiziologiškai aktyvias medžiagas, kurios su lietumi ir rasos lašais ar kitais būdais sklinda ore ir dirvoje.
Mokslas apie vienų augalų poveikį kitiems, kurį daro jų išskiriamos medžiagos, vadinamas alelopatija. Šis poveikis pastebėtas labai seniai.
Pirmasis alelopatijos terminą pavartojo Austrijos botanikas Hansas Molishas praėjusio amžiaus pradžioje. Pasak mokslininko, ne tik augalai, bet ir mikroorganizmai veikia vieni kitus išskirdami į aplinką chemines medžiagas. Šis poveikis gali būti neigiamas ir teigiamas.
Naujausi alelopatijos tyrimai gerokai platesni. Vienų augalų poveikį kitiems tyrinėja botanikai, chemikai, ekologai ir agronomai. Ypač svarbu išsiaiškinti sudėtingus piktžolių ir kultūrinių augalų santykius.
Fiziologiškai aktyvias medžiagas į aplinką išskiria žoliniai ir sumedėję gyvi augalai – šaknys, stiebai, lapai, žiedai, sėklos. Išskyras nuplauna lietus, rasos lašai. Jos gali patekti ant greta augančių augalų, gali pasklisti ore ir dirvoje. Cheminės medžiagos susidaro, kai augalų liekanos paskleidžiamos dirvos paviršiuje ar sumaišomos su dirvožemiu ir veikiant lietui, mikroorganizmams pradeda irti.
Piktžolių atakos
Piktžolės skleidžia stiprias biochemines medžiagas, kurios nustelbia aplink augančias kultūras. Anksčiau buvo manoma, kad piktžolės kenkia kultūriniams augalams, nes pasisavina iš dirvos maisto medžiagas, drėgmę ir užstoja šviesą. Naujausi tyrimai parodė, kad piktžolės trukdo kitiems augalams augti dėl fiziologiškai aktyvių alelopatinių išskyrų.
Alelopatija būdinga daugumai piktžolių rūšių. Fiziologiškai aktyvias medžiagas išskiria jų sėklos, stiebai, lapai, daugiamečių piktžolių šaknys. Alelopatinis aktyvumas priklauso nuo piktžolių rūšių, išskiriamų junginių koncentracijos. Tyrimai rodo, kad labiausiai daržoves atakuoja dėmėtieji rūgčiai, vijokliniai pelėvirkščiai, vienametės klėstenės ir dirvinių ridikų sėklos. Atliekant bandymus laboratorijoje, šių piktžolių sėklų ištrauka sumažino ridikėlių daigumą apie 80 procentų.
Aktyvias slopinamąsias medžiagas į aplinką skleidžia vaistažolės – valerijonai, šalpusniai ir gysločiai; nuodingieji augalai – aitrieji vėdrynai, juodosios kiauliauogės, dirvinės raugės ir svidrės; prieskoniniai augalai – krienai, garstyčios, kmynai ir kt.
Bendravimo etiketas
Sode ir darže galima sėkmingai suderinti įvairias kultūras: vaismedžius, daržoves, dekoratyvinius krūmus ir gėles. Po obelimis geriausia sodinti melsves ir raugerškius. Tarp šių augalų susiklosto labai gera simbiozė.
Su obelimis draugauja astrai, šalavijai, salotos ir bazilikai. Taip pat palankūs tarpusavio santykiai obelų su avietėmis, juodaisiais serbentais, žirniais, agurkais, bulvėmis, česnakais, krapais, braškėmis, ridikėliais, bijūnais, medetkomis, lubinais, kalninėmis pušimis.
Neutralus obelų poveikis raudoniesiems serbentams, pomidorams, slyvoms, salierams, vynuogėms, šaltalankiams, morkoms, moliūgams, alyvoms, jazminams, rusmenėms, lelijoms, nasturtėms, astilbėms. Neigiamai obelų augimą ir derlingumą veikia mėtos, svogūnai, petražolės, šermukšniai, baltagūžiai kopūstai, burokėliai, paparčiai, raganės, rožės, kosmėjos.
Neigiamą poveikį daro ir laukinės varpinės žolės, todėl sodri veja aplink medį sumažina derlių.
Augalų išskiriamos cheminės medžiagos
Alelopatinėmis savybėmis pasižymi įvairios cheminės medžiagos: rūgštys ir jų dariniai, fenolio junginiai, gliukozidai, alkaloidai, laktonai, kumarinai, chinonai, flavonoidai, taninai ir kt.
Garstukai išskiria tiocionatus, karpažolės – taninus, soros – glikozidus, pūvantys šiaudai – alifatines rūgštis, obelų šaknys – flavonoidus, juodieji riešutmedžiai – chitonus, kavamedžiai – alkaloidus.
Augalų deriniai
Po obelimis sodinkite daržovių ir dekoratyvinių augalų derinius: agurkus, krapus ir žirnius; agurkus ir salotas; braškes, česnakus ir ridikėlius; avietes, raugerškius, rusmenes; raudonlapius raugerškius, jazminus, alyvas, o tarpuose tarp jų – astilbes.
Avietes auginkite su raugerškiais, raudonaisiais serbentais, krapais, pomidorais, agurkais, bulvėmis, svogūnais, braškėmis, salierais, šalavijais, bazilikais, baltagūžiais kopūstais, žirniais, morkomis, rožėmis, kalninėmis pušimis, paparčiais, bijūnais, ratiliais, raganėmis.
Aviečių nereikėtų sodinti su česnakais, petražolėmis, vynuogėmis, nasturtėmis, šaltalankiais, ridikėliais, burokėliais, vilkdalgiais, jazminais.
Braškės gerai auga vienoje lysvėje su pomidorais, petražolėmis, česnakais, svogūnais, agurkais, avietėmis, šaltalankiais, mėtomis, astilbėmis, šalavijais, vynuogėmis, nasturtėmis, alyvomis, paparčiais, jazminais, rododendrais, bijūnais. Netinkamas derinys su kukurūzais, juodaisiais serbentais, morkomis ir bulvėmis.
Agurkai dera su pupelėmis, krapais, žirniais, kopūstais, kmynais, salotomis, svogūnais, kukurūzais, burokėliais, salierais.
Bulvės draugauja su pupelėmis, kopūstais, kmynais, kukurūzais, špinatais, ropėmis, medetkomis. Netinkamas derinys su moliūgais, pomidorais, salierais, saulėgrąžomis.
Česnakus sodinkite su žemuogėmis, agurkais, avietėmis, lelijomis, morkomis, pomidorais, burokėliais, vaismedžiais. Netinkamas derinys su žirniais ir pupelėmis.
Kopūstai gerai auga su pupelėmis, krapais, salotomis, žirniais, bulvėmis, svogūnais, špinatais, pomidorais, burokėliais. Blogas derinys su žemuogėmis ir česnakais.
Kaliaropės dera su pupelėmis, bulvėmis, salotomis, pomidorais, burokėliais, salierais, špinatais, svogūnais.
Salotas auginkite su pupelėmis, krapais, žirniais, žemuogėmis, agurkais, kopūstais, svogūnais, morkomis, pomidorais, svogūnais. Netinkamas derinys su petražolėmis ir salierais.
Morkos vienoje lysvėje gerai auga su krapais, žirniais, česnakais, svogūnais, ridikėliais, ridikais, pomidorais.
Pomidorus galima derinti su pupelėmis, česnakais, kopūstais, kaliaropėmis. Netinkamas derinys su žirniais, bulvėmis ir krapais.
Svogūnai derinami su žemuogėmis, krapais, salotomis, morkomis, burokėliais. Netinkamas derinys su pupelėmis, žirniais ir kopūstais.
