Įdomu tai, kad prieš kelerius metus Europoje tokios lovos vėl grįžo į madą. Kodėl grįžo, o ne atėjo? Todėl, kad jos jau buvo gaminamos mažiausiai prieš 500 – 600 metų, rašo novate.ru. Žiūrint iš šalies, tokios lovos priminė keistokas miegamąsias spintas ar dėžes. Į jas būdavo patenkama atitraukiant užuolaidas ar atsidarant dureles. Tokios lovos stovėdavo ant neaukštų kojelių, kad būtų apsaugotos nuo drėgmės ar purvo ant grindų.
Lovos – dėžės dažniausiai būdavo puošnios, dekoruotos tapytais piešiniais ar raižiniais. Svarbiausiu tokių lovų konstrukcijos elementu būdavo durelės arba užuolaidos, kurios leisdavo visiškai atsiriboti nuo likusio pasaulio.
Tokių lovų – dėžių populiarumas turėjo kelias priežastis. Visų pirma, jos galėdavo užtikrinti žmogaus privatumą. Tokias lovas netgi galima pavadinti tikra intravertų svajone. Antra, žiemos metu tokios lovos įšildavo nuo žmogaus kūno šilumos ir jose miegoti būdavo kur kas maloniau, ypač jei patalpoje nebūdavo krosnies.
Trečia, tokias lovas būdavo galima statyti bendro naudojimo patalpose ir dienos metu tiesiog uždaryti – taip atkrisdavo būtinybė įsirengti atskirą miegamąjį. Taip pat manoma, kad tokios miegojimo dėžės padėdavo žmonėms apsisaugoti nuo naminių gyvūnų (kiaulių ar vištų), kurie neretai šmirinėdavo po namus, ar net pasislėpti nuo vilkų, kurie galėdavo įsibrauti į namus.
Dar viena priežastis ta, kad toks baldas atlikdavo ne tik lovos, bet ir spintos funkciją. Labai dažnai šalia miegamosios vietos buvo daromos papildomos ertmės drabužiams, avalynei ir kitiems šeimininko daiktams. Tačiau svarbiausia, kad tokią lovą (dažniausiai) būdavo galima dar ir sulankstyti, paverčiant ją stalu ar suoliuku sėdėjimui.
