Iš kokios šalies atkeliavo „drambliniai“ česnakai, taip ir liko nenustatyta. Vienų manymu, jų gimtinė – Centrinė Azija, kaip ir visų porų. Kiti tvirtina, jog šie palyginti jauni augalai kilę iš Balkanų. Šiuo metu didžiausi „dramblinių“ česnakų plotai auginami JAV, Anglijoje ir Prancūzijoje.

Dydis gali skirtis

Šie česnakai auginami ir kaip žieminiai, ir kaip vasariniai. Antraisiais vegetacijos metais antžeminė dalis tampa itin panaši į porą. Stiebas užauga 2,5–3 cm skersmens. Lapai, kurių būna 11–12, linijiškai lancetiški, 3,5 cm pločio ir 40–50 cm ilgio, žali su menku vaškiniu apnašu. Į aukštį išsistiebia iki metro, o žiedynkotis ištįsta nuo 1,5 iki 2 m. Žiedynai kamuoliuko formos, alyvinės spalvos, 10–12 cm skersmens.

Skirtingai nei porai, jie nesubrandina sėklų. Požeminė dalis – 9–13 cm skersmens ir 180–350 g sverianti galvutė, sudaryta iš 5–6 skiltelių, kurių svoris – nuo 20 iki 100 g. Pasitaiko, kad užauga net apie 500 g sveriančių galvučių. Viršutiniai lukštai balti ar pilkšvai balti, pergamentiški, luobelė rausvai pilka, kartais pilkai oranžinė. Po viršutiniu lukštu dažnai susiformuoja 1–2 cm maži svogūnėliai, padengti standžiu apvalkalu. Žieminių česnakų galvutė išaugina 7–8 „vaikučius“, o vasarinių – mažiau arba visai neišaugina. 

Jei pirmaisiais metais norime kokybiško ir gausaus „dramblinių“ česnakų derliaus, tinkamai sodinkime ne mažesnes nei 40 g skilteles. Iš menkesnių skiltelių išaugs savotiška tarpinė forma – vienskiltė galvutė, sverianti 120–150 g, tinkama kaip dauginamoji medžiaga stambesnėms galvutėms užauginti. Žiemai pasodinti „vaikučiai“ išauga į vienskiltes 40–60 g svorio galvutes, o iš pastarųjų antraisiais metais išauga stambūs vienskilčiai ar įprastiniai svogūnai.

Auginimas

Ne visiems, auginantiems „dramblinius“ česnakus, pirmaisiais metais sekasi džiaugtis derliumi. O pagrindinė klaida ta, kad šiuos česnakus bando auginti kaip ir paprastus. Iš tikrųjų šiuos stambuolius derėtų auginti panašiai kaip... tulpes. 

Pirmiausia dera pasirinkti tokį žemės plotelį, kurį visą dieną apšviečia saulė. Nedidelis ar visiškas šešėlis visai netinka, čia česnakai paprasčiausiai sunyks. Taip pat labai svarbu, kad dirva būtų puri ir gausi organikos (tręšta kompostu ar mėšlu). Dirva ruošiama rugpjūčio–rugsėjo mėn. Sklypelį dera perkasti per kastuvo ilgį, po to kiek įmanoma kruopščiau išrinkti piktžolių šaknis.

Jeigu dirvožemis – sunkus priemolis, jį vertėtų papildyti smėliu ir organinių medžiagų gausiomis durpėmis. Tačiau aukštutinio tipo rūgščias durpes į molingą dirvą derėtų berti tik kartu su nurūgštinančiomis kalkėmis ar dolomitmilčiais. „Drambliniams“ česnakams tinkamas rūgštumas – pH 6,5–7,5. Mėšlu galima tręšti iki 50 kg / kv. m arba maždaug du kibirus. O jeigu tręšime kompostu, jo reikėtų berti kur kas daugiau.

Žieminiai česnakai sodinami 25 cm gyliu, po to lysveles derėtų apmulčiuoti 5 cm storio nukritusių lapų sluoksniu. Toks mulčias ne tik papildys dirvą organika, bet ir neleis suvešėti piktžolėms. O pavasarį česnakai pro jį nieko nelaukę kuo gražiausiai sudygs. Sodinant reikia pamaloninti fosforo ir kalio trąšomis, pavyzdžiui, kalio monofosfatu (10–15 g/kv. m) arba pelenais (1–1,5 l/kv. m).
Sodinti „dramblinius“ česnakus dera taip, kad būtų lengva prižiūrėti, ypač ravėti. Mat dirva, kokią mėgsta šie česnakai, labai palanki ir piktžolėms augti. Optimali sodinimo schema – 30x30 cm, tuomet bus nesudėtinga ravėti ir laistyti.

Vegetacijos metu patys svarbiausi darbai: reguliarus laistymas (jokiu būdu negalima leisti, kad dirva išdžiūtų giliau nei 5 cm), ravėjimas ir purenimas. Tris kartus tręšiama fosforo ir kalio trąšomis (10 g/kv. m): pirmąjį – kai užauga 4–5 lapai, antrąjį – kai česnakai turi jau 9–10 lapų, o trečiąjį – kai pašalinamas žiedynkotis. 

Jei šalia česnakų pastebėjome svogūninių musių, laistykime druskos, karštų pelenų tirpalais ar naudokime kitas apsaugos priemones. Ravėti ir purenti dirvą aplink česnakus reikia atsargiai, kad nepažeistume požeminės dalies – tuomet gali apnikti grybinės ligos.

„Dramblinių“ česnakų vegetacija trunka 100–120 dienų, nelygu dirvos tipas ir auginimo sąlygos. Derlių suskubkime nuimti tuomet, kai pageltonuoja visi lapai. Saugoti galima tiek laikant galvutes, tiek išskirsčius skiltelėmis kambario temperatūros, 50–70 proc. drėgnumo tamsioje patalpoje.

Žieminiai ar vasariniai?

Sodinant šiuos česnakus rudenį, tai reikia padaryti likus maždaug mėnesiui iki šalčių. Per tą laiką skiltelės suspėja gerai įsišaknyti ir adaptuotis. O jei šiluma laikytųsi ilgiau, lapų mulčias neleis česnakams anksčiau nei reikia iškišti savo „nosyčių“. Pavasarį ištveria iki -4 °C šalnas.

Pavasarį česnakai sodinami tuomet, kai dirva 15 cm gylyje įšyla daugiau nei 0 °C. Prieš sodinant skilteles apie mėnesį patartina laikyti 3–5 °C šilumos patalpoje, dar labai praverstų apie savaitę jas jarovizuoti šviesoje iki pažaliavimo (pakitusi spalva bus matyti net ir pro luobelę).

Pavasarinis sodinimas nuo rudeninio skiriasi tik gyliu – jis turi siekti apie 15 cm. Formuojant sodinimo duobutes, vertėtų naudoti specialų prietaisą svogūnėliams sodinti.

Vartojimas

„Drambliniai“ česnakai pasižymi unikaliu skoniu ir aromatu, kažkuo primena česnako ir poro derinį. Kulinarijoje dažniausiai apkepamos neišskirstytos į skilteles galvutės. Taip pat jais galima gardinti įvairius padažus, pagardus, troškinius. Tačiau, skirtingai nei įprastų česnakų, „dramblinių“ nederėtų karamelizuoti – patiekalas taps kartus. Be to, šie česnakai ne tik pagardina maistą – žydėdami jie puošia ir gėlynus.