Gyvūnų daroma žala augalams ir atvirkštinis procesas nepastebimi. Be to, dėl stipraus savisaugos instinkto daugelio nuodingų augalų gyvūnai neliečia. Tokie gamtos dėsniai.
Nelaukiami nuostoliai
Namuose auginamų gyvūnų savisaugos instinktas gerokai susilpnėjęs. Be to, jie ilgiau būdami namuose, mažoje teritorijoje, pradeda nerimauti. Genami smalsumo ir noro išdykauti (kartais dėl vitaminų trūkumo) augintiniai graužia ir laužo lapus, kapsto žemę, daužo vazonus, pridaro kitų eibių. Paukšteliai iš lapelių ir žiedų mėgsta sukti lizdus, o smulkūs graužikai juos nešasi į narvelius.
Ypač dažnai tenka nusivilti ir patirti nuostolių tiems žmonėms, kurie pavasarį kambaryje augina gėlių ir daržovių daigus. Dažnai tenka rinktis, ką namuose laikyti – gyvūnus ar augalus. Augintinių dėmesį galima nukreipti kitur: tegul graužia, laužo ir tąso jiems skirtus daiktus. Nuolat kambaryje laikoma katė nelies gėlių, jei ją išleisite į lauką arba ji gaus vitaminų, augalinių papildų, vazonėlyje užaugintos specialios žolytės.
Gyvūnai reikalauja dėmesio
Katėms reikia skirti daugiau dėmesio. Jos itin judrios, mėgsta sėdėti ant palangių, todėl dažnai nukenčia ten esantys augalai. Šie gyvūnai mėgsta vazonuose kapstyti žemę, apšlapina augalus, o šie greitai sunyksta, nes jiems labai kenkia koncentruotas šlapimas.
Ne visiems kambariniams augalams augintiniai skiria vienodai dėmesio. Kaktusus, nors kai kurių iš jų spygliai ir labai aštrūs, katės vis tiek brauko letenėlėmis. Gyvūnai mėgsta judinti, žaisti, graužti chlorofitų, gebenių lipikių lapus, o filodendrus, difenbachijas apeina iš tolo. Instinktas juos perspėja, kad šie augalai nuodingi, todėl nereikia liesti.
Kates, papūgėles itin traukia šviežia žaluma. Ši trauka daug stipresnė už baimę gauti pylos. Šunys ramesni. Žaluma – vaistų pakaitalas. Žolės padeda gyvūnui apvalyti skrandį nuo įvairių nepageidautinų medžiagų, pavyzdžiui, nulaižytų plaukų sruogų. Be to, augaluose gausu vitaminų, baltymų, ląstelienos, gleivių, mineralinių ir kitų medžiagų. Katės ėda ne viską. Ypač jos mėgsta kviečių želmenis. Želmenų nereikėtų kirpti. Jie neturi būti peraugę. Gyvūnams patinka ir petražolės, avižos, katžolės, čiobreliai, kopūstai, morkos. Lauke katės, šunys su malonumu ieško ir ėda varpučių lapus, šakniastiebius.
Kas kelia pavojų?
Ne visi augalai naminiams gyvūnams į sveikatą. Nuo narcizų, tulpių, chrizantemų, lubinų, kvapiųjų žirnelių, kai kurių kambarinių gėlių (vėzdūnių, citrinmedžių, šeflerų, alavijų, agavų) lapų sutrinka virškinimas. Panašiai šunis, kates veikia azalijų, krotonų, rododendrų lapai ir žiedai. Paukšteliai paragavę krotonų lapų praranda orientaciją, suserga depresija.
Pelargonijos turi stiprių eterinių aliejų. Visos jų dalys gyvūnams ir paukščiams yra pavojingos. Ciklamenų lapai ir žiedai suerzina akis ir burnos gleivinę. Filodendro lapais papūgėlės gali apsinuodyti, o kanarėlės – nusinuodyti.
Amarilių svogūnai pavojingi jūrų kiaulytėms ir baltosioms pelytėms. Raudoni dekoratyviųjų paprikų vaisiai nuodingi visiems stambesniems augintiniams, o lapai – smulkiems paukšteliams. Puansetijų reikia saugotis ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms. Jų lapuose esančios sultys erzina odą ir burnos gleivinę.
Katėms, šunims ir kitiems gyvūnams maistas turi būti patiekiamas įprastoje vietoje. Vieną dubenėlį dera skirti pašarui, kitą – vandeniui. Tik pakankamai reikiamų maisto medžiagų gaunantys gyvūnai gyvena santarvėje su augalais.
