aA
“Kakejiku”, arba “kakemono” - tai tradicinis japoniškas paveikslas-ritinėlis su mediniais pagaliukais viršuje ir apačioje, paprastai kabinamas ant sienos. Tiesa, šiais laikais tik nedaugelio japonų namuose rasite specialią nišą (“tokonoma“), kur kabinami šie kaligrafiniai ar tapyti meno kūriniai. To priežastis - vakarietiškos kultūros įtaka japonų gyvenimo būdui ir nauji architektūros stiliai.
Tradicinė japonų tapyba
© Shutterstock nuotr.

Anksčiau “kakejiku” kabėdavo visų aukštesniosios klasės japonų šeimų namuose ir būdavo keičiami kiekvieną sezoną. Priešingai nei įrėminti paveikslai, “kakejiku” ritinėliai neužima daug vietos, nes yra tvirtai susukami ir laikomi medinėse skryniose.

“Kakejiku” istorija

Heian periodas (794-1192)

Pirmieji paveikslai-ritinėliai į Japoniją pateko iš Kinijos. Kinų budistų misionieriai anksčiau su savimi nešiodavosi budistinės tematikos paveikslėlius, kurie jiems padėjo skleisti religiją. Šie paveikslėliai yra “kakejiku” ritinėlių archetipas. Tokio stiliaus paveikslai į Japoniją pateko Heian periodu kartu su budizmu.

Muromači periodas (1334-1573)

Šiuo periodu sparčiai vystėsi japonų gyvenamųjų namų architektūra. Šiam stiliui būdingas vienas ypatingas kambarys (“tokonoma”), kuriame būdavo eksponuojama didžioji dalis meno kūrinių, tarp jų ir paveikslai-ritinėliai. “Tokonoma” buvo laikoma erdve, kuri jungia meną ir kasdienį gyvenimą. Tai labai originali tradicija, nebūdinga jokiai kitai šaliai.

Tradicinė japonų tapyba
Tradicinė japonų tapyba
© Shutterstock nuotr.

Momojama periodas (1573-1600)

Ši periodą reprezentuoja du didūs dainiai - Oda Nobunaga ir Tojotomi Hidejoši. Jiems labai patiko arbatos ceremonija, vadinama “Chanoyu”, kuri paprastai vykdavo “tokonoma” kambaryje. Šiuo periodu išsivystė ir įsitvirtino “tokonoma” architektūros stilius. “Tokonoma” kambaryje buvo kabinami paveikslai-ritinėliai, todėl Momojamos periodui būdingas ir tapybos bei kabinimo metodų vystymasis.

Edo periodas (1603-1868)

Šiuo periodu Japonijoje vyko tik keletas didelių karų. Šis taikos laikotarpis lėmė, kad japonų kultūra pasiekė brandą. Atsirado daug garsių dailininkų, kurie varžėsi tarpusavyje. Ritinėliai-paveikslai išpopuliarėjo ir tarp paprastų žmonių.

Meidži periodas (1868-1912) ir vėliau

Šiuo periodu žmonės galėjo laisva valia pasirinkti norimą profesiją, todėl atsirado dar daugiau tarpusavyje konkuruojančių dailininkų. Prieš II-ąjį Pasaulinį karą ir netrukus po jo japonų tapybos kūrinius buvo galima išvysti ir paveiksluose-ritinėliuose. Aukštos kokybės ritinėliais, pagamintais po Meidži periodo, galime grožėtis ir šiandien.

Tradicinė japonų tapyba
Tradicinė japonų tapyba
© Shutterstock nuotr.

Kaip prižiūrėti “kakejiku”

“Kakejiku” yra pagamintas iš šilko, japoniško popieriaus, medienos ir specialių klijų. Šio meno kūrinio negalima kabinti labai sausoje ar drėgnoje patalpoje.

Jei nuspręsite įsigyti šį meno kūrinį, turite žinoti, kaip jį tinkamai prižiūrėti:

1. Nekabinkite “kakejiku” kambaryje, kur dažnai veikia oro kondicionierius.
2. Suvynioję “kakejiku” į ritinėlį, nelaikykite jo ten, kur drėgna.
3. Du kartus per metus išvyniokite ritinėlį ir pravėdinkite jį pavėsyje.
4. Nepalikite “kakejiku” ant sienos ilgą laiką. Kartais jį suvyniokite.

Daugiau sužinoti apie tradicinius japonų menus norintys galės VI-ojoje Tarptautinėje bonsai ir suiseki parodoje bei II-ajame Japonijos kultūros festivalyje, skirtame Lietuvos ir Tekančios saulės šalies draugystės dvidešimtmečiui paminėti.

Paroda vyks birželio 9-12 d. „Litexpo“ parodų rūmuose. Dvidešimt pasaulio šalių dalyvių, dvidešimt Japonijos meno šakų, dvidešimt diplomatinių santykių atkūrimo metų. Tokie skaičiai vainikuoja dviejų šalių draugystę ir ištrina geografinius atstumus bei sujungia kultūras. Tai – unikalus renginys ne tik Baltijos šalyse, bet ir Europoje.

Tradicinė japonų tapyba
Tradicinė japonų tapyba
© Shutterstock nuotr.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šios savaitės orai: po šilumos pliūpsnio ruoškitės permainoms (4)

Pirmadienį Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Lietaus tikimybė bus minimali. Tankesni...

Žmonių partija ar „dešinysis trolibanas“: trys atsinaujinusių konservatorių sėkmės ir nesėkmės (604)

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija teisingai daro, kad plečia...

Adomaitis – ant balto žirgo: dabar iš sirgalių jau girdėjau atsiprašymus (143)

Dar prieš mėnesį nepalankius šūksnius ir raginimus atsistatydinti iš vyriausiojo Vilniaus...

Pakako tik vieno skambučio Putinui, ir Rusijos televizija pakeitė savo pasakojimą (95)

Buvęs Italijos premjeras Matteo Renzi savo vadovavimo vyriausybei pabaigoje beviltiškai kovojo...

Pradėjęs lankyti darželį, Danielius susirgo pavojinga infekcija: dabar berniukas nejuda, nemato ir nekalba (157)

„Kaip ir kiekvienai jaunai šeimai, taip ir mūsų, kūdikio laukimas buvo neapsakomas džiaugsmas,...

Netaiklus Westermanno metimas padovanojo „Rytui“ Karaliaus Mindaugo taurę (1096)

Leo Westermannas paskutinėmis rungtynių sekundėmis meistriškai išprovokavo pražangą mesdamas...

Perspektyviausi kitų metų darbai: šviesią ateitį žada trims sritims (10)

Ieškomas skraidančių automobilių kūrėjas, įrengimų rizikos pareigūnas, proto perkėlimo į...

Suttonui nerūpi „Ryto“ džiaugsmas – bus sužavėtas tik triumfu Europos taurėje (17)

Vilniaus „Rytas“ nutraukė titulų badą ir po trejų metų pertraukos susigrąžino Karaliaus...

100 dienų iššūkis be interneto: kentėjau, kaip negaunantis išgerti alkoholikas (23)

„Pagal telefono duomenis mačiau, kad internete praleisdavau po 9 valandas per parą. Po pirmos...