Nors veikiami šviesos patys augalai sintetina organines medžiagas, kad šis procesas prasidėtų, jiems reikia įvairių mineralinių elementų. Jų yra dirvožemyje, tačiau dėl riboto jo kiekio augalus būtina papildomai tręšti mineralinėmis trąšomis.
Dabar gėlių parduotuvėse galima rasti įvairių trąšų skirtingoms kambarinių augalų grupėms. Išsirinkus tinkamą, būtina atidžiai perskaityti instrukciją ir griežtai laikytis rekomendacijų. Jokiu būdu negalima viršyti nurodytos dozės.
Ant etiketės paprastai yra nurodyta formulė (N, P, K) – tai pagrindinių elementų (azoto, fosforo, kalio) santykis, išreikštas procentais. Šių elementų reikia augalo vegetaciniam augimui, pumpurų susiformavimui ir žydėjimui, taip pat šaknų sistemos formavimuisi. Į daugelio trąšų sudėtį įeina ir daugiau mikroelementų: varis, cinkas, molibdenas, kobaltas, boras, manganas.
Apskritai galima pasakyti, kad azotas reikalingas vegetacijai, fosforas – šaknų ir žiedų vystymuisi, o kalis – bendram augalo tvirtumui ir žiedų bei vaisių formavimuisi. Daugumoje trąšų yra mineralinių elementų, kurių santykis skiriasi. Kambariniams augalams skirtos trąšos skirstomos į dekoratyviniams augalams skirtas trąšas (jos turi daug azoto) ir žydintiems augalams skirtas trąšas (jos turi daug kalio).
Trąšos su mikroelementais yra greito poveikio ir skirtos antžeminės augalo dalies tręšimui. Mikroelementų trūkumas pasireiškia augalų gyslelių arba paviršiaus tarp gyslelių pageltimu.
Kambarinių augalų trąšų rūšys
Bet kokias maistines medžiagas augalas pasisavina iš tirpalo, nors jos nebūtinai įterpiamos skystu pavidalu – sausos trąšos ištirpsta dirvožemio drėgmėje ir virsta jiems prieinama forma. Tad kambariniams augalams skirtos trąšos būna įvairių formų.
Skystos trąšos – šios trąšos paprastai būna koncentruotos ir jas būtina skiesti. Jos greitai veikia, nes maistinės medžiagos jose yra skystos formos. Skystos trąšos – dažniausiai naudojama kambarinių augalų trąšų forma.
Miltelių formos trąšos – jas prieš naudojimą reikia ištirpinti vandenyje. Kartais rekomenduojama žiupsnelį trąšų įdėti į patį vazoną, tačiau tokiu atveju dėl itin didelės maistinių medžiagų koncentracijos rizikuojama nudeginti šaknis. Pirkdami tokias trąšas taupote pinigus.
Granulių formos trąšos – jos paprastai maišomos su substratu sodinant augalą arba paberiamos ant jo paviršiaus aplink suaugusį augalą. Granulės tirpsta lėčiau nei milteliai, jos nekelia šaknų nudegimo pavojaus.
Tablečių ar pagaliukų formos trąšos – dar viena vienkartinio, ilgai veikiančio tręšimo galimybė. Tai miltelių formos trąšos, supresuotos į tabletes ar pagaliukus. Tokios formos trąšos įterpiamos į dirvožemį, kuriame palaipsniui tirpsta ir išlaisvina maistines medžiagas. Šios formos ypač tinkamos labai užimtiems žmonėms, kurie pamiršta reguliariai tręšti augalus, arba tiems, kuriuos šis darbas apsunkina.
Purškiamos trąšos – nors maistinės medžiagos paprastai pasisavinamos per šaknis, šiame procese gali dalyvauti ir lapai. Tai yra pats greičiausias būdas aprūpinti augalą maistu. Dauguma trąšų, patekusios ant lapų, sukelia nudegimus, todėl šiuo tikslu sukurti specialūs junginiai, kurių dauguma turi mikroelementų.
Kada tręšti kambarinius augalus?
Augalai tręšiami tik aktyvaus augimo laikotarpiu.
Pavasarį – pirmoje vasaros pusėje pagrindiniai elementai (azotas, fosforas ir kalis) įterpiami vienodais kiekiais.
Antroje vasaros pusėje – rudens pradžioje kalio ir fosforo kiekis didinamas, nes taip skatinamas pumpurų formavimasis.
Kai kambarinių augalų ūgliai nustoja augti (dažniausiai tai nutinka rudenį), tręšti nebereikia arba tirpalo koncentraciją būtina labai sumažinti. Kitaip kambariniai augalai nepailsės ir gali nusilpti bei prarasti dekoratyvumą.
Renkantis tręšimo sistemą būtina prisiminti, kad kiekvienam kambariniam augalui būdingas savas augimo ritmas, kuris ne visada sutampa su sezoniniu.
Kambarinio augalo nereikia tręšti, jeigu jis persodintas į šviežią dirvožemį. Priklausomai nuo augalo dydžio ir biologinių ypatumų, taip pat dirvožemio mišinio, trąšos po persodinimo pradedamos naudoti po mėnesio ar pusantro.
Kambariniai augalai netręšiami, jeigu žemė vazone pernelyg išdžiuvo. Tokiu atveju rizikuojama nudeginti šaknų sistemą. Tad pirma gausiai paliekite augalą, o tik paskui tręškite.
Po purškiamų trąšų kambarinį augalą būtina nupurkšti vandeniu (smulkiais lašeliai). Tai būtina daryti tam, kad ant lapų neliktų trąšų dalelių.
Jeigu tręšiama retai arba visai netręšiama, kambarinių augalų lapai palaipsniui gelsta, smulkėja ir augalas nustoja augti.
Vis dėlto, gerokai dažniau pasitaiko pertręšimo atvejų. Esant mineralinių druskų pertekliui ant vidinio vazono krašto (kartais ir ant substrato paviršiaus) atsiranda baltos kristalų formos apnašos. Lapų viršūnės nuruduoja, kenčia šaknys. Tokios būklės augalas labiau pažeidžiamas, tampa jautrus įvairiausioms ligoms ir kenkėjams. Geriausias būdas išeiti iš susidariusios situacijos – persodinti kambarinį augalą į šviežią žemės mišinį.
Organinių trąšų naudojimas
Mėgėjai gėlių augintojai kambariniams augalams tręšti dažnai naudoja organines trąšas – karvių mėšlą ir paukščių išmatas.
Norėdami paruošti tokias trąšas, šviežią ar sausą mėšlą (išmatas) užpilkite vandeniu ir indą sandariai uždarykite. Pirmą savaitę skystis kasdien maišomas. Kai kietosios dalelės nusėda ant dugno, tirpalas pašviesėja ir nustoja išsiskirti dujų burbuliukai (tai yra, baigiasi fermentacijos procesas), skystis filtruojamas ir naudojamas kaip koncentruotas tirpalas.
Darbinis tirpalas gaminamas santykiu 1:10, su paukščių išmatomis – 1:20.
Kartais kambarinių augalų mėgėjai tręšimui naudoja po ranka pasitaikiusias priemones: silpną arbatą, nuo mėsos, žuvies ar ryžių plovimo likusį skystį. Tai ne visada pasiteisina, nes skatina puvimą sukeliančių mikroorganizmų formavimąsi dirvožemyje, kas galiausiai augalui pakenkia.
Ar reikia augalui trąšų?
Kad kambariniam augalui nepakenktumėte, reikia tiksliai žinoti, ar jam apskritai trūksta trąšų. Pagrindinis maistinių medžiagų trūkumo kriterijus yra jo išvaizda. Būtent pagal ją galima tiksliai nustatyti vienos ar kitos medžiagos perteklių ar trūkumą, kas leis pakoreguoti trąšų tipą, režimą ir laistymo kiekį.
Mineralinių medžiagų trūkumas:
- apatinės augalo dalys apmiršta ir nukrenta;
- augalas tampa neatsparus kenkėjams ir ligoms;
- kambarinis augalas lėtai vystosi;
- pasikeičia lapų spalva, atsiranda dėmės;
- žydi pavėluotai ar visai nežydi;
- ūgliai labai silpni.
Mineralinių medžiagų perteklius:
- laistant minkštu vandeniu ant dirvožemio paviršiaus atsiranda baltos apnašos;
- lapai pradeda vysti;
- vasarą augalas lėtai auga;
- lapų galiukai ima džiūti;
- stiebai tampa silpni ir greitai lūžta.
Tręšiant kambarinius augalus būtina atsižvelgti į jų biologinius ypatumus
Žydintys kambariniai augalai reikalauja fosforo ir kalio trąšų, dekoratyviniai lapiniai – azoto trąšų. Kaktusus ir sukulentus galima tręšti tol, kol atsiranda žiedų pumpurai. Kaktusų nerekomenduojama tręšti organinėmis trąšomis.
