Pristatome ištrauką iš leidyklos „Alma littera“ išleistos S. Jasionio knygos „Gamtinis daržas“.
*******************
Lysvės
Pirmoje knygoje išsamiai aprašiau įvairius lysvių tipus ir jų įrengimą. Ten buvo kalbama apie tai, kaip bet kokiomis sąlygomis įsirengti mažą daržiuką ir sukurti sąlygas įvairioms daržovėms. Šioje knygoje jau kalbame ne apie išeitį iš padėties bet kokia kaina, o apie kuo patogesnio, paprastesnio ir rentabilesnio daržo su visais jam priklausančiais komponentais įrengimą. To tikslas – ne užsiauginti daržovių, o užsiauginti pakankamai geros kokybės daržovių. Ir su šimtaprocentine garantija. Daržovių, kurios mūsų klimate auga be didesnių problemų ir rizikos.
Jeigu norite auginti lepias pietines kultūras, geriau tą darykite šiltnamyje. Lauke su jomis vienas vargas. Tačiau yra kultūrų, kurios iki šiol laikomos šilumamėgėmis, bet dabar sėkmingai auga ir lauke.
Yra mūsų klimatui pritaikytų baklažanų, melionų, arbūzų veislių. Jie išlaikė savo lepumą, netapo tokie užsigrūdinę kaip kopūstai ar burokėliai, tačiau jau duoda normalų derlių. Nėra kuo stebėtis, agurkai irgi išskirtinai šilumamėgiai, o dabartinės veislės dera kiekviename darže. Šilumamėgės kultūros auginamos šiltose lysvėse arba parenkant šiltą vietą, apie kai kurias jų kalbėsime skyriuje „Daržo kultūros“.
Lysvių išdėstymo kryptis ir tarplysviai. Iš tikrųjų nėra jokio skirtumo, kaip jas išdėstysite, jeigu vieta lygi. Jeigu tai šlaitas, lysvės būtinai turi būti išdėstytos horizontaliai, kaip terasos. Tai daroma, kad po stipraus lietaus ar polaidžio vanduo lysvių neišplautų, o kauptųsi dirvoje ir mulčiuje.
Žinoma, oro judėjimas mulčiuojamam daržui daro neigiamą įtaką, todėl geriau, kai lysvių ir augalų išdėstymas jose stabdo pažeminius oro srautus. Tai pasiekiama derinant aukštus augalus su žemais. O jeigu darže ar atskiroje jo dalyje auga viena žieminė kultūra, kuri nuimama vienu metu, pvz., kopūstai ar burokėliai, geriau daryti kuo siauresnius tarplysvius, kad tik įmanoma būtų praeiti – taip patys augalai sulaikys oro srautus, kurie vėdina mulčią, ir augalams teks daugiau anglies dvideginio – pagrindinio jų maisto.
Paprastai platūs tarplysviai reikalingiausi nuimant derlių, kad patogu būtų privažiuoti karučiu, sukrauti maišus ar pintines, ir kai darže dažnai vaikštoma. Kai viename daržo plote auga tik viena kultūra, jos derlius nuimamas nuo viso lauko iš karto ar laipsniškai, pradedant nuo vieno krašto, tarplysvių plotis neturi jokios įtakos – juk visas daržo plotas pamažu ištuštėja.
Žinoma, jeigu lysvės aprėmintos, nuo daržo ištuštėjimo tarplysviai nepraplatėja, todėl jeigu specializuojatės auginti vieną kultūrą atskiroje daržo dalyje, lysvių nerėminkite, o palikite siauresnius tarplysvius ir mulčiuokite visą plotą ištisai. Po tokį daržą vaikščioti tenka mažai, todėl siauri tarplysviai jums nesukels nepatogumų. Jų visiškai užtenka 40 cm pločio.
Jeigu darže auginamos įvairios daržovių rūšys, jame vaikščiojama daug dažniau. Todėl čia patogesni platūs tarplysviai, bent 70 cm ar dar platesni. Bet geriausia spręsti pagal savo poreikius, kokio pločio tarplysviai jums patogiausi.
Lysvių plotis. Lysvės daromos stacionariai. Mulčiuojamame ar sideruojamame darže sėjomaina nereikalinga, todėl, jeigu iš karto galite nustatyti, kur kokioms daržovėms bus palankiausios sąlygos, lysves joms pritaikykite iš karto.
Didesniame darže daržovėms, kurios prižiūrimos retai ir derlius nuimamas vienu kartu (visiems žiemos laikymui skirtiems šakniavaisiams, ankštinėms kultūroms žiemai, kopūstams, svogūnams, česnakams ir t. t.), patogiau daryti plačias, net iki 1,5 m pločio lysves. Tokias, kad iš abiejų šonų lengvai pasiektumėte vidurį. O kultūras, kurios prižiūrimos dažnai ir derlius imamas visą augimo sezoną (salotas, agurkus, pomidorus ir pan.), patogiau auginti siaurose lysvėse, iš kurių vieno krašto lengvai pasiekiamas kitas.
Tokių lysvių plotis yra ne daugiau kaip 70 cm. Siaurose lysvėse renkant derlių nereikės lipti ant augalų. Mažuose darželiuose, kurie miestiečiams dažnai tarnauja ne tik maistui auginti, bet ir maloniai praleisti laiką, patogesni platūs tarplysviai ir siauros lysvės, kad viskas būtų lengvai pasiekiama.
Tokiuose darželiuose dažniausiai auga didelė daržovių įvairovė, dažnai lysvėse jos sodinamos mišriai (kad būtų racionaliau išnaudojamas plotas visą sezoną), todėl vaikščioti tenka daug.
Jeigu galime kiekvienai kultūrai parinkti tinkamiausią žemės plotelį, galime išvengti pakeltų ir įgilintų lysvių. Kas mėgsta drėgmę – parenkame drėgnesnę vietą, kas sausą – sausesnę, kas šilumą – pietinį šlaitą ir pan. Aišku, ne visur yra tokios galimybės.
Todėl norintiems visko ir daug, teks daryti įvairias lysves, o apsiribojantiems kuklesniu racionu įmanoma net mažame sklype surasti du ar tris atskirus plotelius, kuriuose visos kultūros turėtų sau tinkamas sąlygas.
Kaip atrodo pati lysvė. Vienas didžiausių neaiškumų pradedantiems – kaip teisingai paruošiama pati lysvė ir kaip ji turi atrodyti. Bėda čia ne ta, kad pradinukai nesugeba suvokti gamtinės daržininkystės paslapčių, ir ne ta, kad lysvių įrengimas – koks nors ypač sudėtingas procesas.
Tikroji bėda ta, kad lysvių įrengimas per daug sureikšminamas, pateikiamas per daug sudėtingai, kai iš tiesų nieko sudėtingo čia nėra. Ir augalams jokio skirtumo, kaip ta lysvė atrodys, tai turi reikšmės tik jūsų patogumui ir estetiniam vaizdui.
Įsivaizduokite paprastai: lysvė – tai konkreti vieta, kurioje auga jūsų daržovės. Ar suprantate, kodėl lysvėje joms augti geriau, nei pievoje ar ant tako? Todėl, kad pievoje per didelė kitų augalų konkurencija, ten toks šaknų tinklas ir taip viskas užimta, kad bet kokiam svetimšaliui nėra kur nosies įkišti. O ant tako ar kitoje sumintoje vietoje žemė tokia kieta, kad kultūrinių augalų šaknims tiesiog neįmanoma per ją prasiskverbti.
Tačiau mes matome, kad net ant tako sėkmingai auga kai kurie laukiniai augalai. Kodėl laukiniai gali, o kultūriniai ne? Pasiaiškinkime, kuo kultūriniai augalai skiriasi nuo laukinių, taip geriausiai suprasite, kokia lysvės paskirtis ir kodėl ir kaip ji turi būti įrengta.
Kuo skiriasi laukiniai ir kultūriniai augalai. Visos kultūrinės daržovės kilo iš laukinių, kai kurios turi tarp jų net labai artimų giminaičių. Nereikia įsivaizduoti, kad giminaičiai – tai tie, kurie gali augti vienodomis sąlygomis. Kultūriniai augalai tokiais tapo dėl to, kad ilgus šimtmečius ir net tūkstantmečius buvo auginami kultūrinėmis sąlygomis. O jos nuo natūralių skiriasi štai kuo:
1) kultūroje sudarytos palankiausios apšvietimo ir drėgmės sąlygos;
2) kultūroje nėra kitų augalų konkurencijos;
3) kultūrinė dirva puri, kad augalų šaknys galėtų kuo lengviau augti;
4) kultūrinė dirva papildomai maitinama, kad augalai gautų kuo daugiau jiems reikalingų maisto medžiagų;
5) kultūriniai augalai saugomi nuo jais mintančių gyvūnų, pradedant dideliais žvėrimis ir baigiant smulkiausiais vabzdžiais ir erkutėmis.
Štai tokiomis sąlygomis ilgus amžius augo mūsų kultūriniai augalai ir tokios sąlygos juos padarė kultūrinius. Dėl šių sąlygų jie tapo daug produktyvesni už laukinius protėvius, taip pat labiau pritaikyti mūsų skonio receptoriams.
Bet kartu jie tapo naminiais – jautresniais šviesos ir drėgmės trūkumui, konkurencijai, jų šaknynas tapo silpnesnis, maisto medžiagų poreikis didesnis, taip pat silpnesnis imunitetas. Kultūriniai augalai negali išgyventi be žmogaus pagalbos, jie – jau ne natūralios gamtos, o žmonių kultūros dalis. Visa tai – kaina, kurią jie sumokėjo už padidėjusį produktyvumą.
Tokią pat kainą sumokėjo ir naminiai gyvūnai. Nereikia įsivaizduoti, kad „blogieji“ žmonės išplėšė augalus ir gyvūnus iš natūralios gamtos, pavertė juos neįgaliais ir privertė tenkinti savo poreikius. Gamtoje viskas vyksta kiek kitaip: kiekvienas organizmas ieško kuo geresnių, lengvesnių gyvenimo sąlygų, kad užtikrintų savo giminės išlikimą.
Organizmai jungiasi į kooperacijas su kitais organizmais, jeigu nuo to jų gyvenimas palengvėja. Todėl galima sakyti, kad ir kultūriniai augalai, ir naminiai gyvūnai buvo suinteresuoti geresnėmis sąlygomis, o žmonės jiems jas suteikė. Naudą gavo abeji: augalai su gyvūnais užsitikrino saugų gyvenimą, išlikimą ir geresnę mitybą, o žmogus – papildomą maisto šaltinį. O prie gero gyvenimo greitai priprantama, tai žinote kiekvienas, todėl supraskite ir augalus: jie priprato prie gero, net labai gero gyvenimo ir kaip tik toks gyvenimas pavertė juos tokiais, kokie yra dabar.
Sugrąžinkite daržoves į laukines sąlygas ir ilgainiui jos vėl virs laukinėmis, t. y. kopūstai nustos sukti galvas, burokėlių šakniavaisiai taps tik kiek sustorėjusia šaknimi ir pan. Nenorite? Tuomet sudarykite augalams kultūrines sąlygas.
Taip, kaip geriausiai jas įsivaizduojate, kad jiems būtų kuo lengviau, sočiau ir saugiau gyventi. Kaip tik apie tai kalbame tiek anoje, tiek šioje knygoje. Gamtinė daržininkystė – tai ne daržovių grąžinimas į laukinę būklę, o atvirkščiai – kuo geresnių kultūrinių sąlygų joms sukūrimas.
Štai jums ir visa lysvių įrengimo technologija. Lysvė – tai pati palankiausia vieta augti konkrečioms daržovėms. Joje turi būti minkšta, puri, normaliai drėgna dirva, geras apšvietimas ir labai geros mitybos sąlygos. Daržovės turi jaustis globojamos, o ne paliktos likimo valiai.
Apie dirvos paruošimą ir augalų mitybą jau kalbėjome ir dar kalbėsime. Štai tokia yra lysvių esmė, o ne kaip jos atrodo, kiek pakeltos ar nepakeltos nuo žemės, kokio ilgio ir kokio pločio – tai tik jums reikalingi patogumai ir jūs patys geriau žinote, ko jums reikia. Žinoma, nuo lysvių pakėlimo ar įleidimo priklauso dirvos temperatūra ir drėgmė – sąlygos jose augti konkrečioms daržovėms, bet, tinkamai parinkus vietą, šios priemonės tampa nereikalingos.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
