Aptarsime, kurie metodai iš tikrųjų gąsdina plunksnuotuosius vagis, o kurie – tik linksmina kaimynus.
Savadarbės paukščius baidančios priemonės
Šioje grupėje – judantys, blizgantys, triukšmą keliantys daiktai, kurių bijo paukščiai, jie patys populiariausi. Žmonės kabina senus kompaktinius diskus, vaizdajuosčių juostas, kalėdinius blizgučius, balionus. Tiks ir vaikiški malūnėliai, dūdelės, barškučiai, kurie nuo vėjo skleis garsus, ir apskritai viskas, kas šlamės, blizgės, mirgės...
Šio metodo privalumai:
-pigus,
-nesudėtingas – tereikia viską pakabinti sode, darže, o paskui nukabinti,
-panaudojami nebereikalingi daiktai, kaip antai, seni kompaktiniai diskai.
Trūkumai:
-mažai veiksmingas, kai nėra vėjo, apsiniaukę,
-laikui bėgant, paukščiai gali įprasti ir nebebijoti,
-sklypas atrodo netvarkingas arba tarsi papuoštas Kalėdoms.
Kaliausės
Seniausia nedidelius paukščius iš laukų baidanti priemonė – kaliausė, imituojanti žmogaus ar plėšrūno figūrą. Kaliausė gali būti tvirtai įsmeigta į žemę arba pritvirtinta prie judančio strypo ir atrodyti kaip didelis plėšrus paukštis. Neretai laukuose pritaiso aitvarus – jie mažiems paukščiams asocijuojasi su plėšriaisiais paukščiais.
Paprasčiausia kaliausė, imituojanti žmogaus figūrą, gaminama iš medinio kryžiaus, ant kurio užvelkamas senas drabužis. Galima uždėti ir seną kepurę. Kartais medinį kryžių po drabužiu dar apriša šiaudais, kad kaliausė būtų stambesnė, apkabinėja tuščiomis skardinėmis, kurios nuo vėjo barška.
Minusai: didelio puošnumo kaliausė nesuteiks, be to, būna, kad paukščiai ant šiaudinės kaliausės galvos dar ir lizdą susisuka.
Dar viena baidanti priemonė – ryški, schematiškai pavaizduota plėšrūno akis. Tokias baidymo priemones naudoja netgi kariai, kad nubaidytų paukščius nuo svarbių objektų. Tokios akys gali būti plokščios arba nupieštos ant kamuolio.
Ultragarsiniai ir bioakustiniai paukščių baidymo aparatai
Būna pirkti nemalonius paukščiams garsus skleidžiančių aparatų. Šie ultragarso aparatai generuoja signalą, kurio žmogaus ausis negirdi, o paukščiams yra nemalonus. Prietaisai, priklausomai nuo galingumo, apima įvairius plotus. Vieni įsijungia į kištukinį lizdą, kiti veikia su akumuliatoriumi ar saulės baterijomis.
Šių prietaisų minusas toks, kad dalis jų veikia visus paukščius (tiesa, būna ir nustatomų tik tam tikroms paukščių rūšims), gali kelti diskomfortą ir naminiams paukščiams, katėms, šunims. Pasitaiko, kad nuo tokio įjungto prietaiso žmonėms ima skaudėti galvą.
Bioakustinių paukščius baidančių prietaisų garsą girdi visi – ir žmonės, ir paukščiai, tai – įrašyti plėšriųjų paukščių balsai. Būna įvairių variantų – universalių ir skirtų tik tam tikroms paukščių rūšims nubaidyti.
Cheminiai preparatai
Daugelis paukščių rūšių visgi yra saugomos, tad mokslininkai kuria atbaidančias priemones, kurios nežudo paukščių. Sukuriamos priemonės, sukeliančios nestiprų negalavimą (viduriavimą, vėmimą) arba veikiančios gleivinę.
Paragavę tokiais preparatais apipurkštų uogų, vaisių, paukščiai supranta, kad objektas nevalgomas ir daugiau juo nebesidomi. Pavyzdžiui, aromatinės medžiagos metilantranilato gamtoje yra vynuogėse, citrusiniuose vaisiuose, jos turi kai kurios gėlės. Žmonėms ši medžiaga nepavojinga, galimą drąsiai apipurkšti uogas, o paukščiai jos nemėgsta.
Geliai, juostos su dygliais
Specialūs geliai trukdo paukščiams nutūpti. Vienos medžiagos (jos išpurškiamos statybiniu pistoletu) ištepa paukščiams pėdas – šis būdas tinka apsaugoti balkonams, karnizams ir kt. architektūriniams elementams. Mechaninė alternatyva – juostos su dygliais, kurios trukdo paukščiams nutūpti. Tiesa, sodininkams tokios priemonės mažai naudingos.
Tinklai nuo paukščių
Tinklais galima apdengti medžius, lysves.
Šio metodo trūkumas – sunku apdengti aukštus medžius, be to, paukščiai gali įsipinti į tinklus ir žūti. Galima apdengti medžius reta medžiaga, bus triguba nauda – nenukentės nei paukščiai, nei derlius, o po medžiaga bus šilčiau ir uogos greičiau sunoks.
