Lauke nežiemojančios gėlės: svogūninės (galtonijos, frezijos, kardeliai, montbretės, acidanteros, tigrenės, gumbinės begonijos), šakniagumbinės (jurginai), šakniastiebinės (kanos), paprastai iškasamos rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje, nelygu oro sąlygos.
© Shutterstock

Jeigu ruduo šiltas – ir spalio pabaigoje. Lietingu ir šaltu oru kasama anksčiau, bet reikia stengtis nesuvėluoti, nes tuomet labiau plinta grybinės ir bakterinės ligos. Be to, kasant visiškai subrendusius svogūnus ir gumbasvogūnius, nubyra didesni gumbapumpuriai ir svogūnų „vaikučiai“, kuriuos reikia surinkti iš dirvos. Nukasti svogūnai pirmiausia apdžiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, paskui valomi jų lukštai, o žiemos poilsiui išnešami į vėsesnę patalpą.

Artėjant šalčiams iš mažų baseinėlių sunešami vandens augalai, taip pat chrizantemos. Visoms gėlėms telieka sėkmingai sulaukti pavasario. Kaip?

Gumbasvogūninės gėlės

Kardeliai (Gladiolus)

Kaip gėlių šaknims per žiemą sulaukti pavasario ir vasaros žiedų?
© Shutterstock


Iškastų kardelių kotai nukerpami, paliekant apie 1–2 cm stuobrelius prie gumbasvogūnio, kad nebūtų pažeidimų, o valant lengviau nusiluptų lukštai.

Nukasti kardelių gumbasvogūniai plonu sluoksniu sudedami į dėžutes su tinkleliu ir apie 10 dienų džiovinami vėdinamoje patalpoje. Pirmąsias 3–4 dienas palaikoma 25–30 oC temperatūra, o paskui 30–35 oC. Džiovinti žemesnėje (18–20 oC) temperatūroje nepatartina, nes gumbasvogūnių išskirta drėgmė ilgokai laikosi po dengiamaisiais lukštais, kur susidaro palankios sąlygos grybinėms ir bakterinėms ligoms plisti. Kuo greičiau gumbasvogūniai išdžiovinami, tuo jie geriau laikosi žiemą.

Išdžiūvę gumbasvogūniai valomi ir rūšiuojami: pašalinamos šaknys ir senas gumbasvogūnis arba jo liekanos, atskiriami gumbapumpuriai. Surūšiuoti gumbasvogūniai 20–25 dienas džiovinami 18–20 oC temperatūroje, paskui pernešami į kitą vėsesnę patalpą, kur temperatūra siekia 5–10 oC (dar geriau 4–6 oC), o santykinis oro drėgnumas 60–70 proc.

Kardelių „vaikučiai“ valomi naudojant nuožulniąją plokštumą. Apvalūs gumbapumpuriai nurieda, o grumsteliai ir šaknų liekanos lieka.

Gumbapumpuriai laikomi 2–3 oC žemesnėje temperatūroje, o patalpos drėgnumas gali būti didesnis. Temperatūra patalpoje gali svyruoti ne daugiau kaip 1 oC, kitaip svogūnėliai per anksti pradeda dygti. Jeigu rūsyje ilgesnį laiką šilčiau nei 8 oC, gali daugintis tripsai ir pakenkti gumbasvogūniams. Tad per atodrėkius rūsį reikia vėdinti ir vėsinti, kad sutrukdytume tripsams vystytis.

Žiemą gumbasvogūnius reikia bent tris kartus patikrinti, ligotus pašalinti.

Labai sunku gumbasvogūnius išlaikyti gyvenamosiose patalpose arba daugiaaukščių namų rūsiuose, kur temperatūra žiemą būna aukštoka. Tokiu atveju patartina juos parafinuoti: išdžiovintus ir nulukštentus trumpam panardinti į vonelėje ištirpintą parafiną, o kad jis greitai sustingtų – į šaltą vandenį. Mažus gumbasvogūnius ir gumbapumpurius galima laikyti susluoksniuotus su sausu smėliu. Jei rūsys labai sausas, grindis reikia kartkartėmis sulaistyti ar pastatyti indą su vandeniu.

Iki sodinimo likus 15–20 dienų, patalpoje turi būti iki 12–15 oC šilumos. Taip gumbasvogūniai greičiau pasiruošia dygti, t. y. pabunda.

Kitos gumbasvogūninės gėlės

Panašiai žiemą laikomos ir kitos gumbasvogūninės gėlės: montbretės, acidanteros, tigrenės.

Gumbinių montbrečių (Crocosmia x crocosmiiflora) gumbasvogūniai nedideli, 2–2,5 cm skersmens, panašūs į kardelių. Jie, nuvalyti ir sudėti į dėžutes, laikomi patalpoje, kur temperatūra siekia 3–5 oC, o santykinė oro drėgmė 60–70 proc. Jei patalpa sausa, į dėžutes sudedami su dideliu gumulu žemių, saugančių nuo perdžiūvimo.

Dvispalvių acidanterų (Acidanthera bicolor) gumbasvogūniai žiemą laikomi kaip kardelių.

Juos galima saugoti ir kambaryje arti radiatorių, sudėtus į stiklainius, laikomus virš vandens indo. Šiltai ir drėgnai žiemoję gumbasvogūniai, pavasarį pasodinti į dirvą, iškart pradeda sparčiai augti. Šaltai rūsyje laikyti gumbasvogūniai dygsta sunkiai, jų „vaikučiai“ užauga daug mažesni.

Margųjų tigrenių (Tigrida pavonia) gumbasvogūniai kartu su „vaikučiais“ sluoksniuojami su smėliu arba durpėmis ir laikomi vėsioje (3–5 oC), 60–70 proc. santykinės oro drėgmės patalpoje.
Iškasti iš lauko kvapiųjų frezijų (Freesia refracta) gumbasvogūniai sudedami į dėžutes ir iš pradžių mėnesį džiovinami 20–25 oC temperatūros patalpoje, po to nuvalomi. Į laikymo vietą sunešami tik gerai išdžiūvę ir švarūs, sveiki gumbasvogūniai, sudėti į medines su tinkliniais dugnais ar plastikines su kiaurymėmis dėžes.

Frezijų gumbasvogūnių saugojimo būdai:

  • Kaip kardeliai – sausoje, vėsioje (5–10 oC), gerai vėdinamoje patalpoje;
  • Šiltai – inkubatoriuje: ramybės periodu, ne mažiau kaip tris mėnesius, oro temperatūra turi siekti 28–31 oC, santykinė oro drėgmė – 60–70 proc. Tėvynėje šios gėlės žydi pasibaigus karštajam ir sausajam sezonui. Tuo metu gumbasvogūnių pumpuruose formuojasi lapų ir šaknų užuomazgos.
  • Jeigu gumbasvogūnius reikia laikyti nepasodinus ilgiau, tada pirmiausia jie saugomi 1–5 oC, temperatūroje, vėliau ne mažiau kaip tris mėnesius 28–31 oC, o paskutines dvi savaites iki sodinimo – 13 oC.

Šakniagumbiai

Kaip gėlių šaknims per žiemą sulaukti pavasario ir vasaros žiedų?
© Shutterstock


Jurginų (Dahlia) šakniagumbiai geriausiai žiemoja 3–6 oC temperatūros ir 60–75 proc. drėgnumo švarioje patalpoje.

Paprastai senų veislių šakniagumbiai stiprūs, kompaktiški, tad peržiemoja netgi ne visai geromis sąlygomis. Deja, daugelio naujų veislių, kurių žiedynai ypač gražūs, įdomios formos ir spalvos, šakniagumbiai dažnai prastai žiemoja, nes nespėja subręsti.

Nelygu oro sąlygos, dirva ir saugojimo patalpa, kiekvienas gėlininkas turi surasti tinkamiausią būdą šakniagumbiams žiemą laikyti. Iškasti kerai (stiebai nupjaunami prie pat pagrindo) nedžiovinami, o įnešami į vėsią patalpą, kurioje saugomi 1–2 savaites, kol paruošiami žiemoti. Kerai susmulkinami iki 1–2 šakniagumbių, o jeigu stiebas storesnis nei 2 cm skersmens, perpjaunamas į dvi ar daugiau dalių taip, kad liktų bent vienas šakniagumbis ir dalis šaknies kaklelio. Šakniagumbiai gerai nuplaunami, dedami į retas plastikines dėžutes, kurios 0,5 val. pamerkiamos į 0,1 proc. kalio permanganato arba fungicido tirpalą.

Drėgnos ir vėsios patalpos (1–6 oC, 80–90 proc. santykinis oro drėgnumas) tinkamiausios jurginams laikyti. Kai dezinfekuoti šakniagumbiai apdžiūva, dėžutės statomos rūsiuose vienos ant kitų. Kadangi į dėžutę galima sudėti iki 6–7 kg šakniagumbių, didesnis kerų kiekis sandėlyje neužims daug vietos. Šis būdas patogus ir tuo, kad kiekvieną veislę galima laikyti atskiroje dėžutėje.

Sausose ir vėsiose patalpose šakniagumbiai apipilami 5–10 cm sauso švaraus smėlio, sausų durpių ar spygliuočių pjuvenų sluoksniu. Jeigu jie pradeda džiūti, raukšlėtis, dėžutės apdengiamos polietileno plėvele.

Sausose ir šiltose patalpose šakniagumbius reikia laikyti užrištuose polietileno maišuose. Jie sluoksniuojami su sausomis aukštapelkių durpėmis taip, kad maišo apačioje ir viršuje būtų sluoksnis durpių.

Drėgnos ir šiltos patalpos šakniagumbiams žiemoti ypač netinkamos. Kad išsilaikytų tokiomis sąlygomis, ypač vertingų veislių ar silpni, pirmamečiai, smulkūs šakniagumbiai, juos reikia parafinuoti.

Parafinas ištirpinamas inde, įstatytame į karšto vandens vonelę. Nuplauti ir gerai išdžiovinti šakniagumbiai kelioms sekundėms merkiami į 52–56 oC temperatūros parafiną taip, kad plėvele apsitrauktų visas šakniagumbis kartu su šaknies kakleliu. Į parafiną derėtų pridėti 1/5 dalį vaško. Tada plėvelė būna elastingesnė, ne taip greitai trupa. Parafinuotus šakniagumbius galima laikyti polietileno maišuose ar dėžutėse, užpylus durpėmis.

Jurginų šakniagumbius galima laikyti ir kambaryje, 15–20 oC temperatūroje. Iškasti šakniagumbiai 5–6 dienas apdžiovinami, jų stiebai patrumpinami iki 3–4 cm, nukarpomos smulkios šaknys, pjūvių vietos aptepamos kalkių tyrele ir dar savaitę palaikomi šiltai (20–25 oC temperatūroje), sudedami į popieriumi išklotas dėžes ir apipilami sausomis durpėmis.

Sunkiai per žiemą išsilaiko nevisiškai subrendę, auginiais daugintų jurginų šakniagumbiai, ypač jeigu buvo gausiai laistyti ir tręšti. Kad jie gerai peržiemotų, augalus į dirvą reikia sodinti su vazonėliais. Rudenį mažyčiai, bet kompaktiški šakniagumbiai išimami iš vazonėlių, žemės nenupurtomos, stiebai nupjaunami (paliekami 10–12 cm stagarėliai), gerai apdžiovinami ir sudedami į dėžes, pribertas sauso, švaraus upės smėlio ar durpių. Smulkesnius galima suvynioti į laikraštį ir sluoksniuoti su durpėmis.

Gumbai

Gumbinių begonijų (Begonia tuberhybrida) gumbai rudenį iškasami ir, nenupurčius žemių, vienu sluoksniu sudedami į dėžutes, kurios sustatomos 10–12 oC temperatūros, gerai vėdinamoje patalpoje. Po dviejų savaičių pašalinamos stiebų liekanos. Jeigu jos lengvai neatsiskiria, dar reikia kurį laiką padžiovinti.

Nuvalę stiebų liekanas, tačiau nepašalinę šaknų, gumbus sudėkime į dėžutes, užpilkime sausomis durpėmis ar smėliu ir laikykime 4–5 oC temperatūros patalpoje, galima ir vėsiame rūsyje iki vasario–kovo mėn. Jeigu auginame kelias begonijų atmainas ir veisles, jų gumbus sudėkime į atskiras dėžutes arba paženklinkime etiketėmis. Ramybės metu neužmirškime rūsio ar kitos patalpos vėdinti ir bent kartą per mėnesį patikrinti, kaip laikosi gumbai.

Svogūnai

Balsvųjų (Galtonia candicans) ir žalsvųjų (G. princeps) galtonijų svogūnai spalio mėnesį iškasami, nupjaunami stiebai ir lapai, sudedami į dėžutes. Iš pradžių apdžiovinami 15–20 oC temperatūroje, paskui laikomi vėsiame (5–9 oC), sausame rūsyje.

Šakniastiebiai

Indinės kanos (Canna indica L.) spalio pradžioje atsargiai iškasamos iš gėlynų, jų stiebai ir lapai nupjaunami. Nuo iškastų šakniastiebių žemių visai nupurtyti nereikia. Patalpoje apdžiovinti šakniastiebiai sunešami į rūsį, kur temperatūra siekia 4–5 oC. Jei šilčiau nei 10 oC, šaknis reikia laikyti dėžėse ar induose ir apiberti durpėmis ar smėliu, kad neperdžiūtų. Vasario–kovo mėn. šakniastiebiai nuvalomi ir paruošiami sodinti.

Vandens lelijos iš nedidelių baseinų su vazonėliais žiemą laikomos 2–5 oC šilumos rūsyje, dažnai tikrinamos, ar neperdžiūvo, nesupuvo. Nuvytusias augalo dalis pašalinkime, retkarčiais palaistykime, kad neperdžiūtų substratas ir nenukentėtų šakniastiebiai. Šiltomis dienomis patalpas vėdinkime. Lelijos, augančios dideliuose baseinuose ir tvenkiniuose, ten ir žiemos, jų iškasti nereikia.

Chrizantemas, po žydėjimo paliktas dauginti kitais metais, irgi tinkamai paruoškime žiemoti: nupjaukime stiebus (palikime 5–6 cm ilgio virš šaknies kaklelio) ir persodinkime į didesnius vazonus ar į dėžutes su durpiniu substratu, palaistykime ir perneškime į vėsią (1–4 oC) patalpą, neleiskime substratui vazonuose perdžiūti, retkarčiais palaistykime.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vieta, kuri privers pakeisti nuomonę apie Palangą ir pasijusti visiškai kitaip (11)

Palangoje , J. Basanavičiaus gatvėje, vietoj gyventojams galvos skausmą kėlusių karuselių tuos...

Užkalnis liko alkanas (116)

Vienas dalykas, kurio Lietuvai (ir Europai) reikia mokytis iš Amerikos, tai didelės porcijos...

Duris į NBA užkulisius pravėręs Motiejūnas: „Rockets“ šiemet žengė didelį žingsnį atgal (29)

Penki sezonai, 248 rungtynės ir 1826 pelnyti taškai. Tokiais pasiekimais per savo NBA karjerą...

Agnė Jagelavičiūtė su vyru pakrikštijo savo sūnų: krikštatėviu tapo Kęstas Rimdžius (149)

Šiandien, liepos 22 d., stilistei Agnei Jagelavičiūtei ir jos vyrui, verslininkui Mantui Volkui...

Rusų žurnalistas: dideliame regione Europoje – Putino pralaimėjimas (199)

Rusija pralaimėjo kovą dėl įtakingumo Balkanuose – devynios iš 12 valstybių (ir Kosovas ,...

Kaip pirmojo Turkijos prezidento žmona tapo tautos atstumtąja

Nors nuo Latife Usaki mirties praėjo daugiau nei keturiasdešimt metų, ji nepaliauja stebinus...

21 keistas, bet patikrintas faktas apie JAV (3)

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) – didžiausia šalis Vakarų pusrutulyje pagal sausumos plotą,...

Neseniai išsiskyrusi Karolina Meschino užfiksuota naujo vaikino glėbyje Palangoje

Praėjusią savaitę socialinių tinklų žvaigždė Karolina Meschino oficialiai patvirtino, kad ji...

Neįtikėtinas įžūlumas Vilniuje: apiplėšta gyvūnų prieglauda, išvaikyti gyvūnai (37)

Feisbuke išplito neįtikėtina istorija. Savaitgalį Vilniuje buvo apiplėšta gyvūnų...

Vieno emigranto istorija, arba kai visi keliai veda į Lietuvą (123)

Emigrantai pagaliau grįžta namo ir ne tuščiomis rankomis – užsienyje įgytos patirtys ir...