aA
Vėsų vasaros vakarą smagu ilsėtis sode po darbų. Paprasčiausiai sėdėti jaukioje terasoje, nieko neveikti, mėgautis tyla ir po truputį išsilaisvinti nuo streso. Bet kaip tik tą palaimingą akimirką kaimynas įjungia tarškančią vejapjovę, gatve vienas po kito praburzgia keli automobiliai… Ramybės – kaip nebūta.
© DELFI (A.Sarcevičiaus nuotr.)
Ne veltui įvairios sveikatos organizacijos atkreipia dėmesį į triukšmo žalą: klausos pažeidimus, miego ir psichikos sutrikimus, socialinius ir elgsenos pakitimus: dirglumą, agresyvumą ir pan.

Nuo triukšmo ginamės seniai

*VI a. pr. Kr. Graikijos Sibario miesto, kuriame gyveno daugiau kaip 100 000 gyventojų, valdžia išleido įsakymą, kuriuo uždraudė amatininkams dirbti darbą, keliantį triukšmą. Net neleista laikyti gaidžių, kad tie savo giedojimu netrukdytų gyventojams miegoti.

*Julijus Cezaris uždraudė vežimais važinėti naktį, nes keliamas triukšmas jam trukdė. O 47 m. Romos gyventojai skundėsi neįmanomomis gyvenimo sąlygomis dėl baisių garsų dideliuose namuose ir rytais į ganyklą genamų karvių mūkimo.

*Anglijoje lig šiol tebegalioja įstatymas, priimtas XVII a. pradžioje, kuriuo draudžiama vyrams mušti savo žmonas nuo 9 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Mat tokių veiksmų sukeltas triukšmas gali sudrumsti kaimynų ramybę.

Triukšmas gyvą organizmą gali užmušti

Labiausiai žmones nervina automobilių, lėktuvų ir traukinių keliamas triukšmas. Antroje vietoje – garsai, sklindantys iš gamyklų. O trečiąją vietą užima mūsų neramūs kaimynai. Triukšmas gali nužudyti bet kurį gyvą organizmą. Dažniausiai jis sukelia stresą ir kitas nepageidautinas organizmo reakcijas.

Specialios užtvaros – pagrindinė, bet ne vienintelė triukšmo slopinimo priemonė. Garso sklidimui nuo kelio turi įtakos atstumas, teritorijos paviršius, meteorologinės sąlygos (vėjas ir temperatūra), įvairios kliūtys ir ekranai. Nustatant triukšmo lygį patalpų viduje, atsižvelgiama ir į pastatų konstrukcijų slopinimą.

Garso sklidimo kelias nuo šaltinio iki priėmėjo yra dvejopas: tiesioginis ir netiesioginis (atsispindėjęs nuo daiktų). Antruoju atveju triukšmo galia priklauso nuo teritorijos paviršiaus tipo. Jeigu paviršius absorbuojantis, minkštas (pieva, daržas, laukas, sniegas), ji bus mažesnė, o jei atspindintis (asfaltas, vanduo, betonas) – didesnė.

Vėjas ir temperatūra veikia garso sklidimą Jis intensyvesni pavėjui, o ne prieš vėją. Nustatant eismo priemonių keliamo triukšmo lygį paprastai į tai atsižvelgiama. Pastatai, užtvaros ir pylimai gali jį sumažinti.

Triukšmas matuojamas decibelais (dB). VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Nemaniūtė teigia, kad Lietuvoje triukšmo higienos norma taikoma atliekant akustinės taršos higieninį vertinimą ir nustatant didžiausius leistinus akustinio triukšmo lygius gyvenamojoje ir darbo aplinkoje.

Gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose, gretimose teritorijose leistinas triukšmo lygis reglamentuojamas nuo 06.00 iki 18.00 val. (dienos), nuo 18.00 iki 22.00 val. (vakaro) ir nuo 22.00 iki 06.00 val. (nakties).

Leistinas triukšmo lygis gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų teritorijose

Paros laikas, valandos Garso lygis,
ekvivalentinis garso lygis, dBA
06–18 55
18–22 50
22–06 45

Išeitis – užtvaros

Užtvaros gali triukšmą atspindėti arba sugerti. Tai priklauso nuo medžiagų, iš kurių jos padarytos. Triukšmą sugeriančios užtvaros atsieina brangiau, bet yra efektyvesnės. Padarytos iš stiklo, aliuminio, plastiko ar betono turi lygų paviršių. Į jas atsimušęs garsas nueina į priešingą gatvės pusę. Tačiau atminkite, kad svarbu nedrumsti kaimynų ramybės.

Medinių užtvarų patvarumas labai priklauso nuo medienos kokybės. Ilgiau tarnaus padarytos iš slėginiu būdu konservantu apdorotos pjautinės arba labai patvarios natūralios pjautinės medienos (europinių maumedžių šerdies, vakarietiško raudonojo kedro ir pan.). Patvarumą dar labiau padidins dažai, speciali alyva.

Betonas – viena iš patvariausių medžiagų, naudojamų statant daugelį greitkelio užtvarų, įskaitant ir apsaugančias nuo triukšmo. Ypač tinka ir yra ilgaamžis tankus, be šarminių kvarco priemaišų, su reikiamu kiekiu armatūros betonas.

Grūdinto ir organinio plokščių stiklo užtvaras galima sudaužyti. Jų nerekomenduojama statyti ant tiltų ar kitose pavojingose vietose, kur duženos gali sužeisti žmones. Iš polikarbonato pagamintos plokštės brangesnės už stiklines. Jos sunkiau dūžta.

Kaip parenkamos nuo triukšmo apsaugančios sienutės? J. Nemaniūtė sako, kad akustinės sienutės yra statiniai, rengiami pagal techninius projektus. Jų vieta, aukštis, tipas (atspindinčio ar absorbuojančio paviršiaus) nustatomi, modelius kuriant specializuotomis kompiuterinėmis programomis. Kiekviena vieta įvertinama individualiai. Atsižvelgiama į aplinkinius pastatus, jų aukštį, reljefą, aplinkos paviršiaus absorbcines savybes.

Žaliuojančios užtvaros ir pylimai

Užtvaros, supiltos iš statybviečių ar kitur atvežtos žemės, vadinamos triukšmo pylimais. Jos paprastai turi būti 10–20% aukštesnės negu numatyta projekte. Taip užtikrinama, kad reikiamas aukštis bus išlaikytas visą eksploatacijos laiką ir nepakis dėl pylimo nestabilumo. Triukšmo pylimų techninė priežiūra apsiriboja želdinių priežiūra.

Apželdintos užtvaros – puiki alternatyva. Jos tinka toms vietovėms, kur nėra pakankamai vietos. Individualių namų šeimininkams, sodininkams verta pagalvoti apie nedideles apželdintas užtvaras, pylimus. Augalai įkomponuojami į konstrukcijas, gali lipti fasadinėmis sienelėmis iš kelio pusės arba driektis pro įstrižas kiaurymes plokštėse.

Ypač gražiai atrodo vijokliniai augalai: apskritalapis smaugikas (Celastrus orbiculatus), gelsvoji raganė (Clematis vitalba), pelėvirkštis (Fallopia baldschuanica), stambiažiedis (Lonicera tellmanniana) ir vijoklinis sausmedis (L. periclymenum), penkialapis vynvytis (Parthenocissus guinquefolia) ‘Engelmannii’, triskiautis vynvytis (P. tricuspidata) ‘Veitchii’.

Apželdintos užtvaros prižiūrimos labiau nei triukšmo pylimai, nes jos dažniausiai stovi arčiau kelio, kur sąlygos augalams augti yra blogesnės.

Žalia gluosnio vytelių siena

Gluosnio vytelių siena gerai sulaiko triukšmą, dulkes ir išmetamąsias dujas. Ji padaryta iš sutvirtintų stulpų ir dvejų pinučių, sudėtų lygiagrečiai. Tarpas tarp jų užpildomas žeme ir iš viršaus užsidengiamas kokoso pluoštu.

Vytelės auga greitai. Per kelerius metus lapija suveša. Kad šakelės per daug nesiplėstų, jas reikia reguliariai karpyti. Jeigu reikia, paliekite.

Gluosnio vytelių siena yra ne pats pigiausias apsaugos nuo triukšmo būdas, bet labai efektyvus. Be to, estetinis vaizdas puikus. Sienos plotis – 1,20 m, aukštis – 2,50 m.

Krūmai metalinėse dėžėse

Šioms dėžėms nereikalingas pagrindas. Jos sudedamos viena ant kitos. Bet koks derinys užims nedaug vietos, nes vienos dėžės aukštis – apie 100 cm.

Dėžės išklojamos kokosų pluošto “kilimėliais” ir pripildomos žemės. Į vidų lengvai patenka lietaus vanduo. Skylėse įkurdinkite augalus. Labiausiai tiks nereiklūs ir ištvermingi krūmai: Tunbergo raugerškis (Berberis thunbergii) , raudonoji sedula (Cornus sanguinea) , paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare) , krūminė sidabražolė (Potentilla fruticosa) , raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa) , purpurinis karklas (Salix purpurea) ‘Pendula’.

Pylimai su pakopomis

Užtvarinius pylimus galima apželdinti augalais. Tokius dažniausiai ir matome šalia greitkelių. Kad žemė nebyrėtų, pasėjama žolė, pasodinama krūmų. Žalios apsauginės sienelės puikiai apsaugo aplinką nuo triukšmo.

Mažinant pylimo statybos sąnaudas, dažnai naudojamos įvairios statybinės atliekos. Šlaitai turėtų būti pasvirę ne didesniu kaip 45º kampu. Toks pylimas efektyviai saugo nuo triukšmo, bet užima daug vietos ir tinka tik dideliems sklypams.

Apsauginės sienelės su akmeniniais laipteliais vietos užima mažiau. Iš pradžių sluoksniais pilama ir suspaudžiama žemė. Po to vienos ant kitų dedamos ir sutvirtinamos betoninės, akmeninės ar kitokios formos. Į jas sodinami augalai. Po kiek laiko jie suželia, užauga ir uždengia formas.

Gerai apšviestose ir sausose vietose geriausia sodinti nereiklius alpinius augalus. Tiks vaistutis (Arabis), Aurinia saxatilis, juodasis palėpštis (Lembotropis nigricans) ‘Ciyn’, Euphorbia seguieriana, spalvotoji karpažolė (E. polychroma) , raudonžiedis snaputis (Geranium sanguineum) , uolinė rūdgrūdėlė (Iberis saxatilis) , blakstienotoji striepsnė (Melica ciliata) , virgininis erškėtis (Rosa virginiana) , vaistinis šalavijas (Salvia officinalis) .

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Sunkios ligos kamuojamas Jurgis atsidūrė beviltiškoje padėtyje: nežinau, ką man reiks pasakyti savo dukrai (159)

„Laivas skęsta, bet mane išmetė pirmąjį“, – laidoje „ DELFI diena “ sakė cukriniu...

55 tūkst. eurų dvikova: ar naujausio „iPhone“ objektyvas atsilaikys prieš profesionalią kino kamerą apžvalga (72)

Šių metų „Apple“ telefonų meniu trys modeliai – „iPhone 11“, „iPhone 11 Pro“ ir...

Artinasi žiema: jau šią savaitę prasidės orų permainos (8)

Pirmadienio dieną Lietuva pateks į šiltąjį ciklono sektorių. Padangė išliks debesuota, tik...

Gydytoja įspėja apie neatsargų vaistų vartojimą: po to žmonės patenka į reanimaciją ir niekas nebepadeda (21)

DELFI laidoje „Sveikatos receptas“ pokalbis apie atsparumą antibiotikams — kasmet dėl šios...

Jasikevičius apie didžiausią sezono pergalę: gera treniruotė (36)

Kauno „Žalgiris“ pasiekė didžiausią sezono pergalę „Betsafe- LKL “ susitikime 108:64...

Pavojingai kaista abu Vokietijos visuomenės pakraščiai: grasinti imasi net moterims ir vaikams (240)

Jau kuris laikas Vokietijoje dažnėja pranešimų, rodančių, jog pavojingai kaista abu visuomenės...

5 faktai apie menopauzę – kurie iš jų tiesa, o kurie – mitas? (5)

Didžiausi pokyčiai moters kūną ištinka prasidėjus lytiniam brendimui, nėštumo metu ir sulaukus...

Vilniaus pataisos namuose bausmę atliekantis vyras: užteko vieno lemtingo vakaro (19)

Apie ką galvoja žmogus, kuris atlieka bausmę? Ar jis permąsto gyvenimą, savo poelgių...

F-1 lenktynes Brazilijoje papuošė susidūrimu pasibaigusi „Ferrari“ pilotų dvikova (8)

Veiksmo nestokojusiose Brazilijos GP lenktynėse triumfavo Maxas Verstappenas, paskutiniuose metruose...

„Snapchat“ įkūrėjo sesuo pristatė garsinės erotikos svetainę (4)

Caroline Spiegel nesivaržo kalbėti apie seksą . 22-ejų metų verslininkė ir jaunesnioji...