Kas yra vaisiaus mumija?
Vaismedžius (kriaušes, obelis, persikus, abrikosus, slyvas, trešnes, vyšnias) puola įvairios ligos. Pirmuosius požymius pastebime ant lapų – juos išmargina įvairaus dydžio dėmelės. Vėliau ant sirpstančių vaisių irgi atsiranda dėmių, kurios kartais būna vandeningos (minkštimas pūva). Galiausiai jos išsiplečia. Dauguma pažeistų vaisių tiesiog nukrenta, o kiti lieka kaboti ant šakelių iki kito sezono pajuodusių, susiraukšlėjusių, deformuotų mumijų pavidalu.
Mumija – tai susitraukęs ir sudžiūvęs sėklavaisinio ar kaulavaisinio augalo vaisius. Jį sudaro ne iki galo suirę minkštimo audiniai, apraizgyti patogeninio grybo grybienos. Ši grybiena ir audinių dalelės sudaro pseudosklerotį – darinį, kurio paskirtis išsaugoti ir pratęsti patogeninio grybo egzistavimą. Vaisių mumijos dažniausiai būna juodos, kietos ir sausos, gana patvarios, dėl to suyra tik per kitą vegetacijos sezoną.
Ar mumijomis apkibęs vaismedis serga?
Deja, taip. Jei vaismedis būtų sveikas, mumijos nesusidarytų ir nekabotų. Jų atsiranda dėl kelių grėsmingų ligų. Ant vaisių mumijų, kurios nesuyra ir peržiemoja, formuojasi patogeninių grybų Monilinia fructigena ir Monilinia laxa vaisiakūniai.
Minėti grybai yra kaulavaisinių augalų moniliozės sukėlėjai. Ši liga labai žalinga įvairiems kaulavaisiniams ir erškėtinių šeimos augalams. Ja sergama visą vegetacijos periodą. Pagal tai, kokias augalo dalis pažeidžia, moniliozė skiriama į moniliozinę degligę ir rudąjį puvinį. Šios ligos dažniausiai puola slyvas, vyšnias, trešnes, abrikosus. Vaisių mumijos susiformuoja sėklavaisiniams vaismedžiams sergant ruduoju puviniu, obelims ir kriaušėms – rauplėmis.
Skinti ar palikti?
Be abejo, vaisių mumijas būtina nuskinti. Jos yra tokios patvarios, kad teks laukti kito sezono, kol suirs pačios. Visą žiemą mumijos gali kaboti ant vaismedžių šakelių ar gulėti ant žemės minkštuose lapų pataluose ir pavasarį virsti grėsmingais ligų šaltiniais. Peržiemoję patogeniniai grybai ima auginti vaisiakūnius ir platinti sporas. Vaisių mumijos, besiliečiančios su vaismedžio šakelių ar kamieno žieve, gali apkrėsti ir jas, nes pro ten prasiskverbia patogeninių grybų grybiena.
Vos pastebėję tokius sudžiūvėlius ant vaismedžių kuo skubiau nukratykime, nuskinkime ir sunaikinkime. Pamatyti juos nesunku rudenį, kai šakos belapės. Geriausia vaisių mumijas sudeginti. Nepalikime iki pavasario, sumažinkime patogeninių grybų plitimo galimybes. Jei sezono pabaigoje ant vaismedžių pamatėte pirmąsias vaisių mumijas, susirūpinkite. Kitą sezoną turėsite juos profilaktiškai purkšti fungicidais tiek ramybės, tiek ir vegetacijos periodu, formuojantis vaisių užuomazgoms. Labai svarbu pastebėti pirmuosius ligų požymius ir imtis reikiamų gelbėjimo priemonių.
