aA
Ieškodama būdų gyventi sveikiau, grupė klaipėdiečių susibūrė į bendruomenę ir bando įkurti ekologišką gyvenvietę. 40 kilometrų nuo Klaipėdos įsigiję didelį žemės sklypą, įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonės žada statytis namus iš ekologiškų medžiagų, svajoja persikelti į užmiestį bei pragyventi iš ekologiškuose ūkiuose užaugintų produktų.
Kaimas, žemės ūkis, sodyba, pieva, laukas
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)
Nenori viešumos

Į bendruomenę susibūrę žmonės nenoriai bendrauja su žiniasklaida.

Vienoje uostamiesčio ligoninių dirbanti klaipėdietė Zita dienraščiui „Klaipėda“ sakė, kad jos bendraminčių noras gyventi kitaip, sulaukia ne visada teigiamų įvertinimų. Todėl fotografuotis, pasisakyti savo pavardes bendruomenės nariai nėra linkę.

„Vaikai sako, kad mes su tėvu kažkokie keisti. Jie mato, kad mūsų gyvenimo būdas ir idėjos kitokie, todėl atvirai kalbėti apie savo įsitikinimus - nedrąsu, - prisipažino neįprastai bendruomenei priklausanti moteris. - Tiesa, vaikai, kartu su mumis pažiūrėję filmų, dalyvavę bendruomenės šventėse, ima suprasti, kodėl mes svajojame gyventi gamtoje. Neseniai jie paklausė, ar būsimajame name jiems bus skirta po kambarį“, - šypsojosi moteris.

Įkvėpė rusų rašytojas

„Lamsodžio kaimo“ bendruomene pasivadinęs bendraminčių būrys vadovaujasi Vladimiro Megre knygose „Anastasija“ išsakytomis idėjomis.

Buvęs verslininkas V.Megrė parašė 8 knygas apie Sibiro taigoje gyvenančią atsiskyrėlę žiniuonę Anastasiją. Įvairiomis kalbomis išleistų knygų tiražas jau perkopė 3 milijonus egzempliorių.

Visos šios knygos išverstos ir į lietuvių kalbą.

Lietuvoje Anastasijos idėjomis susidomėta prieš kelerius metus. Iš pradžių jos sekėjai bendravo internetu, vėliau ėmė susitikinėti, įkūrė interneto tinklapį, pradėjo leisti laikraštį „Meilės erdvė“.

Anastasijos išsakytos idėjos šalyje vienija per tūkstantį žmonių didžiuosiuose miestuose.

Susitinka ir kavinėse

Kiekvieną trečiadienį „Lamsodžio kaimo“ klubo nariai ir bendraminčiai renkasi vienoje Klaipėdos mokyklų. Kai ši užsidaro vasaros atostogoms, bendraminčiai susitinka namuose ir kavinėse.

Kaip dienraščiui sakė bendruomenės pirmininkas Arvydas, uostamiestyje prieš kelerius metus prasidėjus Anastasijos judėjimui, kontaktiniai klubo narių duomenys buvo dėliojami į knygyne parduodamas V.Megre knygas.

Taip į klubą atėjo nemažai nepažįstamų žmonių, kurie ilgainiui tapo draugais.

Bendruomenė į susitikimus ėmė kviestis mokslininkus, istorikus, rengė paskaitas apie Lietuvos tradicijas, senovines akmenvietes, ekologiją ir namų statybą.

Pastaruoju metu klubo susitikimuose dažniausiai sprendžiami klausimai dėl gyvenvietės kūrimo.

Keli „Lamsodžio kaimo“ nariai turi savas sodybas. Jose švenčiamos Joninės, Žemės diena, kitos tradicinės šventės.

Vietą kol kas slepia

Pasak bendruomenės pirmininko Arvydo, didžiąją dalį planuojamos gyvenvietės žemės bendraminčiai jau nusipirko. Užpernai rudenį būsimoje gyvenvietėje jie jau pasodino 150 eglaičių gyvatvorę, kuri atskirs gyvenvietę nuo kelio, o šiemet - kelis šimtus ąžuolų.

Pasak Arvydo, tikimasi įkurti apie 100 ha ploto ekologišką sodžių, todėl norinčių gyventi tokioje bendruomenėje klaipėdiečiai dar laukia.

Tačiau „Lamsodžio kaimo“ nariai neįvardija, kurioje vietoje kurs ekologišką gyvenvietę.

Bendruomenės pirmininkas teigė, kad taip stengiamasi išvengti galimų trukdžių ir verteivų noro pasipelnyti iš šiuo metu palyginti nebrangių žemės sklypų.

Statys iš šiaudų?

Ketinę savo namus pasistatyti iš rąstų, šiuo metu bendruomenės nariai svarsto galimybę juos suręsti iš itin ekologiškų presuotų šiaudų ir molio briketų.

Pasak Arvydo, iš šiaudų briketų pastatyti namai reikalauja mažai energijos sąnaudų. Jo tikinimu, įprastinio plytų pastato šildymas kainuoja 75 proc. brangiau nei šiaudinio.

„Šiaudų briketų namai pasižymi didele šilumine varža, tai gerokai sumažina namo šildymo išlaidas. Mažėjant kuro sunaudojimui, gamtai padaroma mažesnė žala. Be to, po šimto metų tokį namą galima išardyti taip pat nepadarius jokios žalos gamtai“, - sakė jis.

Šią vasarą Lietuvoje bus pastatyti pirmieji du tokie šiaudiniai namai. Išvydę rezultatą, bendruomenės nariai apsispręs, ar bus verta naudotis būtent šia idėja.

Nenori „plastmasinių“

Arvydas dienraščiui pasakojo, kad pats ekologiškomis idėjomis susidomėjo tuomet, kai išsamiau pasidomėjo, kokie produktai yra mūsų parduotuvių lentynose.

„Įsivaizduokite, lenkiški aštuoniolika kartų chemikalais purkšti obuoliai išgraibstomi akimirksniu, o lietuviški, ne tokie gražūs, užtat ekologiški, pūva dėžėse, - piktinosi jis. - Skaičiau, kad norėdami ilgiau išlaikyti gražios išvaizdos daržoves, mokslininkai receptą atrado tuomet, kai ištyrė Egipto faraonų balzamavimo paslaptis. Pomidorai parduotuvėse yra beveik plastmasiniai, jie paveikti įvairiausių chemikalų ir priedų. Aš tokių valgyti nenoriu“, - sakė jis.

Medikė Zita taip pat tikino, kad ir dabar gyvendama Klaipėdoje stengiasi maitintis kuo sveikiau.

„Turiu savo sodą, užsiauginame ekologiškų daržovių, bet sode žemelė vis tiek veikiama švino nuo kelio, kaimynų pilamų trąšų, - guodėsi ji. - Kad maitinamės netinkamai - akivaizdu. Pažiūrėkite, anksčiau mieste trijų vaistinių užteko, o dabar kokį šimtą priskaičiuotume ir kiekvienoje eilės žmonių stovi“, - atsiduso moteris.

Jos manymu, vienintelis būdas išvengti ligų ir sumažinti atmosferos teršimą - gyventi ekologiškai.

„Mūsų seneliai ir ilgaamžiai buvo, ir sveikesni, užtat, kad arti gamtos gyveno, su meile gyvulius augino, natūralius produktus valgė“, - įsitikinusi ji.

Iš ūkio norėtų uždirbti

Bendruomenės nariai puoselėja viltį ir pragyventi iš savo ūkių.

„Norėtume ištrūkti iš sistemos: darbas, stresas, prastas maistas, gyvenimas daugiabutyje, prastas poilsis, - prisipažino Zita. - Svajoju, kad gyvensime savo namuose, auginsime ekologiškus produktus sau ir pardavimui bei iš to pragyvensime“, - vylėsi ji.

Vis dėlto klaipėdiečių bendraminčiai, tokiose gyvenvietėse jau gyvenantys šalia Vilniaus ir Kauno, jų kol kas nepradžiugino.

„Savo kailiu išbandę tokį gyvenimo būdą, buvę vilniečiai sakė, kad prie pajamų iš ūkio šeimai tenka pridėti po 300 litų per mėnesį iš santaupų. Tačiau, kol nepabandysime patys, negalime spėlioti“, - sakė neįprastos bendruomenės pirmininkas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kai skiriasi garsūs ir įtakingi: įvardijo didžiausią viešumo žalą ir naudą (6)

Vieni visuomenėje žinomi, garsūs ir įtakingi asmenys savo asmeninio gyvenimo dramas bando slėpti...

„Raganiaus“ autorius Andrzejus Sapkowskis: kvailių širdys yra pramogų namuose (19)

„Taip, kai kurie mano herojai konservatyvūs. Jie išpažįsta tvirtas klasikines vertybes”, –...

Jau ruošiasi naujai erai: 4G sujungė žmones, o 5G sujungs daiktus (55)

5G vadinamos mobiliojo ryšio technologijos leis darbus atlikti greičiau, paprasčiau ir nuotoliniu...

Ekspertas apie Rusijos kariuomenę: net sovietmečiu taip nebūdavo (404)

Pastarųjų dvidešimties metų Rusijos tiriamosios žurnalistikos atstovai Andrejus Soldatovas ir...

Prie Klaipėdos apvirto jachta: vienas žmogus nuskendo, dar vieno ieškoma (51)

Rugsėjo 15 d., 18.17 val., Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu...

Aukštaitijos miestelis, prilygęs žemaičių Šiluvai: minios maldininkų plūdo pamatyti stebuklais garsėjančią skulptūrą (1)

Ant aukšto kalno, dvylika kilometrų nuo Pasvalio miesto, stovi graži, mūrinė Daujėnų...

Jasikevičius ir Milaknis po pergalės buvo sunerimę, nuotaikas taisyti mėgino Hayesas (9)

Kauno „Žalgiris“ pasirodymą draugiškame „Gloria Cup“ turnyre Turkijoje baigė 100:95...

Sėkmingiausias žmogus krepšinio planetoje netirpo iš laimės: krepšinis man nėra toks svarbus specialiai Krepšinis.lt iš Pekino (3)

Prieš tris mėnesius Marcas Gasolis triumfavo NBA su Toronto „Raptors“ ir, daugelio...

Avarija prie Vilniaus: į seną baltarusišką „VW Passat“ rėžėsi naujas lietuviškas „VW Passat“ (49)

Vilniaus r., ant tilto per Juodės upę, ties Marijampolio kaimu. susidūrė du automobiliai „VW...