Tam tikri krūmai ir medžiai ištraukia iš žemės daug vandens. Juos, beje, galima sodinti ir šalia autonominių kanalizacijos duobių, rašo novate.ru.
1. Kaip tai funkcionuoja?
Biologai vartoja tokį terminą kaip transpiracija, reiškiantį vandens garavimą iš augalo dalių. Augalas šaknimis surenka drėgmę iš žemės ir ją išgarina pro lapus ar stiebą. Savo paties augimui ir vystymuisi augalas sunaudoja tik dalį iš žemės paimto vandens, o likusi dalis tiesiog išgarinama. Tai natūralus augalo metodas apsisaugoti nuo perkaitimo.
Egzistuoja medžiai, kurie per parą iš žemės gali sugerti ir į aplinką išgarinti daugiau kaip 800 l vandens. Tokie medžiai itin drėgnuose sklypuose gali tapti idealiais pagalbininkais.
2. Kokie medžiai tinka sklypams ir kiek jie sugeria vandens?
Tikra lyderė šioje srityje yra tuopa. Šis medis per parą gali sugerti ir išgarinti iki 900 l vandens. Tačiau tuopą reikėtų sodinti už sklypo ribų. Jos šaknys bet kokiu atveju pasieks drėgnas vietas, nes daugumos suaugusių medžių šaknys pasiimti vandens iš žemės sugeba 7–12 m spinduliu.
Pačiame sklype galima sodinti šiuos medžius:
- Beržą – per parą sugeria iki 200 l vandens;
- Paprastąją ievą – per parą sugeria nuo150 iki 200 l vandens;
- Eglę – per parą sugeria iki 300 l vandens;
- Ąžuolą – sugeria nuo 250 iki 600 l vandens;
- Buką arba pušį – sugeria nuo 100 iki 150 l vandens per parą;
- Gluosnį arba paprastąjį klevą – sugeria iki 250 l vandens.
Žinoma, toks biodrenažas pradės veikti ne iš karto – medžiai turi būti pakankamai ūgtelėję. Tačiau iš esmės tai yra patikimas metodas gyventi šiek tiek sausiau.
