Svogūninės gėlės yra trumpos vegetacijos daugiamečiai augalai, dažniausiai kilę iš sausringų rajonų, kur jie natūraliai pražysta lietinguoju sezonu - paprastai pavasarį. Sudarius augalams tinkamas sąlygas, panašias į gimtinės, jie pražys norimu laiku.
Pražydintas vazonuose svogūnines gėles laikykite šviesiame, vėsiame kambaryje (ilgiausiai žydi maždaug 15 laipsnių šilumos patalpoje), toliau nuo radiatorių. Žemę vazonėlyje nuolat purenkite ir laistykite. Kartais apsukite vazonėlį, kad gėlės stiebtųsi tiesiai. Porą kartų patręškite skystomis universaliomis trąšomis.
Deja, nieko nėra amžino - pražydintos svogūninės gėlės interjerą puoš ne ilgiau kaip mėnesį. Šios kambarinės gėlės - veikiau ilgalaikis skintų gėlių pakaitalas.
Po žydėjimo
Nužydėjusių augalų neišmeskite. Kai po kelių savaičių žiedai nuvysta (juos būtinai nupjaukite, tik palikite žiedstiebį), pradeda gelsti lapai. Gėlių mėgėjai, kurie turi daug kantrybės bei laiko, peržydėjusių augalų neišmeta.
Kol dar žali jų lapai, laistykite, drėgmės reikia, kad neapmirtų svogūnėliai. Kai lapai visai nudžiūsta, atsargiai išimkite svogūnėlius iš vazonėlio ir apdžiovinkite. Rudenį juos galima pasodinti lauke. Kitą pavasarį jie dar nežydės, nes neturės sukaupę pakankamai maisto medžiagų, bet dar po metų - pražys. Paaugintus lauke juos ir vėl galima pražydinti.
Kaip pražydinti
Jei norite svogūninių gėlių prasižydinti patys, rudenį reikia išsikasti jų svogūnų iš savo gėlyno arba nusipirkti specialiai paruoštų parduotuvėje. Šie svogūnai būna brangesni už įprastus, skirtus sodinti lauke.
Paprastai jie sodinami rugsėjo mėnesį. Išsirinkite vazoną su skylutėmis, iš kurio greitai nubėga vanduo. Ant dugno priberkite molinių šukių, įpilkite durpių substrato. Svogūnėlius sodinkite tankiai ir užberkite žemės tiek, kad viršūnėlės būtų vos matyti, o nuo žemės paviršiaus iki indo krašto palikite bent piršto storio tarpą. Pasodinę palaistykite.
Priežiūra pasodinus
Kol svogūnai išleis šaknis, vazonus su jais apie 6-10 savaičių laikykite visiškoje tamsoje, maždaug +5 laipsnių temperatūros patalpoje. Geriausia juos užkasti sode po 10 cm storio durpių sluoksniu. Nuolat patikrinkite, ar netrūksta drėgmės - durpių substratas turi būti vidutiniškai drėgnas. Jei šiuo metu svogūnėliams bus per šilta, jie pavasarį nepražys.
Kai prasikalę daigai išaugs iki 2-3 cm aukščio, vazonus atneškite į vėsią +10 laipsnių temperatūros patalpą. Iš pradžių laikykite šešėlyje, o po poros dienų galima perkelti į saulėtą vietą, prie lango. Kas 10 dienų tręškite. Kai stiebų galuose susiformuos žiedpumpuriai, perkelkite vazonus į dar šiltesnę vietą.
Pražydinant tulpes gali susidaryti vadinamieji aklieji pumpurai (kai žiedpumpuris neprasiskleidžia, būna šiaudų spalvos). Taip būna dėl netinkamos temperatūros laikant svogūnėlius, per trumpo šaltojo periodo, kai jie tik pasodinti, per didelės temperatūros pražydinant, per mažų svogūnėlių, kai vėlyva veislė pražydinama per anksti.
Daug darbo? Varginantis užsiėmimas? Sutinku. Pražydinimu gali užsiimti tik tam atsidavę žmonės. Todėl šis darbas yra gėles auginančių bendrovių verslas. Kadangi jos pražydina labai daug svogūnų, vazonėliai su gėlėmis nėra itin brangūs. Jie verti, kad taptų net ir neilgo mūsų žavėjimosi objektais.
Ką pražydinti?
Ne visos svogūninės gėlės tinka pražydinti - tik tos, kurioms galima sudaryti panašias į natūralias dirbtines sąlygas. Tai įvairiausių veislių rytiniai hiacintai, penkios grupės narcizų - hibridiniai, tuščiaviduriai, pilnaviduriai, ciklameniniai ir puokštiniai. Taip pat šešios grupės tulpių - paprastosios ankstyvosios, ankstyvosios pilnavidurės, Darvino, lelijažiedės, Kaufmano, Greigo. Įvairūs krokai - auksažiedžiai ir pavasariniai, baltažiedės ir mėlynžiedės žydrės, baltosios snieguolės, šviesiosios sniegžydrės, sibirinės scylės, tinkliniai ir Danfordo vilkdalgiai bei keletas kitų.
