Vilniuje pastaraisiais metais prasidėjo itin aktyvus neveikiančių gamyklų, pramoninių pastatų konversijos projektų įgyvendinimas. Iš jų bene ambicingiausias – buvusios „Kuro aparatūros“ gamyklos kompleksiška konversija - „Loft Town“. Jau dabar šis projektas vadinamas didžiausiu visoje Rytų Europoje.
Maskvoje taip pat nemažai neveikiančių pramoninių statinių, tačiau ten tokie projektai nejuda taip sparčiai kaip Lietuvoje dėl beprotiškai didelių industrinių erdvių, kurias reiktų renovuoti, ir kosminių žemės sklypų kainų. Vienas ambicingiausių, o svarbiausia – šiuo metu įgyvendinamas - legendinio konditerijos fabriko „Krasny Oktyabr“ pastatų konversija į daugiafunkcinį kompleksą. Tarp šių dviejų ambicingų projektų panašumų tiek pat kiek ir skirtumų, tačiau jų sugretinimas padeda išryškinti ir tokių projektų specifiškumą ir unikalumą.
Istorinė vertė, patogi vieta, aiški koncepcija
Konditerijos fabriko pastatas Maskvoje iškilo dar 1851 metais, o dabartinis pavadinimas suteiktas 1917 metų Spalio revoliucijai paminėti. Labiausiai šį konditerijos fabriką išgarsino 100 g itin plona šokolado plytelė „Alionka“, gaminama nuo 1966 metų.
Legendinis Maskvos konditerijos fabrikas stovėjo strategiškai itin patogioje Rusijos sostinės vietoje – Maskvos upės Bolotny saloje ir užėmė beveik 5 hektarų plotą. Prieš keletą metų fabriką perkėlė į Maskvos apskritį, o pastatų kompleksą įsigijo nekilnojamojo turto vystytojas „Guta-Development“.
Nors „Kuro aparatūroje“ buvo gaminamas ne šokoladas, gamykla taip pat mena didingus laikus. Tai buvo viena didžiausių pramonės įmonių visame Pabaltijo regione. Joje buvo gaminami ne tik kuro siurbliai, purkštuvai ir purkštukai, bet ir įvairios plataus vartojimo prekės, o dalis produkcijos eksportuojama į TSRS ir dar 27 kitas šalis. 1987 m. joje dirbo virš 7000 darbuotojų.
Po nepriklausomybės paskelbimo „Kuro aparatūra“ bankrutavo. Prie Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryžos stovėjusi gamykla taip pat yra strategiškai patrauklioje Vilniaus vietoje. Jau nuo 2005-ųjų metų UAB „Penki kontinentai“ kartu su partneriu UAB „Trinapolis“ pradėjo kompleksišką buvusios „Kuro aparatūros“ gamyklos teritorijos konversiją, kuri šiais metais įgavo rimtą pagreitį.
Abiems projektams būdinga aiški daugiafunkcinė architektūrinė koncepcija. Abiem atvejais projekto vystytojai pasuko sunkesniu keliu - nesiekė visko sulyginti su žemė ir užauginti dar vieną beveidį dangoraižį ar „stiklo dėžutę“.
„Loft Town“ koncepcija - iš grandiozinio pramoninio statinio suformuoti „miestą mieste“. Čia bus įrengti ne tik butai, studijos, loftai, bet ir „boutique“ tipo parduotuvės, biurai. Pastato vidaus planuose – kiemai su atviru dangumi, poilsio bei laisvalaikio zonomis.
„Krasny Oktyabr“ komplekse be beprotiškai didelių butų, taip pat įsikurs meno galerijos, teminiai barai, restoranai, menininkų studijos, viešbutis.
Didelis tokių konversijos projektų išskirtinumas – specialiai paliktos autentiškos architektūrinės detalės. „Loft Town“ projekto vystytojai paliks išskirtinę sovietinę architektūrą menačias stogo konstrukcijų santvaras, kurios primins buvusio pastato didybę ir mastelį, jame dirbusių žmonių gausą ir tuometinės pramonės pasiekimus. Maskvos šokolado fabriko pastatuose taip pat išliks autentiškų detalių - metalinės grindų plokštės, įsimenančios raudonų plytų sienos, kiti statybiniai elementai.
Dirba ir vietinės, ir tarptautinės architektų pajėgos
Sėkmė labai priklauso ir nuo projekto architektų profesionalumo. „Loft Town“ vystytojai pasitikėjo Lietuvos architektų pajėgomis. Projekto architektūrinę dalį ruošė architektų R. Bimbos ir S. Šliažo vadovaujama „Architektūros kūrybinė grupė“. Ši kompanija buvo pasirinkta kaip nebijanti iššūkių, priimanti originalius ir šiuolaikiškus sprendimus, drąsiai diegianti naujas ir pažangias technologijas. Jų projektai reprezentuoja šiuolaikinę Vilniaus miesto architektūrą, modernųjį miesto veidą.
Tuo tarpu maksimalistai „Guta-Development“ pirminius projektinius pasiūlymus teikti kvietė architektus iš viso pasaulio, tarp kurių buvo ir tokios pasaulinės architektūros žvaigždės kaip Jeanas Nouvelis ir Normanas Fosteris. Visgi galiausiai pasirinktas prancūzų architektas ir dizaineris Jean-Michel Wilmotte.
