aA
Dabar daug žmonių įsikelia į naujus, dar dažais kvepiančius namus, papuoštus ką tik iš parduotuvės atvežtais baldais, apšiltintus akmens ar stiklo vata, pasižyminčia puikiomis izoliacinėmis savybėmis. Ir mažai kas žino, kad įvairios medžiagos gali sukelti sveikatos sutrikimų: naujakurius ima kankinti alergija, astma, kosulys, nemiga.
© Corbis/Scanpix
Kokiuose namuose gyvename?

„Žmonės retai susimąsto apie statybinių medžiagų įvairovę, negalvoja, kaip pasistatyti sveikus namus, kuriuose vyrautų geras mikroklimatas. Mes pradėjome gilintis į ekologijos sampratą, bendradarbiauti su Olandijos statybos biologijos ir ekologijos institutu NIBE, garsiu olandų „žaliuoju“ architektu Wilemu Grotenbergu, pelniusiu apdovanojimą už geriausią mikroklimatą biurų pastate.

Pirmieji tapome Tarptautinės ekologinės organizacijos „Natureplus“ nariais. Ši organizacija tiria statybines medžiagas ir suteikia „Natureplus“ sertifikatą, reiškiantį, kad medžiagos nekenkia sveikatai, aplinkai, joms pagaminti sunaudojama nedaug energijos, t. y. net 85 proc. jų gaminama iš atsinaujinančių ir perdirbtų, plačiai prieinamų medžiagų, pavyzdžiui, smėlio, kalkių“, – pasakojo Matas Jūras.

Anot pašnekovo, ekologiška statyba suvokiama kaip kelių dalių visuma – tai statybinės medžiagos, jau pastatyti statiniai ir jų mikroklimatas. „Vienos medžiagos gali žaloti gamtą ir nekenkti žmogui, o kitos, atvirkščiai, yra neutralios gamtai, bet pavojingos žmogui, – sakė specialistas. – Pavyzdžiui, Lietuvoje populiariausios šiltinimo medžiagos yra akmens, stiklo vata. Viena iš sudedamųjų mineralinės vatos dalių – tai formaldehidai, kuriuos Pasaulinė sveikatos organizacija pripažino kancerogeninėmis medžiagomis. Tai aštraus kvapo organiniai junginiai, garuojantys nuo pusmečio iki metų, tačiau žmonės, pasistatę naują namą, tikrai tiek nelauks, kad galėtų jame apsigyventi“, – dėstė pardavimo vadovas.

Įprastos vatos pakaitalas yra medžio plaušų vata. Tai produktas, primenantis veltinį, pagamintas iš medžio drožlių, atraižų, sakų, vandens. Ši šiltinimo vata nebijo drėgmės, graužikų, dvigubai geriau nei mineralinė vata akumuliuoja šilumą – žiemą namai ne taip greitai atšąla, vasarą neprikaista. Akmens vatą būtina įvilkti į plastiką, kad ji nesudrėktų ir neprarastų savo savybių. „Jei visos sienos padengiamos plastiku, apsigyvename nekvėpuojančiame maišelyje, o tai neigiamai veikia mūsų sveikatą. Ši vata nedegi, tačiau nuo ugnies išsiskiria nuodingų medžiagų, kenkiančių žmogui.

Medžio vata dega, bet nepalaiko degimo proceso ir priskiriama E degumo klasei, neišskiria tokio didelio kiekio kancerogenų, – sakė pašnekovas. – Panaši situacija su laku bei dažais. Cheminius dažus gaminti pigiau ir lengviau. Dabar siūlomi bekvapiai, be tirpiklių akriliniai dažai turi kenksmingų medžiagų, nusėdančių organizme, o žmogus jų nė nejaučia.“

„Kvėpuojančios“ sienos iš drėgmei ir orui laidžių statybinių medžiagų, dažytos natūraliais dažais, masyvo baldai, grindys bei kiti mediniai paviršiai, padengti natūraliais aliejais, o ne laku – visa tai galėtume pavadinti sveiko namo koncepcija. Statybos normatyviniai aktai nepripažįsta šių ekologiško būsto kūrimo medžiagų, tačiau Norvegijoje atlikti tyrimai parodė, kad tokiuose pastatuose be žalos sveikatai galima gerokai sumažinti ventiliaciją, išsaugoti šilumą. Moksliškai įrodyta, jog biure, kuriame vyrauja geras patalpų klimatas, iki 10 proc. padidėja darbingumas.

Kaip ekologiškas medžiagas atskirti nuo įprastinių?

Ekspertai prie ekologiškų produktų nepriskiria plačiai naudojamo gipso kartono, mineralinių termoizoliacinių medžiagų, gelžbetonio konstrukcijų, ritininės stogų dangos. Žinoma, jog dėl formaldehidų bei kitų lakiųjų organinių junginių žmogaus sveikatai žalingi dispersiniai emulsiniai vandens pagrindo dažai, medienos lakas ir medžio klijai, baldų gamyboje bei statyboje naudojamos medžio drožlių plokštės, sintetiniai kilimai, dangos.

Anot pašnekovo, jeigu ekologiškos priemonės nėra pažymėtos kokiu nors ženklu, kuris išskirtų jas nuo įprastų, perkant galima reikalauti saugos ir techninių duomenų dokumentų, privalomų kiekvienai prekei. „Lietuvoje vartotojai dar tik pradeda šį tą nusimanyti apie ekologiją, todėl gerai suvokiančių, kas tos ekologiškos prekės, ar norinčių įsirengti sveikus namus nėra daug. Viena vertus, ekologija yra vidinė mūsų būsena, tad jai netinka dvigubi standartai, pavyzdžiui, turėti ekologiškus namus ir važinėti ypač prabangiu automobiliu. Ekologija – tai gyvenimo būdas“, – sakė Matas Jūras.

Produkcija iš bambuko

Tai unikali statybinė medžiaga. Pavyzdžiui, Azijoje beveik viskas gaminama iš bambuko. Europoje jis mažai žinomas, gerosios šio medžio savybės dažnai nuvertinamos. Bambukui užaugti reikia 3–5 metų tam, kad jį būtų galima nukirsti ir gaminti grindis, baldus, o štai ąžuolas užauga per 100–130 m. Bambukas greičiausiai veši pirmaisiais metais ir sugeria didelį kiekį CO2, mažina šiltnamio efektą. Nukirstas medis nemiršta – stiebai ir toliau auga. Jo mediena tokia pat patvari kaip ir kitų medžių. Lauko terasos lentos yra gaminamos iš pluoštinio bambuko, t. y. jos stipriai suspaudžiamos, nebijo drėgmės, saulės.

„Galima drąsiai teigti, jog bambukas yra labai ekologiškas ir prisideda prie aplinkos išsaugojimo. Pagal Brinelio skalę, jis netgi kietesnis už ąžuolą bei ganėtinai atsparus vandeniui. Gaminant baldų plokštes ar parketą, bambukai suklijuojami. Klijai nėra ekologiškas produktas, tačiau bambukas turi silikono, tad jam suklijuoti naudojamas labai mažas klijų kiekis.

Šio medžio paviršius, kaip ir visų kitų, yra apdirbamas. Vietoj neekologiško lako siūloma alyva, kuri puikiai apsaugo paviršius – nebijo nei vandens, nei raudonojo vyno ar uogų dėmių. Žinoma, alyvuotą paviršių reikia dažniau atnaujinti: stalo viršų kas metus, baldus kas penkerius. Geras pavyzdys – Oslo oro uostas, kurio 30 tūkst. kv. m. parketas jau septynerius metus padengtas ekologiška alyva. Grindų danga atnaujinama kas pusmetį“, – pasakojo Matas Jūras.

Atnaujinti alyvuotas grindis nesunku: ant įdubimų, įbrėžimų užtenka užpilti alyvos ir tą vietą patrinti skudurėliu – paviršius bus kaip naujas. Alyvuoti galima teptuku, voleliu ir netgi paprastu skudurėliu. Įbrėžtas lakuotas grindis sutvarkyti sunkiau: tenka nušveisti seną paviršių ir perlakuoti.

Kanados baltojo kedro skiedrų dangos

Skiedromis galima dengti ne tik stogus, bet ir sienas. Lietuvoje populiariausios skiedros gaminamos iš drebulės. Jos išsilaiko 20–30 m. Kedras ir maumedis pasaulyje pripažinti kaip patys patvariausi, jų mediena sakinga ir tvirta, todėl nepraleidžia vandens. Iš jų gaminamos skiedros gali būti naudojamos nuo 30 iki 100 m., nepajuoduoja kaip dauguma kitų, o įgyja sidabriškai pilką atspalvį. Skiedros puikiai apsaugo nuo lietaus, atlaiko 260 km/h vėjo greitį, nebijo nei saulės, nei drėgmės. Kad kuo ilgiau būtų galima džiaugtis baltojo kedro stogo danga, po skiedromis reikia tinkamai įrengti vėdinimo tarpus.

Molio tinkas

Sveiką mikroklimatą patalpose sukurti padeda molio tinkas. Molis pasižymi geromis hidrofobinėmis savybėmis, todėl jį Vakarų Europos mokslininkai pripažino geriausia priemone, palaikančia nuolatinę drėgmę patalpose. Tinkamiausia 45–55 proc. santykinė oro drėgmė, kai ji mažesnė arba didesnė, pradeda veistis pelėsiai ir grybeliai. Taip pat molis yra puikus antiseptikas – naikina ore esančias bakterijas, sugeria kvapus, padeda palaikyti gaivų mikroklimatą.

Nuo ko pradėti kurti sveikus namus?

Miegamasis. Beveik trečdalį gyvenimo praleidžiame miegodami. Jei negalime pakeisti visų namų, pirmiausia sveiką kambario klimatą kurkime miegamajame kambaryje.

Vaikų kambarys. Vaikai ypač jautrūs toksinams. Kadangi jie daugiausia laiko praleidžia arčiau grindų, todėl atkreipkime dėmesį į vaikų kambario grindis ir lovą.

Kilimai. Jei rūpinamės savo ir artimųjų sveikata, atsisakykime kilimų. Nesvarbu, iš kokios medžiagos jie pagaminti, vis vien kaupia dulkes ir dulkių erkutes, sukeliančias alerginius susirgimus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

DELFI Dėmesio centre: ar tikrai gyvenimas Lietuvoje sustotų, jei 2019 m. valstybės biudžetas bent kol kas nebūtų priimtas? (22)

DELFI Dėmesio centre - pokalbis su finansų ministru Viliumi Šapoka ir Seimo biudžeto ir finansų...

Andrius Tapinas. Spjausit mokytojams į akis? Nesistebėkit, jei bus atsakymas (822)

„Išėjo ne tiek ir daug žmonių “ – viešai sako premjeras Saulius Skvernelis .

Aplinkos ministerija gali atitekti Kirkilo socialdarbiečiams (199)

Skiriant naujuosius ministrus, neatmetama, kad Aplinkos ministerijos kuravimas bus perleistas Lietuvos...

LKL teisėjų galva – apie peštynes Kaune ir Šaro veiksmus jose, skandalą Pasvalyje bei galimas sankcijas laida „Krepšinio zona“ (3)

Pastarosios dienos Lietuvos krepšinyje buvo tokios karštos ir aistringos, kad suvaldyti aikštėse...

Sinoptikai žada tikrą žiemą: Lietuvą užgrius sniegas ir šaltis (55)

Antradienio dieną bus debesuota su pragiedruliais. Kritulių nedaug ir tik vietomis, didžiausia...

Statkevičiui nepatiko Julijos Janus kritika, tad šis rėžė atgal: stora esi, bulvės veidu ir kugelio smegenim (51)

Prieš keletą dienų dizainerė Julija Janus išreiškė savo nuomonę apie Juozo Statkevičiaus...

Lietuvė išdavė priežastį, kodėl tautiečiai taip pamėgo Turkiją: atostogos tik priedanga (117)

Kelionės po Turkiją keičia savo veidą. Anksčiau poilsiauti Antalijos ar Kemero viešbučiuose su...

Po metų darbo Tokijuje lietuvis suprato: japonai pažengę ne visose srityse (7)

„Mane labiausiai sužavėjo japonų mentalitetas. Jie visada galvoja apie žmones aplinkui. Japonai...

Lietuvos miestų eglių kova: išrinkite gražiausią žaliaskarę! (92)

Eglučių įžiebimo maratonas jau pasibaigė – tikriausiai Lietuvoje neliko nė vienos miestelio...

Tėvas vėl verčia raudonuoti Meghan Markle: patvirtino skandalingą bičiulio pasakojimą apie dukros tikrąjį veidą (12)

Meghan Markle tėvas jaučiasi įskaudintas dukters dėmesio stokos ir viešai jai primena, kad net...