aA
Šalies miškuose nukertama vis mažiau eglių, nes jas namuose keičia šakos arba dirbtiniai gaminiai.
Kalėdinė eglė Katedros aikštėje Vilniuje
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Lietuvoje užaugintoms žaliaskarėms kasmet vis sunkiau konkuruoti su dirbtinėmis importuojamomis eglutėmis. Urėdijos taip pat sulaukia mažiau pirkėjų, o jų poreikius skuba patenkinti privačių miškų savininkai, tarpininkai ir prekybininkai.

Argumentas – gamtos apsauga

Šiomis dienomis Kaune jau prasidės intensyvi prekyba eglutėmis, o didžiausio pirkėjų antplūdžio pardavėjai tikisi sulaukti kitą savaitę. Pastarieji kasmet vis garsiau kalba, kad natūralių eglučių paklausą mažina dirbtinės gražuolės ir besikeičiantys vartotojų poreikiai.

Kauno miškų urėdijos urėdas Juozas Jarmalavičius neslepė savo skeptiško požiūrio į dirbtines eglutes.

„Pasaulio valstybės teršdamos orą gamina dirbtines eglutes ir deklaruoja, kad taip saugoma gamta. Jeigu žmonės iš tiesų myli gamtą, jie turėtų pirkti natūralias eglutes. Be to, kokia šventė namuose, jeigu nejaučiamas eglutės kvapas?“ – retoriškai klausė urėdas.

Prigyja ne visos

Kasmet Kauno miškų urėdija parduoda apie 4–6 tūkst. eglučių. Populiariausios – paprastosios eglės, nes jos pigesnės. Vis dar „ant bangos“ – dygiosios melsvaspyglės ir vazonuose įsodintos eglutės.

Prekybininkai tvirtina taip pat pastebėję, kad vis daugiau pirkėjų ieško eglučių vazonuose.

„Pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo nedidelės eglutės, pasodintos vazonuose. Žmonės jas vertina, nes jų nereikia išmesti, po švenčių daugelis tokias egles pasisodina kieme“, – kalbėjo „Maxima LT“ korporacinės rinkodaros vadovas Giedrius Juozapavičius.

Kartais žmonės per ilgai kambaryje išlaiko nusipirktas eglutes, todėl jos lauke nebeprigyja. Norintieji vėliau persodinti medelį turėtų neužmiršti šildomuose namuose jo nelaikyti ilgiau kaip dvi savaites ir, kol eglutė puoš namus, dažnai ją apipurkšti vandeniu.

Be to, daugėja pirkėjų, kurie ieško brangesnių, bet kokybiškų eglių. Gyventojai neretai renkasi ir neįprastų spalvų bei formų dirbtines egles. Populiarios ir jau papuoštos žaliaskarės.

Parduodama kelis kartus mažiau

Paprastai Kalėdoms atrenkamos kitokios eglutės, nei skirtos auginti miške. Per šventes žmonių namus papuošia tankesnės ir žemesnės, todėl iš pažiūros puošnesnės eglutės. Miškininkai jas vadina „blogesnio augimo“ medžiais.

Kasmet pasodinama po tiek pat eglaičių sodinukų, kiek medelių nukertama per šventes. Kad užaugtų iki puošti namus tinkamo dydžio, eglutės nuo pat sėklų auginamos apie 10–15 metų.

Vis dėto pastaraisiais metais Lietuvoje parduodama kelis kartus mažiau eglučių nei prieš porą dešimtmečių.

Dabar vis daugiau žmonių pasitenkina namuose puošdami dirbtines eglutes. Nemažai yra ir tų, kuriems užtenka papuošti tik eglių ar pušų šakeles.

Beje, kai kurie gyventojai jau patys spėjo prie namų užsiauginti ankstesniais metais vazonėliuose pirktus medelius, o dalis žmonių eglučių nusikerta nuosavuose miškuose, kurių dabar apie pusė – privatūs.

Kainininkai trukdė derėtis

Urėdijos nelabai linkusios išsaugoti prekybos ryšius su didžiaisiais prekybos tinklais, mat šie reikalauja atsiimti neparduotus medelius. Kauno miškų urėdija jau antrus metus mieste eglėmis neprekiauja – šia vietą užleido privačių miškų savininkams ir tarpininkams.

„Deja, konkuruoti su privatininkais nelabai galime. Turime oficialiai patvirtintus kainininkus ir privalome jų laikytis, negalime kainos mažinti. O privatininkai gali leisti gyventojams derėtis“, – atsiduso J. Jarmalavičius.

Kitose šalies urėdijose lietuviškų eglučių trečius metus iš eilės nukertama mažiau, nes jos dėl konkurencijos neišperkamos.

Išpildomi visų norai

Nepaisant to, kad eglučių šiais laikais nuperkama mažiau, dabar jų pasirinkimas gerokai didesnis.

Urėdijos ir privatūs verslininkai yra pasirengę išpildyti net išrankiausių pirkėjų norus – čia galima įsigyti nukirstų arba į vazonėlį įsodintų paprastųjų, dygliųjų melsvaspyglių eglučių, taip pat įvairių rūšių kėnių. Tie, kam nereikia viso medelio, čia pat gali įsigyti tik šakų.

Medelių ir šakų kainos svyruoja atsižvelgiant į rūšį, klasę, aukštį ir į tai, ar eglutės pasodintos vazonėlyje ar nukirstos. Šiuo metu Lietuvoje yra auginamos įvairiausių rūšių eglės. Tiesa, lietuviams taip ir nepavyko užauginti daniškų eglučių, kurių siūlo prekybos centrai. Šias eglutes ne kartą mėginta sodinti Lietuvoje, tačiau jau po pirmųjų šalnų sodinukai žūdavo.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ant branduolinio karo slenksčio: kodėl 2020-ieji gali tapti lemtingi (289)

Netikėtai kilus didelei tarptautinei krizei kurį laiką trunka apsižodžiavimai, raginimų sėsti...

Savaitės orai: pirmadienį gresia rekordas, vėliau bus blogiau

Pirmadienį Lietuva pateks į galingo ciklono pietvakarinę šiltąją dalį. Dangumi plaukiantys...

Žydų gydytojas parodė dar nepažįstamą Aušvico pusę (101)

„ Aušvicas neturi pasikartoti – šis troškimas, atsiradęs tėvo širdyje, vokiečiams palikus...

Išskirtinį Europoje karaliavusios dinastijos atstovų veido bruožą nulėmė kraujomaiša: išnyko visa giminė (24)

Daugeliui karalių ir karalienių, priklausiusių Austrijos Habsburgų dinastijai, valdžiusiai...

Miestas, kadaise tituluotas prekybos sostine: prasiautęs pirmasis pasaulinis karas paliko tik apokaliptinius vaizdus (11)

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Tauragė turėjo beveik trylika tūkstančių gyventojų,...

Derbis, kurio galėjo ir nebūti: LKL lyderių galvose kirba kitokie klausimai (7)

Kalbant juokais, Kauno „Žalgirio“ tritaškių pataikymo procentas nemeluoja. Žvelgiant į jį,...

Hobį darbu pavertęs panevėžietis: veikla prasidėjo todėl, kad valgyti norėjosi (27)

Panevėžio rajone gyvenantis menininkas Erikas Hincas jau trisdešimt metų užsiima keramika ir...

Kaip geriau nepakuoti dovanų, jei nenorite nuvilti (1)

Kuklios dovanos, supakuotos į prašmatnias, daug žadančias pakuotes, sukuria apgaulingų...

Atėjus šeimyniniams džiaugsmams, išėjo vyriški: viskas dėl to prakeikto sekso... (232)

Rašau, nes nebeturiu ko prarasti. Tegu perskaito kas tik nori, tegu tai būna šauksmas į tyrus, bet...