Kad netektų kovoti su piktžolėmis, mulčią galima naudoti dvejopai: apdėti juo jau nuravėtą žemės plotą arba storu jo sluoksniu iš pat pradžių padengti dirvą, kad piktžolės negalėtų prasikalti. Dedamo mulčio sluoksnis turi būti išties storas, kitaip piktžolės jį įveiks. Saulės atokaitoje esančius žemės plotus rekomenduojama padengti 10–15 centimetrų storio sluoksniu, na o šešėlyje pakaks ir 5–7 centimetrų. Jei dirvoje pilna piktžolių sėklų arba daugiamečių augalų šaknų, verta pagalvoti apie mulčiavimą dviem etapais: pasodinti augalus, gerokai juos palieti, o tada apdengti žemę laikraščiais ir ant viršaus užberti mulčio.

Drėgmę išsaugantis mulčias (pavyzdžiui, pjuvenos) neleidžia dirvai pernelyg įkaisti. Pavasarį mulčią būtina pašalinti, kad greičiau stiebtųsi daugiamečiai ir svogūniniai augalai. Jei gėlių stiebeliai arba daržovės bus aplipusios drėgnu mulčiu, augalai gali imti pūti. Svarbu, kad mulčias gulėtų ne arčiau kaip per porą centimetrų nuo smulkiųjų augalų ir per 15–30 centimetrų nuo krūmų ir medžių kamienų. Jei mulčias bus prigludęs, jame gali užsiveisti graužikų.

Sodui tinkamas mulčias

Mulčias gali būti dviejų rūšių – organinis ir neorganinis. Organinis mulčias – tai smulkinti sausi lapai, šiaudai, nupjauta žolė, kompostas, skiedros, smulkinta žievė, pjuvenos, spygliai ir net popierius. Neorganinis mulčias – tai juodas plastikas, agromedžiaga (geotekstilė).

© Shutterstock

Abiejų rūšių mulčias užkerta kelią piktžolėms, tačiau organinis pūdamas ir trūnydamas dar ir žemę patręšia. Neorganinis mulčias, aišku, neyra, be to, turi aibę kitų pranašumų, kurie konkrečiais atvejais gali būti net labai pageidaujami. Tarkim, juodu plastiku apdengta žemė efektyviai įkaista ir netgi naktį išlieka šilta. Šis ypatumas gali labai pasiteisinti, jei joje pasodinti šilumą mėgstantys augalai, kaip antai baklažanai arba vyšniniai pomidorai.

Medžio skiedros arba smulkinti lapai

Dekoratyvinis medžio drožlių arba smulkintos žievės mulčias maišais parduodamas sodininkams skirtose parduotuvėse. Daugelyje šalių žievės gabalų, šakų ir pernykščių lapų nemokamai arba už simbolinę kainą galima įsigyti iš įmonių, užsiimančių kiemuose ir parkuose augančių medžių priežiūra. Beje, jei per Kalėdas puošiate gyvą eglę, praėjus šventėms jos neišmeskite: supjaustytas ir susmulkintas medis puikiai tiks kaip mulčias.

Tikrai verta rinkti sode nukritusius medžių lapus: susmulkinti jie bus idealus, be to, nemokamas mulčias. Lapams smulkinti nereikia jokios specialios įrangos. Su šia užduotimi tikrai susidoros ir įprasta žoliapjovė.

Medžių žievės mulčias gražiai atrodo gėlynuose arba klombose, aplink krūmus, taip pat ant sodo takelių. Tačiau lysvėms, kuriose auginamos daržovės arba vienmetės gėlės, jis nėra toks tinkamas, nes tie plotai kiekvienais metais sukasami ir drožlės gali pradėti trukdyti.

Nupjauta žolė

Vejos pjovimas – dar vienas būdas iš karto gauti gatavo mulčio. Tik žolę reikia nurinkti ne visą: ant vejos paliktas kiekis pasitarnaus kaip trąšos. Nupjautoje žolėje gausu azoto, o jis ypač reikalingas dirvai, kurioje auginamos daržovės.

Kompostas

Kompostas patręšia dirvą ir jį ypač mėgsta augalai, tik reikia nepamiršti, bet koks sausas mulčias gali pakenkti augalų šaknims. Dėl šios priežasties kompostą geriausia berti plonu sluoksniu, o ant viršaus apdėti kokios nors kitos rūšies mulčiu, pavyzdžiui, smulkintais lapais. Jei tai atliksite, kompostas išsaugos drėgmę, liks biologiškai aktyvus ir suteiks augalams maksimalią naudą.

Šiaudai ir šienas

© Shutterstock

Plotams, kuruiose auginamos daržovės, ypač tinka šiaudai ir šienas, kuriame nėra piktžolių. Toks mulčias neprastai atrodo, o savo savybėmis nenusileidžia jokiai kitai rūšiai: išlaiko dirvą drėgną, neleidžia augti piktžolėms, o pūdamas papildo žemę organinėmis medžiagomis. Visgi prieš mulčiuojant šienu, būtina įsitikinti, kad jame nėra piktžolių arba jų sėklų. Šį mulčią reikia kloti paliekant kelių centimetrų atstumą iki augalų stiebų, kad jiems nepakenktų šliužai ir graužikai.

Plastiko mulčias

Mulčiuoti žemę plastiko plėvele (juoda, permatoma arba praleidžiančia infraraudonuosius spindulius) išties verta. Ant lygios dirvos ištempta plėvelė traukia saulės skleidžiamą šilumą ir taip sukuria komfortišką mikroklimatą. Plėvele apdengtos dirvos temperatūra trimis laipsniais aukštesnė nei plikos. Plastikas ne tik išsaugo šilumą, bet ir išlieka sausas, todėl idealiai tinka braškėms, melionams ir agurkams: uogos ir vaisiai lieka švarūs ir neima pūti.

Apdengus lysvę plėvele, jos kraštus galima įkasti į žemę arba prispausti akmenukais. Tada plėvelėje reikia paruošti vietas augalams. Patogiausia tai padaryti naudojant kūgio formos rankinį sodintuvą, skirtą svogūniniams augalams arba daigams sodinti.

Į suformuotas duobutes teliks pasėti sėklas arba pasodinti daigus. Kadangi plastikas nepraleidžia vandens, reikia pasirūpinti laistymo sistema. Ji paprastai įtaisoma po plėvele.

Plastiku nerekomenduojama mulčiuoti krūmų, mat šių augalų šaknys yra labai negiliai žemėje ir kadangi nei vanduo, nei oras pro plastiką neprasiskverbia, šaknys gali imti džiūti. Labiausiai krūmams tinka organinės medžiagos.

Agrotekstilinė medžiaga

Agrotekstilinė medžiaga yra pralaidi ir vandeniui, ir orui, taip pat apsaugo nuo piktžolių. visgi agrotekstilė, kaip ir juodas plastikas, veikiama šviesos su laiku ima irti, todėl ją patariama tiesti dviem sluoksniais.

Kartais į agrotekstilę įauga krūmų šaknys, todėl tampa sunku ją nuimti. Jei ant šios medžiagos pateks piktžolių sėklų, piktžolės gali į ją įaugti. Tada nuimama medžiaga neišvengiamai suplyš.