aA
Kai praeidamas nebegali gėrėtis savo atvaizdu stikliniuose verslo centrų fasaduose, o beveidį pilką asfaltą pakeičia natūralios gamtos vaizdai, užlieja aristokratiška ramybė. Miesto pakraštyje stovintis Arvydų-Bezdonių dvaras alsuoja šimtmečių dvasia, o įkėlęs į jį koją pajunti, kad nuolatinis skubėjimas ir miesto triukšmas čia, rodos, neegzistuoja. Iš pradžių mintis įsigyti dvaro griuvėsius atrodė esanti tiesiog dar viena avantiūra, į kurią leidosi kino prodiuseris Mindaugas Vosylius.
"Villa Mindoza"
© V.Jaručio nuotr.
Tačiau dvaras, prikeltas antram gyvenimui, tapo puikia istorijos ir šiuolaikinio gyvenimo samplaikos vieta, besididžiuojančia skambiu pavadinimu: „Villa Mindoza“.

Arvydų-Bezdonių dvaro istorija – ilga ir permaininga. Dar viduramžiais čia lankydavosi istorinės asmenybės. Apylinkės miškuose mėgo medžioti pats Jogaila. Prieš išvykdamas karaliauti į Lenkiją, dvare jis priimdavo delegacijas iš kaimyninių kunigaikštijų ir net iš pačios Senosios Rusios.

XVI a. Žygimantas Senasis dvarą ir žemes aplink jį padovanojo tuometiniam Vilniaus pinigų kalyklos administratoriui Ulrichui Hozijui. Tarp vietinių gyventojų sklido kalbos, kad dalį iždo pinigų jis laikęs dvaro rūsyje, turėjusiame slaptą atsarginį išėjimą. Visi tie lobiai taip ir liko žmonių svajonėse, o gal (kas gali žinoti) ir kažkur giliai dvaro rūsyje. Ulricho Hozijaus sūnus Stanislovas buvo pamaldus, todėl 1609 m. dvarą padovanojo Vilniaus jėzuitams. Tuo metu čia lankydavosi ir ilsėdavosi garsus poetas Motiejus Sarbievijus.

Taip dvaras keliavo iš rankų į rankas, kol tarpukariu, lenkams užėmus Vilniaus kraštą, atiteko paskutiniam žinomam savininkui – ponui Koscialkovskiui. Pastarasis garsėjo laisvu gyvenimo būdu, dvare rengė kortų žaidimų ir svaigalų gėrimo varžybas. Vienas iš keistesnių jo pomėgių buvo patogiai įsitaisyti belvederiniame dvaro bokšte ir iš muškietos šaudyti į aplinkui besiganančias karves.

Ne kartą degę ir griuvę, dabartiniai dvaro rūmai, manoma, priskirtini XVIII–XIX a. klasicizmo stiliui. Beje, įdomu paminėti, kad sovietmečiu čia buvo įrengtas kino teatras. Pagaliau 2001 m. įspūdingąjį statinį įsigijo dabartinis savininkas, draugų ir kolegų vadinamas tiesiog „Mindoza“.

Tuomet istorinės vertės pastatas buvo beveik visai sunykęs: suirusios sienos ir laiptai, lentomis užkalti langai. Pirkdamas dvaro griuvėsius, jis neturėjo jokios aiškesnės vizijos ir net neketino jo restauruoti, bet vieną dieną nelauktai nugriuvo dvaro bokštas. Toks įvykis neliko nepastebėtas Kultūros paveldo departamento, todėl reikėjo bokštą atstatyti. Kartu su juo naujam gyvenimui dar kartą buvo prikeltas ir visas dvaras.

Sunku kalbėti apie dvaro eksterjero ir interjero autentiškumą, nes nėra išlikę beveik jokių nuotraukų ar istorinių šaltinių. Atstatyti ir įrengti pastatą šeimininkui padėjo Vilniaus dailės akademijoje įgytos grafikos ir architektūros žinios, speciali literatūra, kelionių patirtis ir laki fantazija. Iš išorės pastatas nudažytas autentiška žemės spalva. O interjeras, manoma, anksčiau buvęs kitoks, nes dabar vyraujantis šiltas spalvų koloritas nėra būdingas mūsų kraštui.

Šiame dvare persipina ne tik architektūros stiliai – barokas ir klasicizmas, bet ir senųjų Europos valstybių dvarų interjerams būdingi ypatumai. Čia vienas greta kito dera angliškas santūrumas ir ispaniška aistra, Provanso lengvumas ir itališkas karštis. Perteikti ano laikmečio dvasią padeda klasikinio stiliaus baldai bei medžiagos, sendinti šviestuvai ir masyvūs veidrodžiai įspūdingais rėmais.

Būnant pirmajame aukšte, galima džiaugtis išlikusiu autentišku pastato suplanavimu. Erdvi dvaro menė ir jaukus valgomasis džiugina ryškiomis šiltomis spalvomis, būdingomis Viduržemio jūros regionui. Sodriai raudonų sienų fone išryškėjantys senų plytų fragmentai kuria nepaprastą jaukumą. Viena iš tokių plytinių nišų primena sovietmečiu įrengto kino teatro egzistavimą – joje stovėdavo projektoriaus būdelė.

Šviesūs antikvariniai baldai, raštuoti gobelenai ir kilimai, atkeliavę iš visos Europos, neleidžia apsirikti: iškart suvokiate, kad patekote į neįprastą erdvę, kurioje stilių eklektika žaidžia įvairiausiomis formomis. Kampe stovintis 130 metų senumo vadinamasis tiškafonas, atvežtas iš Olandijos, ne tik puošia, bet ir vis dar džiugina savo skambesiu.

Modernus televizorius antikvariniuose rėmuose puikiai papildo svetainės stilistiką, o autentiškas koklių židinys ir daugybė žvakidžių skleidžia ne tik šilumą, bet ir subtilų apšvietimą. Šioje jaukioje šviesoje skęsta ant sienų sukabinti lietuvių menininko Arūno Rutkaus paveikslai.

Poilsio zona pirmajame aukšte primena, jog gyvename XXI amžiuje. Modernūs šiuolaikinio gyvenimo ypatumai – pirtis ir sūkurinė vonia įsilieja į bendrą erdvę. Minėtoji vonia įrengta tiesiog grindyse ir dekoruota akmenėliais, suvežtais iš visos Europos.

Garantuoti antrojo ir trečiojo dvaro aukštų planavimo autentiškumą sunku, nes kiekvienas ankstesnis savininkas erdvę keitė ir taikė savo reikmėms. Sovietmečiu čia buvo įrengti butai, dabar – kambariai. Kaip ir pirmojo aukšto erdvėje, čia vyrauja šiltos spalvos. Galima aptikti arkinių langų ir plytų sienų fragmentų, o kai kurių kambarių sienas puošia ne paveikslai, bet senieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijų žemėlapiai. Kambariuose – klasikiniai baldai.

Lovos ir naktiniai staleliai šalia jų gaminti lietuvių meistrų. Visų šių patalpų stilistika panaši, tačiau kiekviena iš jų turi savitų elementų – skirtingų iš prabangaus audinio siūtų lovatiesių, baldakimų ir šviestuvų. Ne veltui kambariai yra vadinami skirtingais vardais – Geismo, Gerumo, Švelnumo, Svajonių, Keistumo, Jaukumo, Meilumo ir Juoko.

Teigiama, jog taip kambariai pavadinti pagal juose gyvenančių vaiduoklių dvasią. Ar tai tiesa, ar tuo tikėti – tegul sprendžia kiekvienas asmeniškai. Šiame dvare sakoma: vaiduokliai yra kaip meilė – jeigu jais tiki, vadinasi, jie yra, jeigu netiki, tada nėra.

Šiandien dvaras gyvena savo atskirą gyvenimą. Keliaujantis jo šeimininkas nuolat atsiveža naujų interjero detalių ir papildo esamas erdves. Įsiliedamos į jau sukurtą puošybą, naujovės ne tik suteikia jaukumo, bet ir kelia savitus jausmus. Gal šias ypatingas jausenas lemia vaiduoklio buvimas, gal ir ne, bet yra sakančiųjų, kad čia užsukus nesinori išvažiuoti.

Žurnale „Express Mada“ taip pat skaitykite:

„Skaičius 9“ Įspūdžiai iš „Mados infekcijos“

„Išrinktieji“ Karališkųjų šeimos palikuonys ir jų pomėgiai

„Aš esu laiko aristokratė“ Pokalbis su Jūrate Skrudupaite apie meną, laiką ir grožį

„Vyriški žaisliukai“ Nuo golfo klubo iki prabangių jachtų uosto

Liudviko XIV epocha: absoliutizmas ir prabanga

Priedas „Express Mada“ jaunimui „Pavasaris mūsų spintose“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nesumeluotas emigracijos veidas, apie kurį drįsta prabilti ne kiekvienas lietuvis: buvome tikri vergai (74)

Dunganone sutiktas lietuvis Romualdas pasakoja, kad pirkdamas lėktuvo bilietus už skolintus pinigus...

Žinomos įmonės darbuotojai atsitrenkė į sistemą: bandė atgauti skolas, o atsidūrė spąstuose (91)

Optikos salonus valdančios įmonės darbuotojai bandydami atgauti iš darbdavio susidariusias...

Užsiminė apie potvynių grėsmę: dalis Lietuvos gali atsidurti po vandeniu (62)

Žiema kol kas trauktis neketina. Antra sausio mėnesio pusė prognozuojama tokia pat šalta, o ir...

Profesorius Skurvydas papasakojo apie natūralų vaistą: apsaugo nuo Alzheimerio, depresijos ir kitų 24 lėtinių ligų (27)

Lietuvos sporto universiteto ( LSU ) profesorius Albertas Skurvydas išsamiai, bet paprastai...

Baisiausią smurto ataką išgyvenusio miestelio gyventojai po „Brexit“ balsavimo: tai katastrofa (5)

Sorcha McAnespy Theresos May „Brexit“ susitarimo pralaimėjimą įvardija vienu žodžiu...

Devintame Dakaro greičio ruože lietuvių viltys nesudužo – išsaugotos rekordinės pozicijos atnaujinta 00.57 val. (470)

Tokios dienos, koks buvo devintasis Dakaro ralio etapas, nesitikėjo, matyt, niekas. Jeigu...

Niekas taip greitai nesmenga, kaip šis 15 milijonų gyventojų turintis miestas (13)

Vienas labiausiai apgyvendintų Vakarų Azijos miestų smenga žemėn precendento neturinčiu greičiu.

Kavinėse kavos kaina pakilo beveik 30 proc. (11)

Per ketverius metus kava Lietuvos kavinėse ir restoranuose brango beveik 30 procentų.

Klaipėda žarsto pažadus: užsimena apie dvigubai didesnius atlyginimus (1)

Demografinei situacijai Lietuvoje negerėjant šalies miestai priversti dėti visas pastangas į tai,...

Pirmas Karolinos Meschino interviu po skandalo: apie tėvų reakciją į nutekintus jos intymius įrašus ir prasidėjusią paranoją (141)

Socialinių tinklų garsenybės Karolinos Meschino vardas pastaruoju metu žiniasklaidoje buvo...