Žinia apie šių metų „Jaunojo dizainerio prizo“ laimėjimą grafinio ir komunikacijos dizaino kategorijoje Gintarę Čekanauskaitę pasiekė viešint JAV.
Gintarė Čekanauskaitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros bakalaurė, pripažinimą pelniusi už keturių knygų seriją „Ta ribų Lietuva“, už Atlanto žada paviešėti tik pusmetį, tačiau kartu sako, kad viskas priklauso nuo aplinkybių, sutinkamų žmonių ir atsirandančių galimybių.

Apie tai, kodėl prizą laimėjusiame darbe dizainerė ėmėsi nagrinėti 1989-2013 m. valstybės sampratą ir ką planuoja veikti toliau, paklausėme pačios G. Čekanauskaitės.

- Ką veikiate Amerikoje - semiatės įkvėpimo, o gal siejate ateities planus?

Šiuo metu esu Niujorke. Prisižiūrėjusi Woody Alleno filmų apie Niujorką, sugalvojau, kad man ten patiks. Atsirado laiko ir galimybė išvažiuoti - iš tikrųjų patinka. Nors viskas ir namuose, Vilniuje, sekėsi neblogai. Čia jau sunkiau, niekas iš manęs interviu neima;) Apie ateitį negalvoju, nesu įsipareigojus nei bankui, nei vaikams. Mama tik, sakė, pasiilgo.

- Gerai, bet prisiminkim „Tą ribų Lietuvą“, kurią palikot Vilniuje. Kodėl ėmėtės būtent šios temos?

Šio projekto ėmiausi inspiruota supančios aplinkos, sutinkamų žmonių. Mintis kilo prie –30°C, kai prieš bakalaurinio temos pasirinkimą buvau Taline, siunčiau draugams fotoatvirutes, pirktas senų knygų krautuvėlėje. Atvirutes radau labai apdulkėjusias, tarybinių laikų, tokius nusipirkau ir vokus. Siųsdama, ant atvirutės kažkam parašiau "iš tarybų į tarybas". Pastatai ir žmonės nuotraukose atrodė bemaž taip pat, kaip ir dabar. Tik spalvos išblukusios. Tuomet ir susimąsčiau, kiek visko dar likę po sovietmečio, nors jau nemažai metų praėjo. Ypač žmonėse.


- Kas buvo sunkiausia šiame projekte?

Sunkumai projekte pasitaikė gal labiau įdomūs nei sunkūs. Tarkim, rinkti medžiagą vienai knygai Anglijos miestely. Buvo šiek tiek, švelniai tariant, nejauku, bet labai įdomu.

Turbūt sunkiausia buvo - iš daug idėjų atsirinkti geriausias. Kai negalėdavau apsispręsti, labai pagelbėdavo mano darbo vadovas Marius Žalneravičius.

Bedarant vieną iš knygų teko bibliotekoje pasėdėti ir perversti kalnus senų tarybinių laikraščių. Taip pat perskaičiau kelias knygas apie dalykus, kurių nenusimanau, tokius kaip politika ar sovietinis režimas, kalbėjausi su vyresniais, patyrusiais „tuos laikus“. Stengiausi kuo daugiau įsigilinti ir suprasti, kad nepadaryčiau knygos "tuščiai". Kadangi mano knygos šiek tiek ironiškos, tai viską, ką išgirdau ir pamačiau, perteikiau per savo mąstymo prizmę.

- Gal buvo kokių netikėtų atradimų?

Atradimų pasitaikė įvairių, galima sakyti, jog bekurdama knygas, kiekviename puslapyje kažką atrasdavau, sužinodavau. Pradėjau daug akyliau stebėti aplinką, dalykus, kurie išlikę gyvuoja toliau, tačiau dėl rutinos, skubėjimo retai kas juos tepastebi ar sureikšmina.

- Sprendžiant iš jūsų sukurtos knygų serijos pati ir iliustruojate, ir fotografuojate – ar viskas jums vienodai įdomu ir sekasi?

Fotografuoti juostiniu fotoaparatu aš visiškai nemoku, bet eksperimentavau, sugadinau šiek tiek juostų, o pavykusias nuotraukas atrinkau į knygą. Fotografuoti man labai patinka. Gal kai išmoksiu - patiks dar labiau. Pieštos iliustracijos irgi buvo daugiau bandymas. Tai buvo priemonė parteikti savo fantaziją. Man labai patinka spalvoti pieštukai. Draugai net pradėjo dovanoti - labai jau daug jų sunaudojau. Visad kažką paišinėju – vienas geresnių užsiėmimų.

Kitos dvi knygos, tipografija ir koliažai. Visos keturios knygos atliktos skirtingomis technikomis. Tai leido kuo daugiau išbandyti ir dirbant išvengti nuobodulio.

- Visgi apibrėžkit savo santykį su grafiniu dizainu - ar jums jis prioritetas, ar vis dėlto labiau imponuoja visokie tarpdiscipliniai projektai?

Nemėgstu vien „gražaus“ kompiuterinio grafinio dizaino, man svarbu, kad dalykai būtų daromi su idėja, mintimi. Vizualinė komunikacija, manau, labiausiai tiktų apibūdinti tai, prie ko labiausiai linkstu.

- Su Daukante Subačiūte esate dizainerių duetas „meškos paslaugos“ – kaip atsirado tos meškos ir kokios jų paslaugos?

„Meškos paslaugas“ su grupioke Daukante sugalvojom šiek tiek daugiau nei prieš metus, romantiškai. Joninių naktį, palapinėj, pliaupiant lietui. Neplanavom ką darysim ir kodėl. Turėjom minčių ir labai kažkodėl jas išpildyti reikėjo. Taip ir tęsias viskas, nieko specialiai nesitariam, neplanuojam. Kaip sugalvojam, taip padarom, nepadarom - gal dar padarysim.

Pirma padarėm nedidelę marškinėlių seriją. Neįsivaizdavom, kaip eisis pardavimai, ar, visų pirma, gamyba. Ilgai viskas tęsėsi. Susiradom reikiamas įstaigas, tokias kaip spaustuvė, tiekėjai, siuvėjai. Nieko nežinojom ir nelabai kur paklaust turėjom. Daukantė turi tokį senovinį rožinį dviratį, tai mes dviese ant jo susėsdavom, viena vairuoja, kita ant rėmo ir važiuodavom biznio tvarkyt.

- Ar ant jūsų sukurtų marškinėlių pavaizduoti herojai (Kunigaikštis Vilgaudas, Roželė, benamis Vitas) matė tuos bliuzonus, gal gavo dovanų?

Vieną iš tų pirmųjų bandomųjų marškinėlių padovanojom kunigaikščiui. Su juo artimiausiai ir bendraujam iš tos trijulės. Jis džiaugėsi, sakė per svarbias progas užsidės. O kiti žmonės, kaip matėm, nešioja tiek maikes, tiek bluzonus ir be progų. Dabar pagaminom dar ir maudomukų "kolekciją". Kokia ten kolekcija, iš dviejų modelių, bet smagu. Ko daugiau reik. Na, kad, aišku, ir juos vilkintiems smagu būtų.


- Kodėl jums patinka būti duetu? Ar verta?

Duetu dirbti linksma, jei sutari ir kivirčų nebūna. Nes norisi dalintis išgyvenimais, vienas neturėtum kam pasidžiaugti, kad kažkas gražiai parašė ar reklamai mūsų produkciją panaudojo ir pasinervinti dviese įdomiau. Aišku draugai džiaugias, bet jie gi nemato tos kūrimo pusės, visų bajerių. Kažkodėl mes būdamos dviese labai traukiam visokius keistuolius.

- Gal be „meškos paslaugų“ dar dirbate kokius darbus? Kokie jūsų karjeros planai?

Be meškos paslaugų, kartais šiaip darau paslaugas. Būna geras, būna nelabai. Kaip išeina.

Neturiu noro specialiai pabėgti iš Lietuvos - man ten patinka. Man ir Niujorke, ir Vilniuj gerai.

- Jei ne paslaptis, kaip panaudosite gautą 4000 Lt prizą?

Apie piniginio prizo panaudojimą nesvarsčiau. Bet pinigai tikrai labai pravers. Gal net nusipirksiu metro nuolatinį.

„Jaunojo dizainerio prizu 2013” apdovanotą Gintarės Čekanauskaitės knygų seriją „Ta ribų Lietuva“ galima pamatyti iki rugpjūčio 3 d. veiksiančioje konkurso parodoje, Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėje TITANIKAS (Maironio g. 3.).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Aiškėja daugiau detalių apie sukrečiančiu pasakojimu pasidalijusį 4-metį: šios šeimos byla – įspūdingo dydžio (50)

Aiškėja daugiau detalių apie šeimą, iš kurios kilęs, įtariama, smurtą patyręs ir apie tai...

Rusijos kariniame biudžete – akivaizdūs pokyčiai: ką tai reiškia (426)

Visur, bet tik ne gynybos srityje taupiusi Rusija susidūrė su ekonomine realybe ir buvo priversta...

Baisūs skaičiai: kas dešimtas penktokas ir pusė devintokų vartoja alkoholio iki apsvaigimo (4)

Net 11 proc. penktų klasių mokinių per mėnesį vartojo tiek alkoholio, kad apsvaigo. Seime...

Dar vienos Rusijos olimpietės organizme aptikta dopingo (25)

Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvaujančios Rusijos bobslėjininkės Nadeždos...

Vilniaus autobuse – žirklėmis ginkluotas vyras: puolė keleivius ir dūrė sau į kaklą vaizdo įrašas (14)

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje – šiurpus įvykis. Maršrutinio autobuso keleiviams baimę sukėlė...

Vaizdo kameros užfiksavo nedovanotiną šiaurės korėjietės klaidą (129)

Vaizdo kameros atsitiktinai užfiksavo nedovanotiną merginos iš Šiaurės Korėjos palaikymo...

Į Lietuvos provinciją žengia dar viena užsienio IT kompanija (34)

Į Lietuvą žengia Nyderlandų informacinių technologijų (IT) bendrovių grupė „Centric“ –...

Arūnas Milašius. Išėjome su vėliavomis, laikas nuspręsti ir kur jas nešime (74)

Atšventėme valstybės šimtmetį. Ant langų plevėsavo vėliavos, žmonės, beje savo noru ir...

Skydiaukės sutrikimai gali baigtis vėžiu

Lietuvoje dviem iš dešimties pacientų diagnozuojami skydliaukės funkcijos sutrikimai. Vilniaus...