Kaip išsirinkti dirvožemį šiltnamiui
Pirmiausia išvardinsime parametrus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis dirvožemį šiltnamiui:
sudėtis – kokybiškame dirvožemyje yra augalų mitybai reikalingų makro- ir mikroelementų;
struktūra – jis turi būti pakankamai lengvas ir purus, kad užtikrintų aeraciją (augalų šaknys turi laisvai kvėpuoti);
kokybė – dirvožemyje neturėtų būti patogenų, kenksmingų mikroorganizmų ir kitų teršalų.
Kur gauti kokybiško dirvožemio?
Paimkite iš savo sklypo
Dirvožemį šiltnamiui patartina imti iš lysvių, kuriose augo augalai, negiminingi pomidorams ir paprikoms (dažniausiais šiltnamių „gyventojais“).
Tinka žemė iš po agurkų, svogūnų, ankstyvųjų kopūstų ar ankštinių augalų.
Pastarosios turi sideracinių savybių: prisotina dirvožemį azoto ir padaro jį purų.
Siekiant patikimumo, patariame dezinfekuoti atvirų lysvių dirvą vario preparatais.
O kai atšils ir temperatūra šiltnamyje pakils iki 12 °C, dirvą galima apdoroti priemonėmis, kurių pagrindą sudaro šieno bacilos arba trichoderma.
Parduotuvėje įsigykite paruoštą dirvožemį
Tai galite padaryti mažmeninėje prekyboje (maišais) arba urmu (savivarčiu).
Pirmasis variantas suteikia galimybę rinktis: prekyboje rasite ir universalios, ir siauros paskirties dirvožemio – su etiketėmis „Pomidorams“, „Paprikoms“, „Agurkams“ ir pan. Tinkamą maišų skaičių ir dirvožemio rūšį galite išsirinkti neišeidami iš namų.
Antrasis variantas patogus tik tuo atveju, jei sunkiasvorė technika gali lengvai atvažiuoti į vietą ir atlikti nesudėtingus manevrus, nepažeisdama sodybos teritorijos.
Atvežtą dirvožemį būtinai reikia patikrinti, ar jame nėra vabzdžių.
Iš esmės tai taikoma dirvožemiui maišuose. Gali paaiškėti, kad jis yra prastos kokybės.
Todėl pirkdami orientuokitės į gerai žinomų patikrintų gamintojų pasiūlymus, net jei jų prekės parduodamos brangiau nei vidutinė rinkos kaina.
Vietos turguose ir mugėse taip pat galite rasti pardavėjų, ūkių atstovų, siūlančių paruoštą dirvožemį. Tai geras pasirinkimas, jei norite paremti vietos gamintojus ir patys įsitikinti produkto kokybe.
Žemė iš komposto aikštelių
Kai kuriuose miestuose yra specialių komposto aikštelių, kuriose galite nusipirkti paruoštos kompostuotos žemės.
Tai ekologiškas ir maistingas pasirinkimas jūsų augalams.
Pasigaminkite savo dirvožemio mišinį
Šis variantas tinka tiems, kurie abejoja daržo derlingumu ir įsigyto dirvožemio sudėtimi.
Tuomet rekomenduojame paimti dirvą iš lysvių ir pridėti į ją naudingų komponentų:
biohumuso,
deoksiduotų durpių,
humuso,
lapų dirvožemio,
perbrendusio komposto,
specialių priedų, gerinančių dirvožemio maistinę vertę ir struktūrą.
Sudedamųjų elementų proporcijos gali būti skirtingos – jos priklauso nuo šiltnamyje planuojamų auginti augalų poreikių.
Maistingųjų medžiagų mišiniai, kurių pagrindą sudaro durpės ir biohumusas, ne tik pagerina dirvožemio sudėtį, bet ir padidina derlių bei sumažina fitopatogenų kiekį.
Kur negalima imti dirvožemio
Miške ir lauke
Miškų dirvožemis yra persmelktas grybienos, jame knibždėte knibžda įvairių mikroorganizmų, tarp jų ir patogeninių. O laukų dirvožemyje yra pesticidų ir mineralinių trąšų likučių. Be to, jį reikia kalkinti ir visiškai atkurti.
Pramonės zonose
Tokių vietovių dirvožemyje gali būti sunkiųjų metalų, cheminių medžiagų ir kitų augalams kenksmingų teršalų.
Palei greitkelius ir pakelėse
Dirvožemis pakelėse dažnai būna užterštas išmetamosiomis dujomis, tepalais ir kitomis kenksmingomis medžiagomis, kurios vėliau kaupiasi augaluose.
Sąvartynuose ir šiukšlynuose
Sąvartynų ir sąvartynų dirvožemyje gali būti atliekų, toksinių medžiagų ir patogenų, kurie neigiamai veikia dirvožemio ir augalų sveikatą.
Miesto parkuose ir viešosiose erdvėse
Šiose teritorijose dirvožemis gali būti užterštas įvairiomis cheminėmis medžiagomis, naudojamomis žaliosioms erdvėms prižiūrėti, taip pat gyvūnų ir žmonių atliekomis.
Teritorijose, kurių naudojimo istorija nežinoma
Jei nežinote, kokios medžiagos praeityje galėjo būti naudojamos gamtinėje vietoje (pvz., apleistoje sodyboje), dirvožemio mėginiams imti geriau pasirinkti kitą vietą.
Kad ir kur rinktumėte dirvožemį, pirmiausia įsitikinkite, kad tai ekologiška vieta, esanti atokiau nuo taršos šaltinių.
Ką daryti su senu dirvožemiu iš šiltnamio
Patariame jį iš šiltnamio išvežti į tuščias lysves ir dezinfekuoti vario pagrindo preparatais.
O toliau naudoti auginant atvirame grunte augalus, kurie yra nereiklūs dirvožemio derlingumui. Taip pat naudokite spygliuočių ar vaismedžių, uogakrūmių sodinimui.
Jei šiltnamio dirvožemio paviršiuje išaugo samanos ir dumbliai, tokio dirvožemio sklype naudoti neverta. Jį reikėtų išvežti už sodybos ribų. Daugiau apie žaliuojančią šiltnamių žemę skaitykite čia
Šiltnamio dirvožemio keitimo parametrai
Dirvos keitimo gylis turėtų būti 10, o geriausiu atveju – 20 cm.
Atlikus paprastus skaičiavimus paaiškėja, kad 1 kvadratiniam metrui šiltnamio reikės mažiausiai 10 kibirų dirvožemio.
Pašalinus viršutinį sluoksnį, pageidautina likusį dirvožemį nupurkšti vario sulfato tirpalu.
Tai ypač svarbu, jei ankstesniais sezonais augalai sirgo.
Jei šiltnamis yra gana didelis ir jame pakeisti visą dirvožemį yra problemiška, pakanka tai padaryti bent sodinimo duobutėse.
Laikydamiesi šių rekomendacijų, galėsite paruošti kokybišką šiltnamio dirvožemį ir sudaryti optimalias sąlygas augalams augti.
Daugiau naudingos informacijos, kaip paruošti šiltnamį naujam sezonui, skaitykite čia: