aA
Daržas įrėmintoje pakeltoje lysvėje nėra naujas dalykas. Taip daržovės buvo auginamos ir seniau. Tokį auginimo būdą kaip vieną variantų siūlo ir dabar plintančios gamtinės daržininkystės puoselėtojai.
© Shutterstock nuotr.

Pirmiausia – substratas

Tokių lysvių šeimininkai sako, kad jose auginamų daržovių derlius būna gausesnis negu tokio pat ploto įprastame darže. Mat gerai prižiūrimose lysvėse, pribertose derlingo substrato, laiku laistomose, susidaro palankesnės sąlygos daržovėms augti negu įprastame lauke.

Vis dėlto tenka pasakyti, kad vienoje palyginti nedidelėje lysvėje daržovių derliaus visiems „gyvenimo atvejams“ ir visiems metams vargu, ar pavyks užauginti. Per mažas plotas, kad užsiaugintume visos šeimos poreikiams morkų, burokėlių, kopūstų ir kitų pagrindinių daržovių atsargų ilgai žiemai. Taigi nusiteikime, kad lysvė bus labiau įdomus užsiėmimas, džiaugsmas, žalumyninių daržovių tiekėja ir kiemo puošmena.

Pradėkime iš pradžių – pasirūpinkime terpe, kurioje mūsų daržovės augs. Paprasčiausias variantas – lysvę priberti daržo žemės, per pusę sumaišytos su perpuvusiu kompostu. Sudėtingesnis, bet vertas dėmesio variantas – nukasti dalį grunto po lysve (sakykime, apie 20 cm) ir tą vietą užpildyti įvairiomis organinėmis laikui bėgant suyrančiomis medžiagomis: šakelėmis, lapais, šiaudais ir pan.

Organiką reikėtų sluoksniuoti su dirva, kad viskas geriau pūtų. Labai pravartu uždėti mėšlo. Šis mišinys pamažu mineralizuosis: išskirs šilumą, ji šildys mūsų lysvę ir augančias daržoves. Ant minėto mišinio, kaip ir įprasta, pilame daržo žemę su perpuvusiu kompostu. Reikia prisiminti, kad organinėms atliekoms suirus, lysvės žemės šiek tiek nuslūgs. Taigi vėliau reikės jas papildyti. To prireiks kitais metais prieš sėją.

Lysvės priežiūra ir kryptis

Dar vienas svarbus dalykas tiems, kurių lysvės rėmai mediniai. Juos derėtų apsaugoti nuo drėgmės, skatinančios medieną greičiau pūti. Todėl iš vidinės rėmo pusės praverstų uždėti polietileno plėvelės ar kitos drėgmei nelaidžios medžiagos.

Ant dugno plėvelės kloti nereikia, ji sulaikytų vandens perteklių. Tačiau kai kurių apsaugos priemonių atviram dugnui reikėtų.
Pavyzdžiui, kokio nors tvirto tinklelio nuo kurmių. Lysvėje bus derlinga žemė, vadinasi, joje atsiras ir sliekų, kitų smulkiųjų dirvožemio gyventojų.

Visa tai – kurmių maistas. Į lysvę įnikę kurmiai, taip pat kaip ir lauko pelės, pelėnai, sukeltų daug nepatogumų – jie išrausia urvų, iškilnoja žemę ir t.t. Verta pasistengti apsisaugoti, ypač jei galvojame apie ilgalaikį lysvės naudojimą.

Taigi lysvės rėmus ir dugną sutvarkėme, substratą, kuriuo ją užpildysime, pasiruošėme. Neskubėkime pilti! Pirmiausia pažvelkime į saulę, apsidairykime ir nustatykime pasaulio šalių kryptis. Geriausias variantas atviroje vietoje esančios lysvės galus orientuoti pietų-šiaurės kryptimi. Tuomet mūsų auginamus augaliukus vienodžiau apšvies saulė.

Kitas variantas – įrėmintą lysvę įkurdinti kur nors prie pietinės pastato sienos, priglaudus šoną. Tokios lysvės privalumas bus šiltesnis mikroklimatas, nes per dieną įšilęs pastatas spinduliuos šilumą ir naktį. Vadinasi, galėsime auginti labiau šilumą mėgstančias daržoves. Jeigu lysvė plati, patartina ir iš pastato pusės palikti tarpą praeiti, nes visai priglaudus bus sunku tą šoną pasiekti.

Sėjomaina nebūtina, užteks gerų „kaimynų“

Kaip įrėmintoje lysvėje susodinti augalus? Tai – sunkiausias daržininko klausimas. Tuoj pat kyla mintis, kaip reikės suderinti augalų rūšis, kad visiems būtų gerai? Kitaip sakant, kokią sėjomainą lysvei parinkti? Pirmiausia atsakykime, o kas yra sėjomaina, kokia jos paskirtis?

Dideliuose laukuose, daržuose svarbiausia sėjomainos užduotis – kaitalioti skirtingų augalų rūšis tam, kad nenualintume dirvožemio, kad išsaugotume jo derlingumą. Mat vieni augalai, kad užaugintų derlių, iš dirvos pasisavina daugiau maisto medžiagų, kiti mažiau, o tretieji, kaip ankštiniai, dirvą net papildo azotu. Dar viena sėjomainos užduotis – kaitalioti augalus, kad mažiau plistų jų ligos ir kenkėjai.

Lysvė – tai ne didžiulis daržas. Todėl, manyčiau, pirmosios sėjomainos paskirties – išsaugoti dirvožemio derlingumą, galime ir atsisakyti. Juk lysvę galime nuolat papildyti derlingu kompostu, augančias daržoves patręšti mineralinėmis biriomis ar skystosiomis trąšomis.

O ką daryti su galimomis augalų ligomis ir kenkėjais? Aišku, jų neišvengsime. Tačiau šių derlių mažinančių žaladarių neturėtų būti tiek daug, kad nieko neužaugs. Juk lysvėje bus įvairiausių augalų, taigi išplisti ligoms galimybė ne tokia ir didelė. Iš anksto galima patarti, kad purkšti lysvę chemikalais nederėtų, nes nupurškus reikia išlaukti tam tikrą laiką, kai daržovių valgyti negalima. O mes juk norėsime jų pasiskinti ar pasirauti kasdien.

Nors sėjomainos nutarėme nepaisyti, vis dėlto atsižvelgti į geros daržovių kaimynystės principus vertėtų. Tai duoda naudos.

Pavyzdžiui, sveikesni ridikėliai užauga greta agurkų, pupelių, salotų, morkų, žirnių. O ridikėliai nuo kai kurių kenkėjų apsaugos agurkus. Nuo kai kurių grybinių ligų juos apsaugos svogūnai, česnakai. Morkas nuo muselių padeda apsaugoti šalia augantys svogūnai, salotos, prieskoniniai augalai. Salotoms patinka agurkų, morkų, svogūnų, ridikėlių kaimynystė, bet nepatinka petražolių ir žirnių draugija.

Burokėliai mėgsta pupelių, svogūnų, kopūstų draugiją, bet jiems netinka česnakai, špinatai. Svogūnų nereikėtų auginti prie žirnių, pupelių. O šioms nuo ligų padės apsisaugoti česnakai. Porams tinka salotų, morkų, salierų, pupelių draugija. Pomidorai gerai „sutaria“ su salierais, morkomis, kopūstais, o jiems blogesni kaimynai būtų ridikėliai, žirniai, pankoliai, pupos.

Skersai arba išilgai

Nutarę, kad sėjomainos preciziškai nesilaikysime, pasirinkime sodinimo variantą: galima daržoves sėti ir sodinti eilutėmis išilgai lysvės arba skersai. Trečias variantas – eilučių per daug nepaisyti ir kurti laisvos improvizacijos menišką daržą, kuriame derinsime ir naudą, ir grožį, pasirinkdami įdomesnių veislių, spalvų daržoves. Tokį daržų lysvėje variantą renkasi mėgstantieji gamtos natūralumą, dabar madingą Vakaruose.

Jeigu lysvė pastatyta šonu prie pastato sienos, vienas įdomesnių variantų būtų toks: eilutėje prie pastato sienos sodiname kokius nors aukštyn besivyniojančius augalus (tai gali būti vijoklinės pupelės, daržo žirniai, agurkai ir pan.). Toliau eilutėse kito lysvės krašto link sėjame ar sodiname daržoves pagal aukštį, nuo aukščiausių iki žemiausių. Taip mūsų lysvėje atsidurtų pomidorai, šparaginės pupelės, salotos, svogūnai, krapai, ridikėliai...

Priešingą nei prie sienos esantį lysvės pakraštį galima apsodinti kokiais nors žemyn svyrančiais augalais. Pavyzdžiui, viename lysvės gale įtupdykime moliūgo daigą, augalas nusvirs žemyn ir drieksis ant pievutės. Tad 1,2 m pločio lysvėje būtų galima padaryti 4–6 daržovių, nelygu jų užimamas plotas, eilutes. Nebūtina išilginėmis eilutėmis apsodinti visą lysvę. Galima derinti išilgines eilutes su skersinėmis: pavyzdžiui, jas daryti iš lysvės kraštų. Juose tiktų auginti žemesnes daržoves arba įkurdinti kelis žemuogių ar remontantinių braškių kelmelius, pasodinti vieną kitą daugiametį prieskoninį augalą.

Atviroje vietoje įrengtoje lysvėje patogiausias variantas, ko gero, bus daržoves auginti eilutėmis skersai lysvės. Pagal norą sėjama po kelias eilutes įvairių daržovių, sodinama daigų. Tarpai tarp eilučių parenkami atsižvelgiant į daržovių rūšį. Jeigu auginami ridikėliai, salotos, krapai, svogūnai, tarp eilučių užtenka keliolikos centimetrų tarpo. Vešlesnėms daržovėms paliekami didesni atstumai.

Nepatyrusiems daržininkams nesuklysti padės trumpos auginimo instrukcijos, nurodytos ant daržovių sėklų pakelių. Dažniausiai daroma klaida – auginame daržoves per tankiai. Tuomet jos išstypsta ir didelio derliaus nebus. Geriau rečiau, negu tankiau. Lysvėje, kur augalo erdvė ribota, tai ypač aktualu. Tad jeigu daigams pradėjus augti paaiškėja, kad daržovių pasėta per daug, galima vieną kitą išrauti. O pradėjus vartoti ridikėlius, svogūnus, salotas, jų eilutės savaime praretėja.

Meniška lysvė

Improvizuota lysvė, kurioje daržovės auginamos laisvai, viena vertus, – gana lengvas variantas, kita vertus, – sudėtingesnis. Lengvas todėl, kad galime auginti daržoves be išankstinio plano, taip, kaip tuo metu atrodo, improvizuoti ir kurti „laisva tema“. O sudėtingesnis, jeigu bandysime iš chaoso pasidaryti šiokią tokią tvarką, t.y. augalus derinti pagal aukštį, dydį, formą, spalvas.

Toks daržas labiau panašus į spalvingą gėlyną, tik vietoj gėlių – daržovės. Aišku, jo asortimentą labai papildytų ir jame itin tiktų įvairūs prieskoniniai augalai. Vis dėlto laisvo stiliaus darže iš pradžių gal reikėtų apsiriboti tik vienmečiais prieskoniais, nes į vienmetes daržoves bet kaip įterpus daugiamečių augalų kitais metais bus sudėtingiau suderinti jų ir pasėtų naujų daržovių auginimą. Be to, daugiamečiai augalai pirmaisiais metais paprastai būna gana nedideli, tik vėliau pamažu suveša.

Dar vienas keblumas lysvėje auginant daugiamečius prieskoninius augalus, ypač braškes, – pavojus iššalti žiemą. Mat pakeltoje lysvėje žiemą žemė įšals labiau negu įprastoje dirvoje. Lysvėje žiemoti paliktų augalų šaknų zonoje temperatūra bus žemesnė negu dirvoje. Tokias ekstremalias sąlygas ne visi augalai gali atlaikyti. Todėl auginti daugiamečius augalus pakeltoje lysvėje gana rizikinga.

Tačiau, aišku, bandyti galima. Tokiu atveju patartina prieš žiemą augalus ir lysvės šonus bei galus papildomai pridengti eglišakėmis, durpėmis, sausais lapais ir panašiomis orui laidžiomis medžiagomis. Ar jautresni augalai atlaikys žiemos speigus, labai priklausys nuo lysvės vietos, t.y. nuo jos mikroklimato.

Ilgesnis derliaus sezonas

Auginant daržoves lysvėje, kad ir nedidelėje, aišku, norisi imti derlių kuo anksčiau pavasarį ir dar vėlai rudenį. Šiuo požiūriu mūsų mažame lysvės darže galioja tos pačios taisyklės, kaip ir dideliame darže ar nešildomame šiltnamyje.

Sezono daržininkystę reikėtų pradėti jau kambaryje – ant palangių užsiauginti norimų daigų: pomidorų, agurkų, lapinių salierų, cukinijų ir pan. Jeigu palangių daržininkystė nevilioja, pavasarį daigų galima įsigyti ir turguje, tačiau tuomet teks susitaikyti su pardavėjų siūlomu asortimentu. Norimų veislių gali ir nebūti.

Į lysvę ankstyvąsias šalnų nebijančias daržoves galima sėti vos baigiasi šalčiai ir naktimis laikosi pliusinė temperatūra. Ankstyvam derliui pasėkime po eilutę ar dvi ankstyvųjų veislių ridikėlių, krapų, gražgarsčių, paprastų ankstyvųjų salotų. Galima pasodinti eilutę svogūnų galvučių laiškams.

Jeigu norime morkų, sėkime ankstyvųjų veislių. Viską uždenkime agroplėvele, o ant jos pravers dar ir polietileno plėvelė. Daržovės sudygs greičiau, jeigu lysvė, kaip minėta, bus įrengta dugne įdėjus mėšlo ir organinių atliekų, kurios pamažu išskirs šilumą. Plėvele verta uždengti visą lysvę: ir jos viršų, ir šonus iki žemės.

Kitos daržovės lysvėje sėjamos ar daigai sodinami kaip ir įprastame darže, kai nebėra šalčių, o žemė pakankamai įšilusi. Dar kartą galima pasėti salotų, krapų, ridikėlių. Jie užaugs tuomet, kai jau būsime suvalgę ankstyvuosius. Vidurvasarį ridikėlių nesėkime, dažniausiai jie neužaugina šakniavaisių dėl per didelės šilumos.

Norintiesiems ridikėlių jų vertėtų pasėti rudeniop. Tuo laiku taip pat dar kartą galima pasėti krapų, gražgarsčių. Beje, panašūs į gražgarstes yra mūriniai šatreiniai, kurie taip pat greitai užauga ir pikantiškais lapeliais pagardina salotas.

Lysvėje naudingiausia auginti trumpesnės vegetacijos daržoves. Geriausia rinktis ankstyvas veisles. Be minėtų daržovių, tiktų šparaginės pupelės, lapiniai burokėliai (mangoldai), cukinijos, lapiniai salierai, vasariniai ridikai, petražolės, špinatai, galbūt porai, brokoliai, žiediniai kopūstai, burokėliai. Vargu, ar verta lysvėje auginti gūžinius kopūstus, šakninius salierus, vėlyvąsias morkas. Visą vasarą užims vietą, o derlius bus tik vėlai rudenį.

Norint ankstyvesnio agurkų, pomidorų, paprikų, cukinijų, brokolių, salierų, žiedinių kopūstų, patisonų, porų derliaus, į lysvę reikėtų sodinti jų daigus. Pomidorų ir agurkų daigai gali būti sodinami jau gerokai paauginti, kai matyti pirmieji žiedai. Jeigu oras dar vėsokas, neblogai būtų augalus taip pat pridengti agroplėvele.

Tiesa, garantijų, kad lysvėje užaugs geras pomidorų derlius, nėra. Nepakanka pasirinkti ankstyvą ir lauke auginti tinkamą jų veislę. Galutinis rezultatas labai priklausys nuo gamtos: jeigu vasara bus sausa ir saulėta, „laukinių“ pomidorų derliumi tikrai nenusivilsime. Lietingą ir vėsią vasarą lauko pomidorai greitai užsikrečia ir suserga maru. Todėl jų derlius būna prastas.

Jeigu vis tiek ryšimės rizikuoti ir lysvėje auginti pomidorus ar šilumą mėgstančias paprikas, būtinai atkreipkime dėmesį į jų veislę – reikia, kad būtų tinkamos auginti būtent lauke ir geriau ankstyvosios. Lysvėje užtektų pasodinti po kelis pomidorų ir paprikų daigus.

Kad ilgiau derėtų, galima pasirinkti skirtingo ankstyvumo veisles. Cukinijų, patisonų užtektų auginti du tris augalus. Būtinai nepamirškime pasidomėti jų veislėmis, kad būtų nedideli kompaktiški augalai, kitaip lysvėje „netilps“.

Dabar sėklų pardavėjai siūlo daugybę naujų formų ir veislių daržovių. Jos mūsų lysvėje, ypač toje meniškoje, gali itin pritikti: ją papuoš, o po to derlių suvalgysime. Pavyzdžiui, lysvės kraštus galėtų papuošti afrikietiškieji agurkai, dar kitaip vadinami šliaužiančiaisiais, mažaisiais ar meksikiniais agurkais, arbūziukais. Gražiai atrodo gelsvieji baklažanai – galima formuoti norimą augalo aukštį.

Kokius prieskonius išsirinkti?

Prieskoninių augalų pasaulis dabar toks įvairus, toks platus, kad išsirinkti, ką auginti, labai nelengva. Norisi ir to, ir kito... O lysvės plotas ribotas. Ką daryti? Pirmiausia patartina gerai pagalvoti, kokius savo virtuvėje vartojame dažniausiai ir kokių norisi būtent šviežių. O visa kita galima ir nusipirkti...

Vieni negali išgyventi be bazilikų, kitiems būtini mairūnai. Tad nuspręskime, kokių labiausiai prieskonių norėtume, tuos ir auginkime. Prieskoninių augalų daug nereikia, lysvėje užtektų kiekvieno norimo po vieną kitą krūmelį. Vienmečius prieskoninius augalus galima auginti bet kurioje lysvės vietoje, o daugiamečiams, augantiems ne vieną sezoną, reikėtų parinkti „stacionarią“ vietą, kuri nekliūtų sėjant ir sodinant kitas daržoves. Gali būti lysvės galai, pakraščiai arba vidurys, nelygu prieskonių aukštis.

Iš patirties galima pasakyti, kad visuomet praverčia turėti žieminių svogūnų. Jie nelepūs, pradeda želti ankstyvą pavasarį, kai darže dar nieko nėra. Švieži svogūnų laiškai tuo metu labai skanu. Panašūs į žieminius svogūnus yra narcizlapiai svogūnai ir laiškiniai česnakai, kurių laiškus taip pat galima valgyti. O jų violetiniai žiedai gali papuošti ne tik daržą, bet ir gėlyną.

Spalvingai lysvei tiktų daržinės balandūnės. Tai vienmečiai augalai, kurių rausvi lapai vitaminingumu nenusileidžia špinatams ir tinka salotoms, sriuboms. Gražių spalvų prieskoninių augalų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, kvapieji bazilikai ‘Opal‘, taip pat krūminės perilės tamsiais vyšninės spalvos lapais.

Jeigu norime puošnesnės lysvės, jos pakraščiuose galima pabandyti auginti tankius vaistinių čiobrelių krūmelius. Juos galima vartoti ir kaip vaistą, ir kaip prieskonį. Tik reikėtų pasirinkti atsparesnę šalčiams veislę.

Trokštantiesiems dar daugiau įvairesnių spalvų meniškoje lysvėje galima pasiūlyti pasodinti vieną kitą medetkų, serenčių, nasturčių augaliuką. Jų žiedai dekoratyvūs, be to, turi vaistinių savybių. O nūnai atsiranda mada ir maistą jais papuošti...

Įdomūs vijokliniai augalai – indiniai špinatai, kurie ant atramų gali užaugti iki 2 m aukščio. Jų lapai vartojami maistui panašiai taip pat kaip špinatai. Dar viena egzotinė vijoklinė daržovė – antiliniai melionai, kurie užauga iki 3 m aukščio, o jų žali apie 8 cm ilgio valgomi vaisiai dygliuoti kaip ežiukai. Panašūs, tik truputį didesni – šeriuotieji melionai.

Priežiūros ypatumai

Įrėmintos lysvės priežiūra, palyginti su įprastu daržu, turi tam tikrų pliusų ir minusų. Privalumas: patogiau prižiūrėti, nereikia lenktis, dygsta mažiau piktžolių. Tačiau žemė pakeltoje lysvėje išdžiūsta greičiau negu paprastame darže. Todėl vasarą reikės nuolat stebėti žemės drėgnumą ir laiku palaistyti.

Praktiškas patarimas – mulčiuoti tarpus tarp augalų. Tam labai tinka dažnai šienaujama kiemo vejos žolė. Kol daržovės mažos, užtenka plono (kelių centimetrų) žolės sluoksnelio, o paaugusioms galima ir storesnį (10–15 cm). Mulčiuoti reikės nuolat, kai matysime, kad uždėtoji žolė baigia suirti.

Mulčias apsaugo lysvę nuo drėgmės garavimo. Todėl ją laistyti reikės rečiau. O gali ir visai nereikėti, jeigu užteks lietaus. Kitas mulčio privalumas – apsaugo nuo piktžolių: uždengus žemę jos tiesiog negalės išdygti. O žemė po mulčiu visuomet bus puri, dėl pamažu beyrančių organinių medžiagų – derlingesnė. Taigi sąlygos daržovėms augti – puikios.

Nebijantiesiems trupučio chemijos galima patarti daržą lysvėje vieną kitą kartą patręšti ir mineralinėmis trąšomis. Geriausia į dirvą prieš sėją išberti kokybiškų, būtent daržovėms skirtų kompleksinių trąšų, turinčių ne tik pagrindinių maisto medžiagų, bet ir svarbiausių mikroelementų. Pigių trąšų lysvės daržui berti nederėtų.

Geriau įsigyti brangesnių, bet tikrai vertingų, kurios atsipirks gausesniu derliumi. Vasarą, kai daržovės jau paaugusios, jeigu matyti, kad joms trūksta maisto, labiausiai tiks skystosios kompleksinės trąšos, pilamos į laistomą vandenį.

Štai tokie pagrindiniai darbai laukia sugalvojusiųjų įkurti daržą lysvėje. O džiaugsmai priklausys nuo derliaus ir malonumo, patirto jį auginant. Pradedantiesiems daržininkams viskas gali atrodyti gana sudėtinga. Tačiau svarbiausia norėti ir pradėti. O po to atsiras patirties ir bus lengviau. Daržas – gyvas organizmas, jis nuolat keičiasi. O kaip, priklausys nuo šeimininko noro, sugebėjimų ir gamtos.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Žvėryno žemgrobiai provokuoja Šimašių: meras žada vėl traukti pjūklą (48)

Vilniaus Žvėryno mikrorajone iš žemgrobių per didelį vargą atsiėmus valstybinę žemę ir joje...

Lauras Bielinis. Manote, kad Seimo salėje buvo karšta? Dabar sužinosite, kas yra karštis (24)

Visi, kurie domisi politika, stebi užsitęsusią balsavimo „dramą“ dėl nepasitikėjimo Seimo...

Veterinarai pateikė oficialias išvadas dėl nugaišusio kiškio: pasitvirtino blogiausias scenarijus (46)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ( VMVT ) paskelbė oficialias išvadas dėl tyrimams...

Vladimiras Pozneris: kodėl Stalino Vakarai tik bijojo, o Putino – nekenčia paskelbė diagnozę ir žiniasklaidai, ir politikai (125)

„Vakaruose požiūris į Staliną (šis, mano supratimu, už Putiną daug baisesnis politikas) buvo...

Trijų automobilių avarija Vilniuje, prie Vingio parko: sužalotas vaikas, susidarė spūstis (12)

Trečiadienį, 10.39 val., Vilniaus policijai, ugniagesiams gelbėtojams ir greitajai pagalbai...

Valdžią perima valdyba: į Seimą gali grįžti atimta privilegija (4)

Seimo valdyba linkusi parlamentarams grąžinti galimybę nuomotis automobilius iš parlamentinių...

Kim Jong Unas įsakė nugriauti „bjaurų pažiūrėti“ kurortą

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pasmerkė „bjaurų pažiūrėti“ svarbiausią...

Nauji mokesčiai nepraėjo: prabilo apie biudžeto išlaidų karpymą (69)

Antradienį Seimas atmetė naujus transporto priemonių taršos ir finansų rinkos dalyvių...

Alytaus meras: atsibudusios tarnybėlės puolė persekioti nemokamai vežusius ugniagesiams maistą paramos fonde jau 40 tūkst. eurų (219)

Alytaus meras Nerijaus Cesiulis savo feisbuko paskyroj parašė, kad, nors gaisras dar rusena,...

Paguglino ir pakraupo: keliais žingsniais – lengvai pasiekiamos asmeninės nuotraukos ir dokumentai

Noras dalytis su kitais savo įspūdžiais internete atsiliepimų forma gali jums padaryti meškos...