• Sparčiai augančių daržovių nenustelbs piktžolės, jei rasite laiko kas kelias dienas užsukti į daržą su kilpele. Tereikia šiuo įrankiu prabraukti tarp morkų, salotų, svogūnų bei kitų daržovių ir vėliau neteks piktžolių vežti karučiais.
• Jei sumanėte dirvą mulčiuoti, prieš tai ją supurenkite. Jei neturite perpuvusio mėšlo, pjuvenų ar durpių, lysvių paviršių galite padengti ir nupjauta vejos žole.
• Šiltnamiuose reguliariai laistykite agurkus ir palaikykite tinkamą temperatūrą, kuri neturėtų būti didesnė nei 32 °C, o naktį siektų bent 16–18 °C. Norint palaikyti tokią temperatūrą, šiltnamius būtina gerai vėdinti. Gerą mikroklimatą ir apsaugą nuo tiesioginių saulės spindulių šiltnamyje padės sukurti palei jo stogą pritvirtinta daržo plėvelė.
• Šiltnamyje auginamas daržoves būtina tręšti kas savaitę. Birželio mėnesį joms trūksta azoto, todėl jas reikia tręšti 0,3 proc. azoto trąšų tirpalu, kas savaitę vienam augalui skiriant po 1–2 litrus tirpalo. Puikiai tinka ir raugintas mėšlas bei dilgėlės. Kibirui vandens pilamas 1 litras raugo. Tręšiama tik tada, kai augalai būna palaistyti. Tačiau būtina atminti, kad azoto trąšomis pertręštos daržovės mažiau atsparios ligoms.
• Iki birželio vidurio galima sėti krūmines pupeles. Žirnius galima sėti vos tik sniegui nutirpus visą vasarą, tačiau vėliau pasėti jie nebus derlingi.
• Agurkus, paprikas, baklažanus, aguročius liekite tik vasarošilčiu vandeniu. Daržoves geriau laistyti rečiau, bet gausiau. Dirva, kurioje auga agurkai, turėtų būti įmirkusi bent 6–8 cm, o dirva, kurioje auga pomidorai, – net iki 20 cm. Drėgmės daugiausia reikia gūžiniams bei žiediniams kopūstams, salotoms, ridikėliams, špinatams, salierams, mažiausia – pupelėms, pupoms.
• Jei norite liepos ar rugpjūčio mėnesį mėgautis ridikais, sėkite juos birželį.
• Birželio pradžioje medžio pelenų šarmu naikinkite svogūnines museles.
• Karštu ir sausu oru būtina laistyti ir vaismedžius. Vanduo greičiau pasieks šaknis, jei žemę aplink medį subadysite. Šiam darbui labai tinka laužtuvas. Daug drėgmės reikia ir derančioms avietėms, braškėms. Jas laistant reikia stengtis, kad nesušlaptų lapai ir uogų užuomazgos.
• Apsauga nuo obuolinių vaisėdžių. Pirmoje mėnesio pusėje vaismedžių kamienus apriškite 15 cm pločio gofruoto popieriaus juostomis. Į jas sulįs žiemoti obuoliniai vaisėdžiai. Rudenį juostas su kenkėjais beliks sudeginti.
• Aktyviai naikinkite vapsvas. Jas geriausia gaudyti ant medžių pakabintais buteliais, į kuriuos galima įpilti vandeniu atskiestos senos surūgusios uogienės.
• Rožės ilgai žydės, jei laiku ir tinkamai nukirpsite peržydėjusius žiedus. Norėdami paspartinti jų žydėjimą, gausiai patręškite specialiomis trąšomis.
• Birželio pabaigoje karpykite gyvatvores, pašalinkite metūglius.
• Pageltus svogūninių gėlių lapams, iškaskite jas, o svogūnėlius išdžiovinkite, nuvalykite ir laikykite sausoje, apie 20 °C temperatūros gerai vėdinamoje patalpoje.
• Derančias žieminių veislių obelis birželio viduryje ir pabaigoje patartina nupurkšti kalcio salietros tirpalu (30 g kalcio salietros dešimčiai litrų vandens). Nuskinti tokie obuoliai geriau laikysis. Jei vaismedžių ar vaiskrūmių lapai yra šviesiai geltoni, trūksta azoto. Tada reikėtų nupurkšti juos karbamido tirpalu (50 g karbamido dešimčiai litrų vandens). Papildomai tręšti per lapus tinka ir kompleksinės trąšos su mikroelementais arba dilgėlių raugas. Būtina atminti, kad trąšų tirpalais, kaip ir pesticidais, negalima purkšti esant karštam ir saulėtam orui.
• Birželio antroje pusėje galima išlaužyti šiųmečius vaismedžių vilkaūglius. Jei to nepadarysite, vėliau juos reikės išpjauti arba iškirpti. Tokiam darbui reikės daugiau laiko, nes priaugs naujų vilkaūglių.
• Patikrinkite perskiepytus vaismedžius. Įskiepis jau turi būti prigijęs. Jam augti sudarykite palankias sąlygas – apgenėkite stelbiančias šakas, saugokime nuo ligų ir kenkėjų.
• Retinkite vaismedžių užuomazgas. Obuoliu tapsiančios užuomazgos turėtų likti kas 10–15 cm viena nuo kitos. Vaisių bus mažiau, tačiau jie užaugs didesni ir gražesni.
• Lietingą vasarą ankstyvosioms bulvėms daug žalos padaro bulvių maras, kuris gali persimesti ir į šiltnamį, kuriame auga pomidorai. Ligos plitimą pristabdysite 2–3 kartus kas 7–10 dienų bulves ir pomidorus nupurškę 1 proc. bordo skysčiu. Jis tampa nekenksmingas jau po 8 dienų. Galima naudoti ir kitus fungicidus, tačiau nederėtų užmiršti, jog tada daržovės bus tinkamos skanauti praėjus ne mažiau kaip 20 dienų.
