Batika – audinio tapybos technika (taip pat vadinamas ir pats ištapytas audinys). Bet ši technika turi savo ypatumų: darbas prasideda ne nuo tam tikrų audinio dalių tapymo. Priešingai, reikia atskirti „švarius“, dažų neliečiamus elementus (procesas vadinamas rezervavimu).
Moteris kedena išmargintą audinį.
© Corbis
Būtent pagal rezervavimo būdą batikos tipai ir skirstomi į:

a) mazginį – tai pats seniausias batikos tipas, jo gimtinė – Indija.

Technologinis procesas gan paprastas: paruoštą audinį perriša virve, stipriai suriša tas vietas, kur turi likti švarios juostos, o paskui panardina į dažus. Atrišus tos vietos lieka nenudažytos. Piešinys priklauso nuo mazgų;

b) karštą – skiriasi tuo, kad dirbant naudojamas pašildytas parafinas, kuris ant audinio liejamas specialiais instrumentais arba teptuku;

Ant audinio liejamas vaškas
© Corbis

c) šaltą – iš pradžių specialiu mišiniu iš klijų ar benzino piešiamas pagrindinis piešinio kontūras, piešiant įvairiomis spalvomis, gaunami ornamentai ir piešiniai. Faktūrai išgauti naudojami įvairūs druskos efektai. Šis batikos būdas labai patogus buityje – tokius daiktus galima skalbti įvairiomis priemonėmis, netgi choro balikliu ir pan.

Moterys tapo audinį
© Corbis

Įstabus batikos menas žmonijai žinomas jau daug tūkstantmečių. Yra faktų ir tyrinėjimų, patvirtinančių, kad nuo neatmenamų laikų batika naudota Šumere, Peru, Japonijoje, Šri Lankoje, rašo womenclub.ru.

Seniausi audinių, sukurtų batikos technika, atvaizdai archeologų rasti Vakarų ir Centrinėje Afrikoje, Egipte, Artimuosiuose Rytuose ir Centrinėje Azijoje. Irane, Indijoje, Kinijoje, Japonijoje, Indonezijoje, Okeanijos salose rasti ne tik senovės meno pavyzdžiai, bet ir smulkūs „aprašymai“ paveiksluose.

Nigerijos ir Senegalo gyventojai batikos techniką naudoja jau pusantro tūkstančio metų. Vietoje vaško jie naudojo pastą iš miltų, manijokos, ryžių ir geležies sulfatų.

Tačiau dauguma tyrinėtojų sutinka, kad „batikos šalis“ yra Javos sala. Čia technika vystėsi daug šimtmečių ir pasiekė aukščiausio sudėtingumo laipsnio ir neregėtos meninės bei estetinės vertės.

Batika
© Corbis

Javoje kruopščiai saugomos senovinės tradicijos, iki šių laikų išlikusi seniausioji rezervavimo technika, kuri naudojama kuriant ypatingą audinį ceremonijoms. Rezervavimo priemonė čia yra specialiai pagaminta ryžių pasta, kurią ant audinio užtepa bambukine lazdele.

Renkamasi tik rankomis išaustus audinius, dažai gaminami iš vietinių augalų. Dažymas tokiu būdu – labai ilgas ir sudėtingas procesas. Pašalinus pastą gaunami paprasti, daugiausia geometriniai atvaizdai.

Batika
© Corbis

Indonezijos batikos suklestėjimas – XVII amžius. Tuo laiku drabužiai, ištapyti batikos stiliumi, buvo savotiškas hierarchinių skirtumų simbolis. Spalvinė gama žymėjo žmogaus socialinį statusą, jo padėtį visuomenėje.

Piešinių kūrimu, jų tapymu ant audinio užsiėmė tik kilmingos moterys valdovo dvare. Sudėtingiausius baigiamuosius darbus atlikdavo amatininkai, kruopščiai stebimi prižiūrėtojų. Batikos kūrimo paslaptys būdavo perduodamos iš kartos į kartą ir neišeidavo iš už sultono rūmų sienų.

Batika
© Corbis

XVII amžiuje Indonezija tapo olandų kolonija. Tuomet batika pradėjo savo pergalingą žygį po Europą.

1900 metais Paryžiaus tarptautinėje parodoje pirmą kartą plačiajai visuomenei pademonstruoti batikos stiliaus darbai. XX amžiaus 9-10 dešimtmetyje batiką perėmė dizainas. Dabar šia technika kuriami dekoratyviniai audiniai, užuolaidos, širmos, lovos audiniai, nosinės, kaklaraiščiai, šaliai ir t.t.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Galingiausią žmogų Sovietų Sąjungoje pažadino skambutis, šis sureagavo ne iškart: pasekmės buvo tragiškos (67)

Ankstyvą 1986 m. balandžio 26-osios rytą įvyko viena didžiausių atominių katastrofų...

Palangos bare gavusi sąskaitą nustėro (167)

„Jei nebūčiau pastebėjusi, būčiau tiesiog sumokėjusi daugiau nei reikia, nes padavėjas nei...

Naktinės linksmybės Palangoje: Jonines nurungė priešvestuvinis šėlsmas

Joninių išvakarėse J. Basanavičiaus gatvę užliejusioje minioje buvo galima pastebėti ne vieną...

Kraupiais nusikaltimais pažymėta Vilniaus vieta, kur siautė mokytoju troškęs tapti maniakas (74)

Sostinėje esančio Pasakų parko pavadinimą žino net ir kitoje Lietuvos pusėje gyvenantys...

Atmetęs dar vieną pasiūlymą iš už Atlanto Jasikevičius nesiblaškys – lieka „Žalgiryje“ (288)

Po istorinio sezono su Kauno „Žalgiriu“ 42 metų Šarūnas Jasikevičius vos kelias dienas...

Joninių laužai Kernavėje skelbia: dienos ima trumpėti (12)

Kur švęsti Jonines? Į šį klausimą vienintelį atsakymą žinantys kasmet traukia į Senąją...

Išvardijo, kokios ligos tyko vakarėlių užkandžiuose (4)

Koks vakarėlis, jei ant stalo nėra padėto didžiulio dubens traškučių ir užtepėlių jiems?...

Dramatiška vokiečių pergalė išsaugo pasaulio čempionų kailį incidentas po rungtynių (418)

Šeštadienio vakarą futbolo sirgalių dėmesį kaustė žūtbūtinė titulą ginančių vokiečių...

Septyni Europos nykštukai, kuriuos aplankysite per septynias dienas (8)

Nejaugi nenorėtumėte pasigirti kokią nors valstybę išmaišę skersai ir išilgai? Misija...

Aristokratė, kurią pamilo pats Voltaire’as: aistringa matematikė paviliojo ne tik grožiu, bet ir protu (15)

Emilie du Chatelet buvo talentinga matematikė ir Voltaire’o meilužė. Kartu jie vadovavo Isaaco...