Rugsėjo 9 d. Vilniaus Dailės Akademijos „Titaniko“ ekspozicijų salėje atidaryta didžiausia iki šiol surengta meninio veltinio paroda Lietuvoje. Parodoje „Meninis veltinys“ pristatomi reikšmingiausi Lietuvos tekstilės meno kūriniai, kuriuos vienija ne bendra tema ar idėja, bet atlikimo technika.
Eglės Gandos Bogdanienės kuruojama paroda "Meninis veltinys"
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Pirmajame „Titaniko“ aukšte eksponuojami visi svarbiausi grupės „Baltos kandys“ kūriniai, antrajame – Jūratės Aleksandravičienės, Eglės Gandos Bogdanienės, Zinaidos Dargienės, Alekso Gailiešos, Severijos Inčirauskaitės – Kriaunevičienės, Džinos Jasiūnienės, Austės Jurgelionytės, Giedrės Kriaučionytės, Karolinos Kunčinaitės, Miglės Lebednykaitės, Rasos Leonavičiūtės, Karinos Matiukienės, Lauros Pavilonytės, Linos Šaduikytės, Jolantos Tubutytės, Julijos Vosyliūtės ir Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros studentų kursiniai ir baigiamieji darbai.

Parodos atidarymo metu 17 val. buvo pristatyta VDA Tekstilės katedros vedėjos doc. Eglės Gandos Bogdanienės knyga „Meninis veltinys. Tradicija ir dabartis“.

Pastarąjį dešimtmetį veltinys Lietuvoje tapo viena populiariausių tekstilės technologijų, kuria buvo sukurta daugybė profesionalaus ir neprofesionalaus meno kūrinių. Pirmieji žingsniai įtraukti į Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros programas veltinio ir kitų neaustinių medžiagų technologijų, jų meninės raiškos būdų studijas buvo nelengvi. Išankstinė nuostata, kad vėlimas nėra Lietuvoje tradiciškai puoselėta tekstilės technika, sunkino naujos programos įgyvendinimą, tačiau jaunos tekstilininkų kartos smalsumas ir noras ieškoti naujų kūrybos priemonių buvo stipri paskata keisti nusistovėjusį požiūrį.

Lietuvoje labiausiai paplitusi tekstilės rūšis buvo audiniai. Tačiau greta audimo, kaip žinoma, buvo veliamos kepurės ir apavas (žieminiai veltinukai), taip pat veliamas milas ir čerkasas . Archeologų rasta storo IX–XII a. austo ir velto milo fragmentų. Visa tai leidžia teigti, kad vėlimas yra tradicinės lietuvių tekstilės dalis (be abejo, Lietuvoje nebuvo kuriami tokios prabangos ir grožio veltiniai kilimai kaip Azijoje).

Ne itin gausi veltinių kolekcija Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejų fonduose leidžia apibendrinti, kad mūsų protėvių veltiniai dirbiniai dažniausiai buvo funkciniai, skirti buities, o ne estetiniams poreikiams. Vis dėlto juose galima rasti bendrų tradicinės lietuviškos tekstilės bruožų, kurie atsispindi spalvų deriniuose, medžiagų struktūrose.

Veltinys priklauso neaustinių medžiagų grupei. Taip vadinamos medžiagos, įvairiais būdais (veliant, smaigtant, persiuvant, klijuojant ir pan.) pagamintos iš pluoštų. Tam tikslui iš pradžių suformuojamas pluoštų klodas, kurį atitinkamai sutvirtinus, gaunama medžiaga. Pluoštai sutvirtinami mechaniniais, fiziniais ir cheminiais arba kombinuotais būdais. Tradiciniu vėlimo būdu laikomas vėlimas rankomis. Vėlimas smaigstymo adatomis yra XX a. naujovė.

Šiandien veltinys - tokia pat kaip kitos tekstilės technikos - yra priemonė menininko kūrybinei minčiai išreikšti. O kadangi pastaruoju metu jau nusitrynusios ribos tarp skirtingų dailės šakų, tai ir galutinis meno produktas iš veltinio nebūtinai vadintinas tekstilės meno kūriniu, bet tiesiog šiuolaikiniu menu.

Veltinys naudojamas šiuolaikinio meno instaliacijose, performansuose, eksperimentinėje animacijoje, interjero ir eksterjero pano, kuriant unikalias medžiagas drabužių dizainerių kolekcijoms, meno terapijoje, socialiniuose projektuose, tautodailininkų ir mėgėjų kūryboje, edukacijoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Mažos valstybės „stebuklingas berniukas“ A. Merkel gali pridaryti rimtų bėdų (117)

Briuselis ir Berlynas tikrai nenorėjo tokio akivaizdaus Austrijos posūkio į dešinę. O austrai...

Situacija dėl Gedimino kalno vis blogėja: įspėja jau ir praeivius (610)

Panašu, kad Gedimino pilies kalnas tampa nauja mūsų šalies gėda. Jame vėl formuojasi nuoplovos...

Orai: geros naujienos – visą savaitę (3)

Po ypač malonaus pirmadienio šiluma bus mažesnė, tačiau artimiausiomis dienomis didesnių...

G. Paluckas: nesu nei autokratas, nei piktas žmogus (65)

„Visada siekiu demokratinių sprendimų. Partija galės spręsti priimti atgal išėjusius narius....

Lietuvos pilietybę turintį amerikietį viliojęs L. Kleiza vėl atsigręš į M. Gecevičių? (7)

Vienintelis klubo vis dar neturintis praėjusį mėnesį Europos čempionate rungtyniavusios Lietuvos...

Pirkėjai jaučiasi apgaudinėjami, prekybininkai bėdos neįžvelgia (353)

Atidesni pirkėjai prekybos centruose jau seniai pastebėjo, kuomet už tą pačią, ar kiek didesnę...

Po sezono pavadinimą keisiantis „Lietuvos rytas“ tikisi uždirbti klubo piniginėje – skaičių kebeknė (128)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubui šis sezonas bus paskutinis dabartiniu pavadinimu. Tai pirmadienį...

Uraganas Ofelija pasiekė Airiją: skelbiama apie pirmąsias aukas, galingi vėjai drasko stogus, rauna medžius žuvo 3 žmonės; atnaujinta 22.20 (134)

Britų salas užklupus uragano Ofelija liekanoms, tūkstančiai namų pietinėje Airijoje liko be...

K. Kardashian ruošiasi Kalėdoms: filmuoja sveikinimus ir džiaugiasi dirbtiniu sniegu kieme (8)

Ne veltui Lietuvoje juokaujama, kad pasiruošimas žiemoms šventėms prasideda iš karto po...

Kiek uždirbantis žmogus perka butą (89)

Būstas paprastai vienas brangiausių pirkinių žmogaus gyvenime. Apie tai, kiek reikia uždirbti,...