aA
Rugsėjo 9 d. Vilniaus Dailės Akademijos „Titaniko“ ekspozicijų salėje atidaryta didžiausia iki šiol surengta meninio veltinio paroda Lietuvoje. Parodoje „Meninis veltinys“ pristatomi reikšmingiausi Lietuvos tekstilės meno kūriniai, kuriuos vienija ne bendra tema ar idėja, bet atlikimo technika.
Eglės Gandos Bogdanienės kuruojama paroda "Meninis veltinys"
Eglės Gandos Bogdanienės kuruojama paroda "Meninis veltinys"
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Pirmajame „Titaniko“ aukšte eksponuojami visi svarbiausi grupės „Baltos kandys“ kūriniai, antrajame – Jūratės Aleksandravičienės, Eglės Gandos Bogdanienės, Zinaidos Dargienės, Alekso Gailiešos, Severijos Inčirauskaitės – Kriaunevičienės, Džinos Jasiūnienės, Austės Jurgelionytės, Giedrės Kriaučionytės, Karolinos Kunčinaitės, Miglės Lebednykaitės, Rasos Leonavičiūtės, Karinos Matiukienės, Lauros Pavilonytės, Linos Šaduikytės, Jolantos Tubutytės, Julijos Vosyliūtės ir Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros studentų kursiniai ir baigiamieji darbai.

Parodos atidarymo metu 17 val. buvo pristatyta VDA Tekstilės katedros vedėjos doc. Eglės Gandos Bogdanienės knyga „Meninis veltinys. Tradicija ir dabartis“.

Pastarąjį dešimtmetį veltinys Lietuvoje tapo viena populiariausių tekstilės technologijų, kuria buvo sukurta daugybė profesionalaus ir neprofesionalaus meno kūrinių. Pirmieji žingsniai įtraukti į Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros programas veltinio ir kitų neaustinių medžiagų technologijų, jų meninės raiškos būdų studijas buvo nelengvi. Išankstinė nuostata, kad vėlimas nėra Lietuvoje tradiciškai puoselėta tekstilės technika, sunkino naujos programos įgyvendinimą, tačiau jaunos tekstilininkų kartos smalsumas ir noras ieškoti naujų kūrybos priemonių buvo stipri paskata keisti nusistovėjusį požiūrį.

Lietuvoje labiausiai paplitusi tekstilės rūšis buvo audiniai. Tačiau greta audimo, kaip žinoma, buvo veliamos kepurės ir apavas (žieminiai veltinukai), taip pat veliamas milas ir čerkasas . Archeologų rasta storo IX–XII a. austo ir velto milo fragmentų. Visa tai leidžia teigti, kad vėlimas yra tradicinės lietuvių tekstilės dalis (be abejo, Lietuvoje nebuvo kuriami tokios prabangos ir grožio veltiniai kilimai kaip Azijoje).

Ne itin gausi veltinių kolekcija Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejų fonduose leidžia apibendrinti, kad mūsų protėvių veltiniai dirbiniai dažniausiai buvo funkciniai, skirti buities, o ne estetiniams poreikiams. Vis dėlto juose galima rasti bendrų tradicinės lietuviškos tekstilės bruožų, kurie atsispindi spalvų deriniuose, medžiagų struktūrose.

Veltinys priklauso neaustinių medžiagų grupei. Taip vadinamos medžiagos, įvairiais būdais (veliant, smaigtant, persiuvant, klijuojant ir pan.) pagamintos iš pluoštų. Tam tikslui iš pradžių suformuojamas pluoštų klodas, kurį atitinkamai sutvirtinus, gaunama medžiaga. Pluoštai sutvirtinami mechaniniais, fiziniais ir cheminiais arba kombinuotais būdais. Tradiciniu vėlimo būdu laikomas vėlimas rankomis. Vėlimas smaigstymo adatomis yra XX a. naujovė.

Šiandien veltinys - tokia pat kaip kitos tekstilės technikos - yra priemonė menininko kūrybinei minčiai išreikšti. O kadangi pastaruoju metu jau nusitrynusios ribos tarp skirtingų dailės šakų, tai ir galutinis meno produktas iš veltinio nebūtinai vadintinas tekstilės meno kūriniu, bet tiesiog šiuolaikiniu menu.

Veltinys naudojamas šiuolaikinio meno instaliacijose, performansuose, eksperimentinėje animacijoje, interjero ir eksterjero pano, kuriant unikalias medžiagas drabužių dizainerių kolekcijoms, meno terapijoje, socialiniuose projektuose, tautodailininkų ir mėgėjų kūryboje, edukacijoje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Svarbi žinia tėvams: baigiamas ligos išmokų mokėjimas už nesergančius vaikus

Seimas pritarė pataisai, kuria ketinama baigti ligos išmokų mokėjimą už nesergančius vaikus...

Seimas apsisprendė dėl vyresnių darbuotojų: galės nedirbti ir gauti minimalią algą (210)

Ketvirtadienį Seimas apsisprendė dėl Vyriausybės siūlymo dar labiau paremti ekstremalios...

Veryga tapo pasitikėjimo reitingo lyderiu: pralenkė Skvernelį, Nausėdą ir Šimonytę (322)

Vienas blogiausiai vertintų šalies politikų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga...

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją – Zalatoriaus apklausa: esu doras žmogus, nesu padaręs nusikaltimų (87)

Korupcijos byloje įtarimų sulaukęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius...

Seimas pritarė 2009 metų krizės tyrimo išvadoms: kaltina bankus, tuometinės valdžios politinius sprendimus (38)

Seimas ketvirtadienį patvirtino parlamentinio maždaug dvejus metus trukusio tyrimo dėl...

Baltieji rūmai: Trumpas nutukęs, bet HCQ šalutinis poveikis nepasireiškia (3)

JAV prezidentui Donaldui Trumpui nepasireiškia jo vartojamo vaisto hidroksichlorokvino (HCQ)...

Lietuvoje patvirtinti 3 nauji koronaviruso atvejai (50)

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3 nauji koronaviruso atvejai. Pasveikusiųjų skaičius siekia...

Liko paskutinis žingsnis: Seimas palaimino vienkartines išmokas visiems vaikams (36)

Seimas ketvirtadienį žengė dar vieną žingsnį, kad prezidento Gitano Nausėdos pasiūlyti...

Lietuvių optimizmas stebina visą Europą: per praėjusią krizę buvo visiškai kitaip (218)

Balandį smarkiai kritęs Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis gegužę jau ėmė stiebtis į...

Aktualu planuojantiems keliones: ko tikėtis išvykstant ar grįžtant į Lietuvą (1)

Vyriausybei užsimenant apie galimą karantino pabaigą, vis aktualesnis tampa klausimas dėl...

|Maža didelių žinių kaina