Apie tai kalbamės su tarptautinių ir šalies moderniųjų technologijų konkursų, parodų, projektų dalyve bei organizatore, dizainere Rasa Baradinskiene.

- Kokią regite ateities virtuvės viziją?

Suformuoti ateities virtuvės viziją nėra paprasta jau vien dėl to, kad būtina labai atidžiai įsižiūrėti į tai, kas ir kaip vyksta mūsų kasdienybėje, aplinkoje. XXI a. žmoniją vis labiau veikia dideliu pagreičiu įsibėgėjantis technologinis progresas. Tai neišvengiamai keičia mūsų įpročius, daro įtaką ir virtuvei. Galima sakyti, kad virtuvėje pritaikoma gausybė naujausių technologinių pasiekimų, pagerinančių gyvenimo kokybę. Viską dar patikrina ir laikas: vieni išradimai pasiteisina, be jų jau nebeįsivaizduotume savo buities, pavyzdžiui, be kažkada gyvenimą aukštyn kojomis apvertusios automatinės skalbimo mašinos ar mikrobangų krosnelės, o kiti, priešingai, neprigyja.

Rasa Baradinskienė
Dabar vis labiau ryškėja kontrastingos tendencijos. Kadangi tenka nemažai keliauti po pasaulį, susipažinti su kitomis kultūromis, pasaulėžiūromis, atsiskleidžiančiomis bendraujant su pasaulinio lygio dizaineriais bei lankant įvairiausias parodas, pastebiu tarytum dvi kryptis: tiek technologijų, tiek natūralumo link.

Viena vertus, technologijos yra pasiekusios tokį lygį, kad net jau ir tai, kas dabar įgyvendinta, atrodo kaip iš fantastikos srities. Tarkim, išmanieji šaldytuvai, kurie patys reguliuoja šaldytuvo turinį, užsako trūkstamus produktus pasirinktam patiekalui ruošti ir t. t.

Kita vertus, visuomenė kaip atsvarą greitajam maistui su malonumu vis dažniau renkasi lėtojo maisto filosofiją. Tai patvirtina ir vis populiarėjančios receptų knygos, ir noras sugrįžti prie maisto ruošimo ritualų. Gausėja iš didmiesčių į kaimus persikeliančių entuziastų, kurie pasineria į natūralaus gyvenimo arčiau gamtos teikiamus privalumus.

Ši įvairovė atsispindi ir virtuvėje. Čia įmanomos pačios įvairiausios variacijos: nuo malkomis kūrenamos krosnies ir iš šulinio atsinešamo vandens iki molekulinio maisto ruošimo būdo, leidžiančio namų sąlygomis išgauti naujus skonius ir formas. Manau, šis skirtumas ateityje tik ryškės, o ateities virtuvė nebus universaliai taikomas šablonas. Ji labiau atspindės žmonių kaip individų įvairovę bei poreikius.

- Ar daug virtuvės baldų bei įrangos gamintojų eina šių inovacijų keliu?

Baldų gamyboje irgi atsiranda naujovių: naujų medžiagų, jų apdirbimo technikų, įvairesnių planavimo, komponavimo būdų, vis dėlto inovacijos akivaizdesnės buitinės technikos srityje. Čia jau ne vienus metus dirbama su pagreičiu artėjant prie fantaziją pranokstančių rezultatų.

- Dabar pasaulis ieško būdų, kaip taupyti energiją bei panaudoti kuo daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių. Kokios energijos taupymo tendencijos ateities virtuvėje?

Žmogaus kaip socialios būtybės branda ir atsakomybės už savo poelgius visų pirma prasideda minčių lygmenyje. Labai norėčiau tikėti, kad ateities visuomenė sugebės suvokti pasaulį kaip visumą ir toks supratimas formuos aplinką tausojantį gyvenimo būdą. Virtuvė – būtent ta vieta, kuri kaip koks lakmuso popierėlis parodo mūsų visų kartu ir kiekvieno atskirai savimonės lygį. Kaip mes naudojame vandenį, ugnį, elektrą, buitinę techniką? Tai vieni pagrindinių veiksnių: jei neišmoksime pakeisti santykio ir savo elgesio modelių, jei neišmoksime būti atsakingesni, tai labai greitai atsisuks prieš mus pačius su didele griaunančia jėga.

- Ar drąsios ambicijos neužgoš natūralumo?

Pasaulinės dizaino tendencijos dabar labai krypsta natūralumo link. Stengiamasi bent po mažą dalelę jaukaus natūralumo įterpti net ir itin futuristiniuose projektuose. Prognozės, jog ateityje žmonija pritrūks maisto, ypač vandens, gan grėsmingos, todėl stengiamasi viską daryti, kad taip nenutiktų. Kuriami įvairūs daiktai, prietaisai, įrenginiai, padėsiantys taupyti ne tik maistą, bet ir vandenį.

Štai kad ir ispanų dizainerio Luiso Eslavos sukurta vandens taupyklė „La Marrana“, kuri leidžia surinkti nepanaudotą stalo vandenį ir juo laistyti augalus. Rodos, lašas jūroje, bet kartu ir miniatiūrinis indėlis į kryptingą darnios ateities viziją. Juk neretai viskas prasideda nuo mažų dalykų. Puikiu to pavyzdžiu galėtų būti ir dizainerių grupės „Anna Gram“ laikrodis „Citrus clock“.

Šis iš pirmo žvilgsnio paprastai atrodantis daiktas iš tiesų yra tarsi simbolis, kad kūrybinės įžvalgos gali priversti laiką judėti pirmyn pasitelkdamos žavingas alternatyvas. Tarkim, neišsenkančią gamtos teikiamą energiją. Šiuo atveju elektroninio ekrano gyvastį užtikrina ne kas kitas, o tik perpjauta per pusę citrina – joje esančios energijos laikrodžiui pakanka daugiau nei savaitei.

- Panašu, kad ateities virtuvė taps visiškai išmani ir mums nė nereikės teptis rankų šeimininkaujant?

Mėginimai įsivaizduoti, ar ateities virtuvė taps absoliučiai išmani ir kompiuterizuota, man labai panašūs į mėginimus įsivaizduoti, ar ateis toks laikas, kai popierines knygas pakeis elektroninės, o alkį ar troškulį numalšins specialios piliulės.

Tai įsivaizduoti nėra taip jau sudėtinga. Vis dėlto tenka paklausti: o ar to norėtųsi? Palieku šį klausimą kiekvienam asmeniškai, o pati atsakau A. de Sent-Egziuperi personažo Mažojo princo mintimis.

Po pokalbio su vienu knygos veikėju, pardavinėjančiu piliules, greitai numalšinančias troškulį ir sutaupančias laiko, Mažasis princas pagalvoja: ką gi jis veiktų su tuo sutaupytu laiku? Ir tada nusprendžia, kad per tą laiką nueitų prie šulinio ir atsigertų tyro vandens...