Gėlininkės patarimai
Trisdešimt metų atidavusi gėlių auginimui, L. Sarakauskienė tikino, kad puoselėti dideles plantacijas gėlių – sunkus darbas, tačiau išsiauginti tulpių žiedus darželyje – išties nesudėtinga.
Vienas iš tulpių privalumų – jos 3-5 metus gali būti nekastos. „Jeigu pamatote, kad užauga daugiau žalių lapų nei žiedų, reikia iškasti, išskaidyti svogūnėlius ir vėl pasodinti“, - aiškino pašnekovė.
„Gražesnės spalvos tų gėlių, kurios auga molyje, - auginimo subtilybėmis dalinosi ji. – Jeigu jūsų žemė - juodžemis ar molis - sunki, po tulpių svogūnėliais reikėtų padaryti drenažą – smėliuko ar žvyro papilti“.
Trąšos, anot jos, tinka lietuviškos. Tulpes pirmą kartą reikia tręšti pradėjus joms dygti, vos nutirpus sniegui. Tuomet tinkamiausios – azotinės trąšos. Antrasis tręšimas geriausias prieš tulpių žydėjimą. Tuomet joms reikia daugiau kalio ir mažiau azoto. Trečiąjį kartą gėles reikėtų tręšti joms nužydėjus.
Norintiems kuo ilgiau išlaikyti nuskintas gėles namuose, gėlininkė pataria jas laikyti vėsesnėje patalpoje, vandens pilti iki pirmojo lapo (apie 10 cm), kad jis nepradėtų pūti.
„Dieną vis tiek ji atsidarys, nes tulpė turi parodyti savo viduriuką – grožį. Užsidariusi ji būna vienos spalvos, o kai išsiskleidžia – ir gėlytė, ir žuvėdra pasimato“, - gėlių grožiu džiaugėsi gėlininkė.
Daugiau nei 800 veislių
Lidijos ir Algimanto Sarakauskų sodyba yra 20 km nuo Mažeikių, ant Ventos upės kranto. Per trisdešimt metų gėlininkės sodyboje atsirado daugiau kaip 800 veislių tulpių, kurias papildo vis naujos ir naujos. Tiesa, gėlininkė prisipažino, kad atsimena tik apie 600 jų pavadinimų.
Nekeista, juk be didžiulės tulpių plantacijos, sodyboje auginamos ir kitos svogūninės gėlės: narcizai, krokai, lelijos ir kitos. Daugybė gėlių mylėtojų suvažiuoja į šią sodybą tiesiog pasigrožėti žydinčių gėlių jūra.
Iš St. Moniuškos skverelio tulpių paroda persikels į Vilniaus mokytojų namus.
