aA
Didėjant pastatų šiltinimo ir vėdinimo išlaidoms vis paklausesni tampa statiniai, kurių mažesnės energijos sąnaudos. Viena alternatyvų gali tapti ir lengvos konstrukcijos šiaudiniai namai. Tokie namai mūsų šalyje - dar naujiena, kuri vertinama nevienareikšmiškai, o užsienio šalyse, ypač Jungtinėse Valstijose, jie sparčiai skinasi kelią į statybų rinkas.
Šiaudai
© Corbis/Scanpix
Šiaudinis namas ypatingas tuo, kad jis pastatytas naudojant ekologišką ir ekonomišką statybos technologiją - šiaudų briketus, kurie atsparūs stipriems vėjams, žemės drebėjimams, kitoms stichinėms nelaimėms. Tokių namų statybai naudojamos ekologiškos medžiagos, paprastai atsinaujinantys vietiniai ištekliai - šiaudai, molis ir medis. Šiose statybinėse medžiagose nėra jokių sintetinių priedų, tai padeda sumažinti atmosferos taršą (šiaudai nesudeginami kaip nereikalingos atliekos, o panaudojami), todėl pastatuose vyrauja sveikas mikroklimatas.

Statybos technologijos

Šiaudinių namų statyba yra dvejopa. Vienu atveju šiaudų briketai naudojami namo karkasui, laikančiajai konstrukcijai pastatyti ir yra visos statybos pagrindas. Tačiau jis taikomas tik statant nedidelius namus (sienos ilgis iki 6 m). Šiaudų briketai gali būti dedami kaip plytos, surišami mediniais ar kitokiais virbais (ar lazdyno lazdomis) ir gali išlaikyti stogo svorį. Kai pastatas baigiamas statyti, jis nutinkuojamas moliniu tinku. Tai paprasčiausia ir pigiausia statyba.

Didesni namai statomi antruoju būdu. Jis nuo pirmojo skiriasi tuo, kad pastato karkasui, laikančiosioms konstrukcijoms statyti naudojamos kitos medžiagos, pvz., mediena ir metalas. Kodėl? Didesniam namui pastatyti nepakanka šiaudų briketų, nes būtinas tvirtas karkasas, laikantis stogą ir perdangas, todėl karkasas dažniausiai daromas iš medienos. Užsienyje statant daugiaaukščius šiaudų pastatus karkasas daromas iš metalo. Šis statybos būdas sudėtingesnis ir brangesnis nei pirmasis.

Karkasinė statyba iš šiaudų įdomi tuo, kad pirmiausia pastatomas stogas, kuris apsaugo nuo lietaus statybų aikštelę ir šiaudus.

Kodėl verta rinktis?

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje pradėtas vykdyti projektas "Ekologiškos statybos iš šiaudų populiarinimas mažinant įtaką klimato kaitai". Šio projekto vadovės asistentės Jurgos Mišliutės teigimu, žmonės renkasi statybą iš šiaudų dėl šios statybinės medžiagos - šiaudų briketų - ir jos šiluminių savybių. Tarkim, įprastinio namo (iš plytų, silikatinių blokelių) apšiltinimas kainuoja 75 proc. brangiau nei šiaudinio. Šiaudinio namo energijos sąnaudos per metus neviršija 40 kWh/m2. Be to, šiaudų briketų namai pasižymi didele šilumine varža - 8-10 m2 K/W, o tas leidžia sutaupyti apšiltinant pastatą.

Kitas pranašumas - gera garso izoliacija, kuria pasižymi šiaudų briketai. Šiaudinės sienos sugeria didžiąją dalį išorinio triukšmo, o tai itin svarbu, jei statinys yra pramoniniame judriame rajone, arti kelio.

Dar vienas veiksnys, lemiantis tokių namų paklausos didėjimą, yra tas, kad statyba iš šiaudų briketų prieinama daugeliui, nėra tokia brangi kaip, pavyzdžiui, pasistatyti gyvenamąjį būstą iš plytų ir kt. populiarių bei brangių statybinių medžiagų. Užsienio šalių patirtis rodo, jog šiaudinius namus statęsi gyventojai net elektros instaliacijos, vandentiekio sistemos įrengimo ir kitus darbus atliko patys, nes tai nebuvo sudėtinga, kaip ir pats statybos procesas.

Kai kuriems žmonėms šiaudiniai namai mieli ir brangūs, nes jie - tarsi būdas būti arčiau gamtos. Apima ypatingas jausmas užėjus į tokį namą. Jaukumo ir teigiamos energijos pliūpsnį suteikia neįprastos savita tekstūra pasižyminčios sienos, kurios atrodo tarsi "gyvos" (šiaudiniame name sienos tinkuojamos arba paliekamos atviros, tai priklauso nuo šeimininkų noro). Taip pat vilioja laukinių pievų, šviežio šieno kvapas.

Pas mus populiarės

Šiaudinių statinių populiarinimo šalyje projektą įgyvendina VĮ Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinis centras, remia Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa, Aplinkos ministerija ir Didžiosios Britanijos ambasada.

VĮ Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinio centro direktorė, projekto vadovė Edita Milutienė įsitikinusi, jog iš tokių medžiagų pastatytų namų šalyje daugės. "Susidomėjimas jais sparčiai didėja, o kuo puikiausiai tai įrodo, kad į seminarus, surengtus Vilniuje ir Kaune, susirinko per 200 susidomėjusių žmonių. Gyventojai ilgainiui supras ir įvertins tokių namų naudą, teigiamą poveikį aplinkai. Žinoma, labai svarbus vaidmuo čia tenka ir valstybės institucijoms, jų paramai informuojant visuomenę apie ekologišką statybą. Tikimės sulaukti jų palaikymo", - tvirtina E.Milutienė.

Šiaudinių namų Lietuvoje kol kas nedaug. Vieną pirmųjų "šiaudinukų" 1996 metais Jaros ir Ilgės santakoje Taraldžių kaime (Rokiškio r.) suprojektavo ir pastatė architektas Petras Devižis, dar nieko nežinodamas apie kitų šalių patirtį. Kitas jo statinys - Baltalaukyje (Vilniaus r.). Tai tapo pavyzdžiu ir padrąsinimu kitiems. Taigi šiandien P.Devižis tituluojamas šiaudinių namų statybos pradininku Lietuvoje.

Gaisro tikimybė nedidelė

Projekto koordinatorių teigimu, kai kurie linkę manyti, kad šiaudinių namų gaisringumas didesnis nei įprastinių pastatų, tačiau tai netiesa. Statiniai iš šiaudų briketų ypač atsparūs ugniai - gerai supresuotame, stipriai suspaustame šiaudų brikete oro tarpų beveik nėra. Taigi užsidegus šiaudinė siena tik apanglėja, o susidaręs pelenų sluoksnis neleidžia liepsnai skverbtis giliau. Na, o jei pastato sienos tinkuotos, ugnis pirmiausia turės įveikti tinko sluoksnį (paprastai šiaudų sienos padengiamos 25-75 mm gipso ar molio tinku). Atsparumas ugniai įrodytas moksliniais eksperimentais.

Pavyzdžiui, JAV šiaudinis tinkuotomis sienomis pastatas priskiriamas F119 gaisringumo klasei (mažos rizikos grupei), o tai reiškia, kad liepsnai prasiskverbti į pastato vidų prireiks daugiau nei valandos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gyvai / Proga atsitiesti: „Žalgiris“ – „Panathinaikos“ (58)

Penktadienį vakare Eurolygos centrinėje 19-o turo akistatoje Kauno „Žalgiris“ siekia nutraukti...

Ant raudonojo „Žmonių“ apdovanojimų kilimo – būrys garsiausių Lietuvos šou pasaulio atstovų (50)

Penktadienio vakarą Nacionaliniame operos ir baleto teatre rinkosi garsiausi šou ir kultūros...

Emigrantai galėjo būti įtraukti į automatinį kaupimą – ragina pasitikrinti (77)

Išvykę iš šalies, tačiau to nedeklaravę ir kadaise išsiėmę, bet nepanaikinę individualios...

Vietos gyventojai pakraupo sužinoję, kas iškirto jų mišką: valstybinei institucijai gresia nemenkos baudos (155)

Vilniečiai nustėro, kai pamatė, kad medkirčiai įsisuko į jų pamėgtą miškelį. Tačiau dar...

Prabangų apdovanojimų vakarą sutrikdė incidentas: iš garsenybių besityčiojęs „šuo“ išvytas su apsauga (5)

Penktadienio vakarą prabangiame „Žmonių“ apdovanojimų renginyje Nacionaliniame operos ir...

Sibire – operacija „Patrauk kalną“: 11 priekabų sprogmenų, didžiulis „An-124“ ir keturi „Il-76“ (3)

Rusijoje sukama galvas, kaip sunaikinti didžiulę nuošliaužą, blokuojančią Burėjos upę ir...

Įstabiai turtinga, bet nebrangi šalis lietuvius pavergė savo grožiu (43)

Bekraštės stepės, Baikonuras, Astana ir Nursultanas Nazarbajevas – tiek žinojau apie...

Indrė Makaraitytė. Kiek mūsų eurų kainuos rinkimai? Skvernelio ir Rusnės – taip pat (205)

Saulius Skvernelis paskelbė , kad dalyvaus Prezidento rinkimuose Rusnėje, susitikime su vietos...

Raudonuoju kilimu žengusios žvaigždės turėjo užduotį – paisyti aprangos kodo. Ar pavyko? (29)

Penktadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre susirinkę svečiai buvo...

Slapti vertintojai aplankė daugiau nei 100 barų Lietuvoje ir pateikė išvadas (6)

Kol jūs jaukiai snaudėte ar leidote žiemiškus vakarus namuose įsitaisę su knyga ar prieš...