Organinių trąšų negalima vertinti vienareikšmiškai. Skiriasi jų poveikis augalams ir žemei – ne visos vienodai gausina humuso ir maisto medžiagų kiekį dirvoje. Ko tikėtis iš pjuvenų ir kur jas panaudoti?
© Shutterstock

Pjuvenų vertė

Medienoje daugiausia yra celiuliozės (apie 50 proc.), lignino (20–40 proc.), hemiceliuliozės (19–22 proc.), dervų (3–5 proc.) ir vandens. Azoto ir mineralinių medžiagų tėra 0,2–0,4 proc. (sausos masės), vadinasi, apie 10 kartų mažiau nei lapuose ir gerokai mažiau nei žievėje. Skirtingų medžių pjuvenų cheminė sudėtis nevienoda. Pušų ir eglių pjuvenų vertė mažesnė nei lapuočių. Šių spygliuočių medienoje gausu sakingų medžiagų, kurios stabdo puvimą, labiau rūgština dirvą. Nemažai azoto ir peleninių medžiagų randama ąžuolų, bukų, guobų pjuvenose.

Nustatyta, kad šviežiomis pjuvenomis tręšti reikia saikingai, geriau naudoti porą metų pastovėjusias. Jei paskleidžiama nemažai tokių pjuvenų ar drožlių, joms pūvant organinių rūgščių susidaro per daug ir dirva rūgštėja. Tuomet maisto medžiagos lengviau išplaunamos į gilesnius sluoksnius ir augalai jas prasčiau pasisavina, suprastėja vandens ir oro santykis, silpniau vystosi šaknys. Greičiau nuskursta lengvesnės priesmėlio dirvos.

Norint sustiprinti pjuvenų poveikį, reikia jas nurūgštinti klintmilčiais, dolomitmilčiais, gesintomis kalkėmis. Į kibirą pjuvenų įmaišoma 120–150 g kreidos ar gesintų kalkių. Tinka ir pelenai (medžių, ypač lapuočių). Kartu su pjuvenomis ant daržo žemės paskleidžiama 200–700 g/m2 pelenų.

Priešingai nei mėšle ar komposte, pjuvenose nėra piktžolių sėklų. Jos gerai sugeria ir lėtai garina drėgmę, todėl galima naudoti kaip kraiką. Dažnai pjuvenomis mulčiuojama. Jos taip pat tinka įvairių kompostų gamybai.

Dirvai pagerinti

Pjuvenos – dirvą purenanti organinė trąša, turtinga celiuliozės ir lignino. Kad sparčiau vyktų mineralizacija, gautume didesnį efektą, jas reikėtų praturtinti azotu (1 kg – 10–20 g). Tai pagrindinis cheminis elementas, skatinantis mikroorganizmų veiklą, augalų augimą ir gerinantis dirvą.

Į pjuvenų kibirą galima įmaišyti įvairesnių trąšų (30 g karbamido, 70 g superfosfato, 10 g kalio chlorido) ir nurūgštinti smulkinta kreida (120–150 g) ar gesintomis kalkėmis.

Kompostui gaminti

Pjuvenos tinka visų rūšių kompostui gaminti. Svarbu, kad azoto (N) ir anglies (C ) santykis į krūvą kraunamose medžiagose būtų optimalus, nes jas skaidantys mikroorganizmai energijos ir maisto gauna iš minėtų cheminių elementų turinčių organinių junginių. Kompostas ỹra gerai, kai azoto ir anglies santykis – 1 : 20–30. Dėl šios priežasties į pjuvenas, kuriose gausu anglies (N : C – 1 : 500), būtina pridėti daug azoto turinčių medžiagų (mėšlo, šviežios žolės, žalių lapų, pūvančių vaisių, daržovių ir kt.). Pageidautinas bendros masės anglies ir azoto santykis – 3–4 : 1.

Komposto krūva turi būti drėgna, bet ne šlapia. Minimalus santykinis drėgnis, skatinantis mikroorganizmų veiklą, yra 12–15 proc., optimalus – 60–70 proc. Kompostas turėtų įšilti iki 40–70 °C, į visus sluoksnius patenkant užtektinai oro. Krūvą būtina reguliariai permaišyti ar perversti.

Į kompostuojamas pjuvenas reikia įmaišyti bent 1/4 mėšlo arba durpių. Jei jų neturite, galite berti azoto (1 kg pjuvenų – 20–60 g), amonio salietros ar karbamido (20–45 g). Mineralines trąšas pakeis srutos ar nupjauta smulkinta vejų žolė. Žinotina, kad ąžuolų ir spygliuočių medžių pjuvenos skaidosi ilgiau, todėl jų geriau nedėti į bendrą krūvą, o kompostuoti atskirai. Maišyti su kitų lapuočių pjuvenomis irgi nereikėtų.

Komposto vertę padidina ir pelenai (2–3 kg/m3) ar paukščių mėšlas, nes juose gausu šlapalo rūgšties, kurios aerobinės bakterijos amonio junginius paverčia azotu, o vėliau – nitratiniu azotu. Paukščių mėšlo įmaišoma santykiu 2 : 1. Šios ekologiškos trąšos yra šarminės reakcijos, mažina pjuvenų rūgštumą, dirvožemyje greitai mineralizuojasi, todėl jas augalai lengvai pasisavina. Pelenus berti reikia tolygiai, plonu sluoksniu, geriau sumaišytus su žeme. Procesai vyksta greičiau, kai į krūvą patenka arklių mėšlo (bent 10–20 kg/m3) – jame gausu celiuliozę ir ligniną skaidančių mikroorganizmų.

Šiltnamio žemei pagerinti

Pagerinti šiltnamio žemę galima tiek pavasarį, tiek rudenį. Jeigu per vasarą ji blogai sulaikė drėgmę, greitai išdžiūdavo, rudenį į 1 m2 reikėtų įmaišyti 2–3 kibirus durpių. Jeigu žemė greitai įmirkdavo, užpilama tiek pat smėlio. Į labai suslūgusią dirvą įterpiama bent metus gulėjusių pjuvenų (20–30 kg/m2), įmaišius karbamido arba amonio salietros (4–6 kg/m2). Be to, šiltnamio dirvą kasmet reikėtų pagerinti perpuvusiu mėšlu arba kompostu (10 kg/m2).

Geriausiai tinka mulčiui

Nuo senų laikų pjuvenomis mulčiuojama. Tinka ir šviežios, ir porą metų pastovėjusios. Geresnis mulčias paskleidžiamas lengvesnėse dirvose ir ten, kur reikia palaikyti drėgmę. Jos gerai praleidžia šilumą ir vandenį, o karštesnę ir sausesnę vasarą atspindi saulės spindulius, saugo žemę nuo perkaitimo. Mulčiuotos dirvos mažiau įšąla žiemą ir mažiau įkaista vasarą, paros temperatūros svyravimai būna mažesni, todėl geriau auga augalai.

Pjuvenas reikia berti ant švarios, nepiktžolėtos, kompostu, mėšlu ar kitomis daugiau azoto turinčiomis trąšomis patręštos dirvos. Toks mulčias po truputį ỹra, tampa azoto šaltiniu. Nustatyta, kad per dvejus metus jo mineralizuojasi tik 30 proc. Dar ilgiau išlieka labai sakingos pušų, eglių pjuvenos. Paskleistos jos tik po kelerių metų praturtins dirvą humusu.

Mulčią galima pilti po vaismedžiais, vaiskrūmiais, avietėmis, kai kuriomis daržovėmis. Rūgštesnei dirvai (pH didesnis nei 5,5–6) pakantesnės yra morkos, petražolės, pastarnokai, porai, rūgštynės, ridikai, ropės, rabarbarai. Ypač gerai pjuvenomis mulčiuoti šilauoges, rododendrus, azalijas ir kitus rūgštesnę terpę mėgstančius augalus, spygliuočių grupes. Žiemai jų papilama aplink braškes.

Apie lapuočius medžius ar didesnius krūmus mulčias paskleidžiamas iki pusės ar 2/3 jų lajos skersmens, apie spygliuočius – sulig lajos riba ar net plačiau. Po didesniais medžiais ir krūmais dėl šviesos stygiaus menkai auga arba visai neželia žolė. Tuomet mulčio ir lajų ribos turi sutapti, kad paslėptų pliką dirvą. Dekoratyvių lapuočių krūmų grupėse mulčio plotas prilygsta lajos skersmeniui. Spygliuočių grupėse pjuvenos paskleidžiamos 50 cm plačiau. Jos pilamos taip, kad prie kamienų ar, pavyzdžiui, šilauogių, stiebų liktų 3–5 cm tarpas, prieitų oras ir nešustų žievė. Galima įmaišyti karbamido ar žibalo, kad graužikai nedarytų žalos.

Skirtingų rūšių augalai mulčiuojami nevienodai: gėlėms reikia 3–5 cm storio pjuvenų ar pušų spyglių, o lapuočiams – 5–8 cm storio pjuvenų ar skiedrų sluoksnio. Ypač gerai veša 10–15 cm storio sluoksniu pamulčiuoti spygliuočiai: pušys, eglės, kadagiai, puskiparisiai. Gėlyne sausos pjuvenos paskleidžiamos rudenį, vos dirvai pašalus, o pavasarį susemiamos arba išsklaidomos.

Naudingi patarimai

  • Labai šlapiuose sklypuose į maždaug 40–50 cm gylio griovelius galima pripilti kalkinėmis medžiagomis nurūgštintų pjuvenų. Po 3–4 metų susidaro geras kompostas.
  • Pavasarį pjuvenų priberiama į gilesnius tarplysvius ar žemose vietose, kur telkšo vanduo, kad dirva pradžiūtų greičiau.
  • Pjuvenos – dirvą purenanti organinė trąša. Priemolio ar molio dirvose galima jų paskleisti daugiau, smėlio – mažiau. Dirvas pagerina tik azotu praturtintos pjuvenos: molingos tampa puresnės, o smėlingos – rišlesnės.
  • Spygliuočiams geriau tinka pušų pjuvenų, žievės ir kitokios medienos kompostas.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Egzamino įvertinimu nepatenkinta Simona teisybės ieško teisme: vienas skaičius sužlugdė visą gyvenimą (101)

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino įvertinimu nepatenkinta Simona pateikė apeliaciją,...

Paskelbtos teritorijos, kuriose jaunos šeimos galės gauti paramą būstui įsigyti (161)

Nuo rugsėjo 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui...

Sostinės policija sulaikė išžaginimu įtariamą „alfą vyrą“ Airiną Arutiunianą paimti intymūs vaizdo įrašai; atnaujinta 15.22 (306)

Sostinės kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė fotografu pasivadinusį asmenį, viliojusį...

Ekspertai: po skandalingų įvykių Helsinkyje – grėsmė visai Europai (202)

Kaip ir visi Jungtinių Valstijų ir Rusijos viršūnių susitikimai, Donaldo Trumpo ir Vladimiro...

Nemato, už ką teisti Pijų, bet pro akis praslydo kitas rimtas skandalas (228)

Kol visų dėmesys yra nukrypęs į teisiškai pasmerktą bandymą įrodyti, kad „ Naisių vasara...

DELFI TV Gyvai: Donatas Motiejūnas – apie karjerą NBA ir krepšinio aktualijas

DELFI TV Gyvai konferencijoje trečiadienį 17.00 valandą viešės Kinijoje antrą sezoną...

Valančiūnas išvengė stambių mainų tarp Toronto ir San Antonijaus (5)

Jonas Valančiūnas turėtų likti Toronto „Raptors“ klube, kuriame ir pradėjo savo karjerą...

Nebūkime tipiniai rytų europiečiai – Vilniuje ir Kaune ne viskas taip blogai (7)

Vasara už lango ir širdis džiaugiasi. Nesidžiaugia tik miestiečiai, kurie kartkartėmis papuola...

Dizainerė pataria, kaip įsirengti svajonių virtuvę (4)

Virtuvė neabejotinai viena svarbiausių erdvių namuose, todėl ši zona turi būti ne tik patogi,...

„Alfa vyras“ dienas leidžia areštinėje – pasisakė ir jį restorane striptizą kvietęs šokti Mantas Katleris (27)

Kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė fotografu Dovydu pasivadinusį asmenį, viliojusį...