aA
Tikriausiai visi skiria vyšnias nuo migdolų, slyvas nuo ievų, o lauravyšnes nuo abrikosų. Deja, tikriesiems botanikams šito nepaaiškinsi - šie augalai dabar priskiriami vienai - Prunus L. genčiai, tad lietuviškai juos visus derėtų vadinti slyvomis.
Žydinčios vyšnios
© Rojaus sodai
Laimė, Lietuvoje ne tik sodininkai ir šiaip augalų mėgėjai, bet ir “grynosios” botanikos atstovai, kalbėdami apie vyšnias ir slyvas, apsimeta nieko negirdėję apie griežtus botaninės nomenklatūros kodeksus, reguliuojančius augalų vardų suteikimą ir vartojimą. Tad, nepaklusdami šioms šiaip jau privalomoms taisyklėms, mūsų (ir dar labai nedaugelio pasaulio šalių) botanikai visai logiškai skiria vyšnias, abrikosus ir kitus minėtus augalus į atskiras gentis.

Toliau kalbėsim tik apie vyšnias, bet lotyniškuose jų varduose vartosime ne įprastinį senąjį vardą Cerasus , o “privalomąjį” Prunus , nes visoje nelietuviškoje (ir kai kurioje lietuviškoje) literatūroje bei augalų kataloguose vyšnias rasite tik Prunus vardu.

Dekoratyvinių rūšių vyšnių yra keliolika, o kultivarų, jeigu skaičiuosim visas Japonijoje sukurtas atmainas - šimtai, jei ne tūkstančiai. Skiriasi aukščiu, medžio ar krūmo forma, žieve, lapais, žiedais ir vaisiais. Truputį skiriasi augimo sąlygomis bei atsparumu nepalankiems aplinkos veiksniams - šalčiui, sausrai, ligoms bei kenkėjams. Aprašyti visas vyšnias net nebandysiu, apsiribosiu keliomis pastabomis.

Visų pirma - kaip žinoti, ar prekybos centre taip gražiai atrodantis augalas sėkmingai augs ir pas mus? Svarbiausia - jo atsparumas šalčiui, nes kitas sąlygas (apšvietimą, dirvą, drėgmę) galima pakeisti. Lietuvoje atsparios šalčiui trešnės ( Prunus avium ), paprastosios ( P. cerasus ), kvapiosios (P. mahaleb ), smėlyninės ( P. besseyi ), kurilinės (P. nipponica var. kurilensis ), raudonlapės ( P. x cistena ) ir Saržento ( P. sargentii ) vyšnios bei jų kultivarai.

Visai netinka mūsų klimatui P. campanulata, P. caroliniana, P. cerasoides, P. hirtipes. Šiek tiek apšąla (o labai šaltomis žiemomis - palyginti smarkiai) smailiadantės arba rytinės (Prunus serrulata), liaukingosios ( P. glandulosa ), pavasarinės ( P. subhirtella ), “Tokijo” arba “jošino” ( P. xyedoensis ) vyšnios bei jų kultivarai. Šiai grupei priklauso ir dauguma ypač gražiai žydinčių sakurų, dar vadinamų japoninėmis arba japoniškomis vyšniomis. Ta proga reikėtų paminėti, kad sakuros (arba ‘Sato Zakura’) - tai ne botaninė rūšis, o įvairios kilmės sodinių hibridų ir kultivarų grupė. Sakuros Japonijoje auginamos daugiau kaip 1000 metų, tad nenuostabu, kad daugelio jų kilmės dabar niekas nežino.

Šalčiui jautrioms vyšnioms reikia išrinkti kuo “jaukesnę” vietą - atvirą saulei, bet apsaugotą nuo vėjų. Netinka žemiausios (per šalnas čia šalčiausia) ir aukščiausios (labai vėjuota) sodo vietos. Neblogai sodinti prie saulėtos sienos - ji bus papildomas šilumos šaltiniu ir saugos nuo vėjų.

Vyšnios palyginti pakančios įvairioms dirvoms, bet dauguma jų nemėgsta rūgščių dirvožemių, drėgmės pertekliaus ir juo labiau - stovinčio vandens. Labiausiai tinka nesunkus, vidutinio derlingumo ir laidus neutralios reakcijos priesmėlis ar priemolis. Labai derlingose dirvose arba gausiai tręšiamos vyšnios vešliai augs, dėl to turėsite mažiau žiedų ir daugiau kenkėjų. Vidutinio ar menko derlingumo dirvose vyšnias naudinga kas pavasarį patręšti kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais. Kalkingose dirvose dauguma vyšnių žydi gausiau.

Virtualus sodo žurnalas www.rojaussodai.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuviai statybininkai Danijoje pateko į spąstus: tapo „popieriniais milijonieriais“ (95)

Sigitas Mačiulis nėra nei milijonierius, nei verslininkas. Vyras gyvena avarinės būklės bute...

Šiame Lietuvos mieste naujos statybos būstų nėra, o buto nuomai reikia laukti eilėje (103)

Ukmergė – nedidelis senas miestas Aukštaitijoje, nuo Vilniaus ir Kauno nutolęs apie 70 km. Apie...

Bankininkas: euras yra valiuta, kurios niekas nenori turėti (96)

Galbūt euras ir kėsinasi į dolerio – pasaulinės skolinimosi valiutos – teritoriją, tačiau...

Landsbergis apie rinkimų kartelės žeminimą: „valstiečiai“ patys sau pjauna taburetės koją (42)

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako esąs įsitikinęs, kad valdančiųjų...

Bankų mokestį vertina atsargiai: bėdų gali pridaryti visai ekonomikai (3)

Bankų turto mokestis būtų sunkiai pakeliama našta bankams ir galėtų sukelti problemų visai...

Meilė baigėsi: termino pabaigai artėjant Šiaurės Korėja vėl prakalbo apie „seną nuokvaką“ (25)

Šiaurės Korėja pagrasino vėl pradėti vadinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą „senu...

Vilniaus Kalėdų eglei – užsienio žiniasklaidos dėmesys ir pagyros: tapo tikra sensacija (22)

Praėjusį šeštadienį sostinės Katedros aikštėje įžiebta Kalėdų eglė jau pateko ir į...

Ar atpažįstate šį įrankį: nors tai senas išradimas, kai kas tai naudoja ir šiandien (1)

Šis įrankis turi labai specifinę paskirtį – jis padeda sureguliuoti kitus įrankius. Kadaise...

Gydytojai įvertino populiarėjantį „vaistą" nuo peršalimo: norėdami sau padėti, situaciją galite tik pabloginti (12)

Pajutote pirmus peršalimo simptomus? Bėkite krosą! Tokius patarimus šaltuoju metu laiku neretai...