Siūlo nepasitikėti tendencijomis

Pasak V. Norkaus, labai populiaru galvoti, kad egzistuoja kažkokios bendros dizaino tendencijos, kuriomis visi gamintojai tarsi susitarę seka. „Nėra taip, kad staiga visi baldų gamintojai pirmenybę teiktų kelioms spalvoms, formoms ar medžiagoms - sako V. Norkus, - Kategoriškai teigti, kad štai šiemet madinga rožinė, aukso, persikinė, o, tarkim, mėlyna, nemadinga, nebūtų teisinga“. V. Norkus neabejoja, kad garsiausios baldų kompanijos pirmiausia ieško savo identiteto, nori savo kolekcijose turėti unikalius gaminius, kurie pabrėžtų jų išskirtinumą. Dėl to „Salone del Mobile“ parodoje didžiausio dėmesio sulaukia tie gamintojai, kurie pristato autorinį dizainą, investuoja į bendradarbiavimą su dizaineriais ir inovacijas.

Tokios kompanijos kaip italų „Kartell“, „Moroso“ ar „Driade“ bendradarbiauja su žymiausiais pasaulio dizaineriais. „Šių kompanijų stenduose galima gauti atsakymus, kurie pasaulio kūrėjai šiandien yra madingiausi. Tokie dizaineriai kaip P. Urquiola, Ph. Starckas, K. Grcicius, broliai Ronanas ir Erwanas Bouroullecai, Jaspersas Morrisonas, Naoto Fukosawa, Roberto Palomba, Oki Sato dirba ne tik su baldų, bet ir šviestuvų, aksesuarų gamintojais, todėl šiuos kūrėjus galima laikyti tikraisiais dizaino tendencijų formuotojais“.

Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, kad, tarkim, skandinavų kompanijos visiškai nesureikšmina dizainerio žinomumo ir pristato jaunų, niekam dar nežinomų dizainerių kūrinius. „Skandinavų baldų gamintojų dizaino supratimas labai aukštas, – sako V. Norkus, - todėl joms svarbiausia galutinis kokybiškas produktas, o ne dizainerio pavardė“.

V. Norkus įsitikinęs, kad XXI amžiaus visuomenėje keičiasi požiūris į prabangą, vartojimą, ir tai atsispindi šiuolaikiniame baldų dizaine. Anot pašnekovo, vis didesnė dalis žmonių gyvena miestuose, jų būstai nebūna dideli, dažnai ir nuomojami. Dėl globalizacijos populiarėja nomadiškas gyvenimo būdas, žmonės neprisiriša prie konkrečios gyvenamosios vietos, taip stipriai nebesureikšmina daiktų, nėra linkę prie jų prisirišti, nori geriau turėti mažiau, bet kokybiškesnių.

„XXI amžiaus žmogus daugiau dėmesio skiria sau - laisvalaikiui, bendravimui. Baldai pirmiausia turi būti funkcionalūs, kokybiški ir estetiški. Jų vertė slypi tame, kaip jie prisitaiko prie konkretaus žmogaus gyvenimo būdo, atspindi jo požiūrį į pasaulį, tačiau nebūtinai turi būti aukso spalvos ir kainuoti beprotiškus pinigus, – sako V. Norkus.

Ar jau laikas penktos kartos biurui?

Šiemet „Salone del Mobile“ parodoje vyko ir kas antrus metus rengiama biuro baldams ir įrangai skirta ekspozicija „Workplace 3.0“. Pasak parodoje apsilankiusios „Ergolain“ dizaino skyriaus projektuotojos Evelinos Delekaitės, biuro baldų gamintojų stenduose vis dar populiarūs taip vadinamieji „Google“ tipo biurai. „Tokiuose biuruose dominuoja žaismingi daugiafunkciniai baldai, bendros darbo vietos pritaikytos kūrybai, poilsiui, žaidimams“.

Tačiau pašnekovė šiemet biuro baldų gamintojų stenduose dar pasigedo šios dienas aktualijas atspindinčių biuro baldų sprendimų. „Tarkim, Lietuvoje jau diegiame taip vadinamus „Office 5.0“ sprendimus, - sako E. Delekaitė. – Biuruose įrengiame skaitmenizuotas darbo vietas, valdomas mobiliomis programėlėmis – darbuotojas išmaniuoju telefonu gali rezervuoti darbo vietą, kaupti informaciją apie savo darbo grafiką, įpročius, kurie padeda didinti darbo efektyvumą. Tačiau parodoje tokių sprendimų dar praktiškai nebuvo“.

E. Delekaitė turi paaiškinimą, kodėl naujovės į šiuolaikinį biurą ateina pamažu: „Nors ateities biuro tendencijas inspiruoja technologinis progresas, tačiau realius darbo kultūros pokyčius pirmiausia įtakoja darbuotojų įpročiai, – sako pašnekovė. – Šiandien technologinės galimybės jau leidžia visiškai naujame lygyje organizuoti biure darbo procesus, pritaikyti baldų sistemas, tačiau dar turi praeiti šiek tiek laiko, kol pasikeičia pačių darbuotojų mąstymas, jie įvertina naujas galimybes ir prie jų prisitaikę suformuoja naujus, patogesnius darbo ir veiklos įpročius“.

Evelina sako, kad nuo to, kaip darbuotojai priims siūlomas naujoves ir priklausys ateities biurų evoliucija, kokios inovacijos prigis serijinėje biuro baldų gamyboje.

Dėl to, pasak pašnekovės, šioje parodoje itin intrigavo speciali teminė ekspozicija „A Joynful Sense at Work“. 1600 kv. m. plote skirtingos dizaino ir architektūros studijos iš viso pasaulio pristatė savo vizijas, kaip aukštos gyvenimo kokybės siekis galėtų ir turėtų atsispindėti ateities biure. „Labai patiko žinomos architektūros studijos „UN Studio“ instaliacija, kurioje architektai atkreipė dėmesį į darbo metu kylantį stresą ir analizavo, kokiais būdais šiuolaikiniame biure šį stresą būtų galima atpažinti, išmatuoti ir, pasitelkus tam tikras priemones, tarkim, garsų terapiją, maksimaliai sumažinti“, - pasakoja E. Delekaitė. Pašnekovei taip pat įsiminė „Studio 5+1AA” baldo modulis, keičiantis biure savo formas ir funkcijas priklausomai nuo vietos, poreikių ir laiko.