Kas slypi už pavadinimų?
Aplinkai ir namams dažniausiai naudojamas marmuras, skalūnas, granitas, travertinas bei smiltainis. Kokiomis savybėmis jie pasižymi?
Marmuras. Šio akmens pavadinimas gimė senojoje Graikijoje (išvertus – švytintis, blizgantis akmuo). Jau antikos laikais meistrai marmurą naudodavo skulptūroms, architektūrai. Jis pasižymi įvairiausiomis spalvomis bei atspalviais – rožine, geltona, pilka, mėlyna, žalia, raudona, ruda ir jų deriniais.
Marmuras patvarus, dekoratyvus, jį lengva apdirbti, poliruoti, bet kartu tai minkštas akmuo, bijantis cheminių medžiagų, rūgščių. Akmeninius paviršius būtina saugoti nuo karščio, nevalyti abrazyvinių dalelių turinčiais valikliais, kad nesubraižytume. Tačiau gilius įbrėžimus nesunku nupoliruoti, kas suteiks akmeniui nepakartojamo blizgesio.
Skalūnas. Tai sluoksniuotas smulkiagrūdis akmuo, sudarytas iš molio, kvarco. Skalūnas šiek tiek nelygaus paviršiaus, jį galima šlifuoti arba poliruoti. Būna įvairiausių spalvų – žalios, raudonos, rudos, juodos ar susiliejančių kelių atspalvių.
Skalūną lengva formuoti, skirtingai negu granitas, jis netrupa, o savo savybėmis primena marmurą.
Skalūnu padengiamos grindys, sienos, iš jo gaminamos palangės, stalai. Sluoksniuota akmens faktūra gražiai atrodo su mediena. Dėl natūralių spalvų, tekstūros įvairovės šis akmuo puikiai dera šiuolaikiniam interjerui, yra lengvai prižiūrimas, neslidus.
Granitas. Tai labai tankus, sunkus akmuo, nebijantis cheminių teršalų ir šalčio, todėl jį galima naudoti ten, kur reikia ypatingo atsparumo. Granitas puikiai tinka grindims, sienoms, židiniams, palangėms ir stalviršiams, laiptams, kolonoms. Skirtingai nei marmuro, jo nebūtina papildomai apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų ir rūgščių, tačiau tai nereiškia, kad jo nereikia prižiūrėti.
Travertinas apibūdinamas kaip „subtilus akmuo“. Naudojamas tiek vidaus, tiek lauko apdailai – grindims, baseinams. Kadangi tai kalkinis akmuo, yra jautrus rūgštims. Travertino spalvų spektras labai įvairus – nuo šviesiai baltos iki raudonos, tačiau visos spalvos švelnios, šiltos. Šis akmuo yra porėtas, todėl pasižymi geresne šilumos ir garso izoliacija negu, tarkime, marmuras.
Smiltainis – nuosėdinė nuotrupinė uoliena, susidariusi iš smiltelių dydžio mineralų, kitų uolienų nuolaužų. Šioje natūralioje ir ekologiškoje medžiagoje galima rasti net gamtinių priemaišų: akmenėlių, šiaudelių.
Išskirtinės smiltainio pritaikymo galimybės geriausiai atsiskleidžia namų interjere ir eksterjere. Juo galima apdailinti įvairius paviršius, sukurti bet kokias formas, dekoratyvius elementus: apklijuoti sienas, fasadus, lubas, kolonas, lempas ir t. t. Sunkiau pasakyti, kur negalėtume pritaikyti šio akmens. Kiekviena smiltainio plokštė yra skirtingų raštų – vienodai apdailinto pastato ar interjero detalės nerasite. Akį traukia ir natūralios spalvos, suteikiančios jaukumo. Vyrauja šviesūs, rudi, pilki, gelsvi atspalviai.
Sukurtas gamtos
„Vadasiga“ grupės „Akmėja“ vadovas Ramūnas Simutis: „Dabar populiariausios akmeninės dangos – grindinio trinkelės iš granito, pastatų fasadų apdaila – iš granito, marmuro, smiltainio, travertino, pastatų vidaus apdaila – iš granito bei marmuro. Visi natūralūs akmenys gan patvarūs, tačiau ilgaamžiškiausi granitas, marmuras. Jie naudojami kaip statybinė ir apdailos medžiaga. Akmuo sukurtas pačios gamtos, todėl kiekvienas jo raštas bei atspalvis yra savaip įdomus ir madingas, tik jį reikia pritaikyti atitinkamam eksterjerui, interjerui ar kraštovaizdžiui.
Interjere akmuo dažniausiai naudojamas kaip grindų bei sienų danga, židinių apdaila. Dabar vis daugiau žmonių įsigyja gaminių iš akmens (skulptūrų bei fontanų) kraštovaizdžiui papuošti, taip pat labai populiarios grindinio trinkelės. Pastaruoju metu nemažai natūralaus akmens sunaudojama visuomeniniame sektoriuje, t. y. miestų aikštėms, parkams, senamiesčiams atnaujinti.
Kainos priklauso nuo akmens rūšies, spalvos, matmenų bei kiekių. Akmeniui prižiūrėti naudojami specialūs impregnantai, apsaugantys, kad paviršius neįgertų drėgmės bei nešvarumų, o garantijos šiai medžiagai nereikia – akmuo yra amžinas.“
Pritaikymo subtilybės
Architektė Dovilė Bukauskaitė: „Natūralūs dalykai labai sparčiai grįžta į madą, todėl dabar itin domimasi ir akmenimis. Šiuolaikinės technologijos leidžia apdirbti tiek jų paviršių, tiek ir tūriškai.
Akmuo lietuvių namuose paprastai puošia sienas, grindis. Pastarosioms dažniausiai naudojamos šlifuotos plokštės, o sienoms, pavyzdžiui, juostelėmis skaldytas akmuo.
Rinkdamiesi akmeninę grindų dangą gerai pagalvokite, ypač jei turite mažų vaikų, ar ji nekels rūpesčių. Šlifuotas, lygus it veidrodis ir preciziškai švytintis paviršius yra labai gražus, bet ir slidus.
Pertvarinėms sienoms galima naudoti akmens skaldą, kuriai suberti padaromi specialūs tinklu dengti rėmai, kad akmenukai neišbyrėtų. Tokia pertvara tikrai papuoš namus ar biurą. Gludintus upės akmenis galima klijuoti komponuojant mozaikas tiek ant sienų, tiek ant grindų.
Iš akmens gaminami baldai, praustuvės ar kiti buities rakandai taip pat vertinami dėl savo ilgaamžiškumo. Jeigu norima akmeninį daiktą pastatyti ant kito, svarbu įvertinti jo svorį, nes ilgainiui sunkus daiktas gali deformuoti lengvesniojo pagrindą.
Akmuo virtuvėje naudojamas nuo seno. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, kad nuo akmens plokštės sklindantis šaltis kenkia rankų sąnariams. Nereikia pamiršti, jog akmens mada atėjusi iš šiltesnių kraštų, kur dėl aukštos oro temperatūros akmens šaltumas yra didelis privalumas.
Architektūroje akmuo – viena iš pirmųjų statybinių medžiagų, puikiai tinkanti fasadui, jis atrodys solidžiai ir prabangiai.
Dabar akmens rūšių įvairovė tokia didelė, kad sunku išsirinkti. Reikia atkreipti dėmesį į kiekvienos chemines ir mechanines savybes, kad išvengtume greito dilimo ar trūkinėjimo. Raštai ir spalvos, be abejo, kiekvieno skonio reikalas, tačiau geriau nesirinkti mūsų gamtinei zonai nebūdingų, kontrastingų ir itin ryškių spalvų, kurios vargins akį. Tokios tinka tik kaip akcentai.
Architektūra taip pat labai svarbi kraštovaizdžio dalis. Klasikinės skulptūros, baliustrados, fontanai ir kiti mažosios architektūros elementai buvo privalomi dvarų, pilių ar rūmų parkų akcentai, tačiau naudoti juos šiandien, ypač namų aplinkoje, reikia labai atsargiai, kadangi dažniausiai sukuriamas kičo ir neskoningumo pavyzdys. Visada akį traukia natūralus gamtos grožis bei formos, todėl jei aplinka atrodo tuščia, verčiau pasisodinti širdžiai mielą augalą nei pasistatyti akmeninę skulptūrą, kuri nederės prie kraštovaizdžio. Išskirtiniais atvejais, derinant architektūrinius sprendimus ir aplinką, kuriant darnią visumą, galima gauti labai originalų ir netikėtą rezultatą.
Akmenį reikia rinktis apgalvotai. Jei jo bus per daug, akį rėš neskoningos spalvos, erdvė gali labai apsunkti, tapti nejauki, šalta. Prisiminkite, jog natūralios medžiagos visada dera tarpusavyje – mediena, natūralūs pluoštai, stiklas, net metalas. Akmenys, suderinti atitinkamomis proporcijomis bei spalviškai, būstui suteiks jaukumo ir prabangos.
Lietuvoje sodybose labiausiai paplitę rieduliai bei skalda. Skaldos takeliai priskiriami natūraliems gruntiniams takams, jie funkcionalūs ir estetiški. Skirtingų frakcijų bei spalvų skaldomis galima sukurti įvairius dekoratyvinius piešinius. Laisvai paberti akmenukai ilgainiui išsisklaido, todėl galima rinktis poliuretano pagrindo rišiklio bei tam tikros frakcijos dekoratyvinio akmens skaldelės arba šviesai laidaus natūralaus kvarcinio smėlio besiūles dangas. Naudojant rišiklį gaunamas nebirus, patvarus ir mažiau priežiūros reikalaujantis grindinys.
Takai taip pat grindžiami rieduliais, nors jie ilgaamžiai, tačiau vaikščioti tokiais takeliais ne itin patogu. Rieduliai labiau tinka alpinariumams arba japoniškiems sodams formuoti.
Grindiniams Lietuvoje dažniau naudojamos ir bazalto bei granito trinkelių dangos. Kitokios rūšies akmuo nėra labai populiarus dėl didelės kainos.
Anksčiau buvo teigiama, kad akmuo geriau dera klasikiniam interjerui, o šiandien šią natūralią gamtinę medžiagą mėgsta tiek minimalizmo šalininkai, tiek savitumo ieškantys žmonės. Pasirinkę akmenį susikursite originalų interjerą ar kraštovaizdį, kadangi dviejų vienodų akmenų paprasčiausiai nėra.“
