Siūtos ir kimštos „Kalėdų” užrašo raidės, nukabinus paskutiniąją dovanėlę Kūčių dieną, buvo iš karto perkeltos ant ką tik papuoštos eglutės ir žymėjo vieno smagaus etapo pabaigą, o kito, ne mažiau jaukaus, pradžią.

Kalėdos - tai kulminacija, į kurią kalendorius mus ir vedė. Plonas linines džiuto virveles, kuriomis kasdieniai siurprizai laikėsi ant kopėčių, taip pat panaudojome darsyk: sukarpytos trumpomis atkarpomis jos tapo imbierinių sausainių kabliukais, kuriais buvo papuošta visa mūsų Kalėdų eglė.

Taip laikėmės tvaraus vartojimo kurso, kuriam talkino ir toks pats, skandinaviškas, pasirinktas Kalėdų medžio papuošimo stilius. Trijų karalių dieną nupuošus jau ir eglutę, meduoliai, nors ir trejetą savaičių kaboję atviroje erdvėje (bet nepameskim sveiko proto, nieko jiems nenutiko), buvo sunaudoti bananiniam-meduoliniam tortui pagaminti, o raidės su virvelėmis nugulė į dekoracijų maišą kitiems metams.

Ir jie atėjo. Tie kiti metai, kai atsinešėm kopėčias iš rūsio ir iki paskutinio vakaro ieškojome laiko, kada galėsime pasileisti po parduotuves kalendoriaus dovanėlėms nupirkti, atėjo. Ką nutarėme keisti šioje tradicijoje?

Pirmiausia - vardą. Nutarėme daiktus vadinti tikraisiais vardais: vien tai, kad adventas prasidėjo ne gruodžio pirmąją (kurią žymi pirmasis skaičius ant dovanėlės), o lapkričio 30, pirmąjį iš keturių sekmadienių iki kūdikėlio Jėzaus gimimo šventės, tai jau iškėlė mums klausimą, ar tikrai mes labiausiai laukiame Jėzaus gimimo ir ar akcentą dedame į katalikišką susikaupimą, susilaikymą nuo triukšmingų linksmybių Advento laikotarpiu?

Greičiausiai nesame uolūs katalikai, nebijokime savęs vertinti taip pat reikliai bei nuoširdžiai, kaip dažnai elgiamės su aplinkiniais. Mes greičiau tokie, kurie savo bažnyčią stato namuose, o mums visgi artimesnė protestantiška džiaugsmingos vilties laukimo idėja su dovanėlėmis - siurprizais, kurie žymi dėmesį vienas kitam, atneša daug stebuklų ir žymi kelią į didžiausio metuose dėmesio artimiausiems kulminaciją - Kalėdas.

Tam priskiriame ir planuojamą prieškalėdinį draugų susibūrimą prie eglutės su karštu vynu ir metų aptarimu. Jeigu bus triukšmo ir juoko, bet pasijausime išklausyti, ne vieni su savo likimais, tai ir bus mūsų namų Kalėdų laukimas, vilties bankas. Suma sumarum, iš visko po truputį paėmę reikšmių, pasverdami vartojamų žodžių prasmę formuodami savas tradicijas, o viena jų - Kalėdų laukimo kalendorius. Beje, atidesnė, atsakingesnė kalba buvo ir vienas iš 2015 tikslų.

Antras dalykas, ką taip pat norėjosi keisti kalendoriaus tradicijoje - saldumynų kiekis, slypėjęs dovanų ryšulėliuose. Taip, tai paprasčiausia prieiga rasti nedidelės kainos dovanėles, tačiau jų buvo tikrai labai daug, o dėmesys vienas kitam, jeigu jau toks mūsų išsikeltas tikslas, taip pat turi evoliucionuoti. Dar nežinia, kaip JIS, bet JI šiemet stengėsi rasti kuo sveikesnius pasirinkimus.

Trečias aspektas, kuris visiškai tenkino pernai, ir mažiausiai norėjosi jį keisti - išlaidos. Praėjusiais metais kiekvienas dovanėlėms išleidome apie 100 Lt. Šiemet, deja, JAI vos pavyko sutilpti į 70 Eur (±241 Lt) , JAM - į 50 Eur (±172 Lt). Hipotezės kelios: arba pomėgiai, apie kuriuos galvoji, pirkdamas dovanėlę kitam, taip pasikeitė ir atsispindi piniginėje vertėje, arba nepakako metų, kad išmoktume elgtis su naująja valiuta, arba tikrai pabrango prekės. Arčiausiai tiesos tai, jo teisingi gali būti visi atsakymai, o jų kombinacija tapo biudžeto eilutės išraiška: ir mes keitėmės, ir euras sąmonėje dar nenusistovėjo, ir visi norime gyventi geriau: mes, gamintojai, logistai, prekybininkai.

Kai pasistatėme kalendorių, jausmas toks, jog trys šimtai penkiasdešimt aštuonios dienos pralėkė beatodairiškai, o štai kai reikia sulaukti kiekvienos iš 24, praeidamas net pačiupinėji rytdieną…

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt