Žmona pavojaus akivaizdoje

Kaip ji sužino apie kitą moterį? Iš pažįstamų, draugų ir iš paties vyro. Egzotiškais atvejais pasigirsta kitos moters skambutis: jis jūsų nebemyli. Todėl vyro neištikimybė - tai staigi, stresinė žinia. O nemalonios žinios mus šokiruoja. Todėl pirma, ką gali padaryti žmona - apstulbti. Apstulbusi žmona gali pajusti stresą visomis čakromis: apatinėmis- kojos linksta, pilvo duobutė šąla, ir viršutinėmis- širdis apmiršta, gerklėje kamuolys, mintys paralyžiuotos. Stresinės būsenos negali numatyti, tačiau gali iš anksto pasirūpinti draugėmis. Geriausiai, jei žmonos namuose nuolat budi geriausia draugė. Ką? Kad ji budėtų nuo to momento, kai žmona viską sužinojo?

Ne,- kokios jūs nesupratingos - iš anksto ji turi lankytis žmonos namuose - dar kai vyras ištikimas. Draugė turi būti žmonos namuose kas antrą vakarą. Ji turi apskritai tapti vos ne šeimos nare. Ką gali žinoti, kada ir kas atsitiks? Nežinai nei dienos, nei valandos. Ji turi reguliariai sėdėti virtuvėje gerdama su žmona arbatą ar vyną, šnekėtis su ja, pasiruošusi palaikyti savo draugę streso atveju. Juk tokio streso, kaip neištikimybė, metu geriausia moters pagalbininkė- kita moteris. Tuo metu, kai žmonai atsijunginės viena po kitos čakros, o po to vėl įsijunginės, draugė sureaguos žaibiškai: “Kuilys!” Arba “ niekšas, jis dar pasigailės!” Agresija, kurios negali reikšti apstulbusi žmona, turi būti išsakyta geriausios draugės. Kam išsakyta - vyrui ?

Ne! Supraskite. Pyktis turi būti išsakytas garsiai į orą. Vyro šalia nebus, jis kaltas ir slepiasi nuo žmonos. Todėl jis negirdės. Vyrai, kurie tiesiai šviesiai pasako žmonai: aš dabar myliuosi su kita - yra atskira vyrų kategorija, į kurią įeina šventieji ir psichopatai, todėl mūsų analizei lemiamos reikšmės jie neturi. Normalūs nusidėję vyrai jaučiasi kalti ir slepiasi. Žmona apstulbusi. Todėl pyktis gali būti išsakytas tik draugės, tik į orą, ir taip, kad žmona girdėtų. Kam to reikia - nėra laiko aiškinti, bet jūs žinote, kad įtemptais momentais turi atsirasti žmogus, garsiai pasakantis tai, ką kiti nedrįsta išsakyti.

Ar vyras nusipelnė pačių bjauriausių epitetų?

Žinoma, kad nusipelnė. Juk jis žadėjo savo žmonai ištikimybę ir santuokų rūmuose ir bažnyčioje. Vadino ją vienintele ir pūtė jai miglą į akis. Vaikus su ja pradėjo. Namus statėsi. O dabar nesusivaldė ir nuėjo paskui linguojančias šlaunis ir įdėmų moterišką žvilgsnį . Gėda kokia. Na ir kas, kad su žmona jam buvo monotonija? Pas seksopatologą reikėjo nueiti. Jis dar pasigailės, supras, ką praranda, ir atšliauš ant kelių maldauti priimti jį atgal. Bet špygą jam. Mes dar pažiūrėsime.

Per tą laiką žmona ima atsigaudinėti. Ji geria ksanakso tabletę ar taurę konjako, rūpestingai paruoštą draugės. Ji klausosi jos kalbų , sureguliuoja kvėpavimą ir po truputį atstato čakras. Ji gali pajusti kažkokią kaltę - o gal aš pati kalta?- tačiau draugė neleidžia jai jaustis kaltai. “Tu – nuostabi moteris - šaukia ji - pažiūrėk į ją ir pažiūrėk į save - nori, mes dabar pat nueisime į kavinę ir susipažinsime su dešimt tokių, kaip tavo vyras? Ką ten - su žymiai geresniais už jį”.

Stop. Šis pasiūlymas per ankstyvas. Žmonai reikia laiko - kokios savaitės. Per tą laiką ji nemiegos ir beveik nevalgys. Į klausimus atsakinės mechaniškai ir darbe darys klaidas. Geriausia jai pasakyti apie tai šefui: pas mane problemos šeimoje, man stresas. Šefas supras - pas šefus namuose visuomet panašios problemos.

Po savaitės laikas kurti taktiką. Taktikos tokiais atvejais kuriamos pagal nerašytą taisyklę: išklausyti draugės patarimus ir galų gale pasielgti savaip - kaip liepia širdis. Tas pats galioja ir psichoterapijai - jei tokia moteris dar lankosi pas psichoterapeutą , ji išklauso jo patarimų ir pasielgia, kaip liepia širdis.

Todėl patarimus tokiai moteriai draugė gali duoti kiek nori, o psichoterapeutai tyli- kam stengtis, jei vis tiek atsakymus pasako širdis? Bet tarkime, jūs esate geriausia draugė.

Viena taktika išeina iš natūralių žmonos jausmų: tegul moteris paskelbia vyrui boikotą lovoje iki Kalėdų. Tarkime, jei tu su savo mylimąja iki Kalėdų užbaigsi, tuomet galbūt aš tave priimsiu atgal. Tai labai svarbus prevencinis žingsnis, parodantis vyrui, kad žmona savigarbos neprarado, ir ne jis ją, o jinai jį atstumia. Moteris, kuri su drėgnomis akimis šliaužioja paskui vyrą ir maldauja sugrįžti atgal – atskira kategorija, į kurią įeina namų vergės ir pirmykščių genčių -tarkime, eskimų - atstovės. Jos neturi lemiamos reikšmės mūsų analizei.

Kita taktika natūraliai išeina iš idėjos “smok jam tuo pačiu” ir susiveda į tai, kad moteris ima galvoti palaikyti neįpareigojančius santykius su kunigu, biseksualia drauge, senu klasės draugu. Ši mintis prašosi į galvą labai retai, veik nepastebimai, ir kažkada užims moters galvoje deramą vietą. Tačiau šiai idėjai verta atsiduoti tuomet, kai vyras įklimps ilgam. Tarkime, daugiau, kaip pusei metų. Kol kas yra dar vilčių, kad jis sugrįš. Ir geriau, kad jis sugrįžtų kaltas.

Bet jis ir taip jaučiasi kaltas!

Na ir kas. Tegul jaučiasi labiau kaltas. Čia galioja visas moters elgesio arsenalas:

Ledinė tyla namuose;
Pasiūlymas pasišildyti maistą pačiam;
Pareiškimas: “vaikai, mes važiuojam į gamtą be tėvo;
Ironija : “argi tau dar neatsistatė potencija?”
Pagieža: “mačiau ją - sužinojau kai ką naujo apie tavo skonį”.

O vaikams? Ne, jų nereikia gąsdinti. Nereikia visokių ten “mes nebeturime tėvelio“ ir “jis jums ne tėvas”. Ypač vengtinas posakis “mums ir be jo gerai”. Negerai be jo. Vaikai nemėgsta tokio chaoso santykiuose ir tegul lieka su mintimi: ”tėvai dabar tiesiog nedraugauja”. Jūs gi žinote, kad labiausiai, kas trikdo vaikų nervų sistemą - sąjunga su vienu iš tėvų prieš kitą. Tegul žino: ”tėvai, kaip ir vaikai, susipyksta . Tačiau jus, mažyliai, abu myli”.

Kartais žmona jausis keistai: kažkokia viduje atsiranda ramybė. Sekundei. Tarsi palengvėjimas ateina. Tai geras ženklas: jos psichika atlieka svarbų darbą: bando paleisti nepatikimą žmogų. Ką reiškia “paleisti“?

Na, tą ir reiškia. Kaip jūs paleistumėte į laisvę prijaukintą paukštį . Tačiau nemanykite, kad jūsų prisirišimas prie vyro pasiduos taip lengvai. Jūs drebins emocinės audros ir ašarų potvyniai. Mintys “eina jis po velnių“ kaitaliosis su “kad tik jis sugrįžtų”. Meilę keis neapykanta ir viską nuplovinės ašaros. Neištikimybė - pragaras, kurio priešui nepalinkėčiau. Moterys, kurios pergyvena vyro neištikimybę ramiai, sudaro atskirą kategoriją, į kurią įeina intrigantės - turtų medžiotojos ir psichosomatiniais sutrikimais sergančios racionalios inžinierės. Lemiamos reikšmės mūsų analizei jos neturi.

Tačiau per tą laiką patyliukais vyksta stebuklingi procesai. Vyras juk jau įsitikino, kad jis vyras. Jo nauja meilė juk įsitikino, kad jis vedęs. Ir kad neskubės mesti šeimą dėl šlaunų ir žvilgsnio. Jis pergyvens savo amžiaus krizę ir grįš namo. Juk jis irgi nori valgyti ir jaukumo. Ypač to nori karingi vyrai - jūs juos žinote, jie nuolat demonstruoja savo emancipaciją, kietumą, žemina kitus vyrus ir žiūri į moteris iš viršaus. Šitie ypač pasiilgsta švelnumo ir šilumos. Kuo daugiau raumenų ir testosterono - tuo labiau pasiilgsta.

Vyrai, kurie savo naujose pažįstamose suranda tikrą meilę ir ryžtasi skyryboms bei naujai santuokai - atskira kategorija. Ji kaip tik turi lemiamą įtaką mūsų analizei . Nes žmonos turi suprasti, kiek tai rimta. Ir rimtų vyrų galima rimtai apie tai paklausti . O nerimtų - ir klausti nereikia - kas tokius ilgai pakęs? Išvys juos iš namų ir grįš jie pas jus. Klausimas tik, ar jums tokių reikia. Ką? Reikia vis tiek?

Tuomet ruoškite stalą. Vyną, užkandžius. Tik viską apgalvokite - ar jis jau pakankamai pasijuto kaltas? Jei ne - kurkite taktiką. Tokią, kokią liepia širdis.

O jei paukštelis išskrido visam laikui? Jis pas jus pagyveno, o po to užsinorėjo į laisvę. Jūs jį paleidote, paliūdėjote, ir po to atsidusote: paukščio vieta - ne narvelyje, o danguje.