Žinoma, didžioji dauguma mūsų kreivai šyptelime, girdėdamos šou verslo žvaigždutes skundžiantis, kad po visais sceniniais kostiumais, grimu ir žurnalistų dėmesiu jos išties tampa nematomomis. „Ai, tik nereikia”, – tėkštume į akis, jei galėtume. Tiesa, kai kurios iš jų tokią realybę renkasi net nedvejodamos, kitoms greitai ima darytis trošku.
Ir visgi, gyvenimas tvariai sukaltuose rėmuose pažįstamas ne tik garsioms aukštuomenės ir pop pasaulio damoms: daug sunkesnė dalia laukia tų, kurios užkimba ant tuščių santykių kabliuko ir, pačios to nesuvokdamos, gyvena, kad patenkintų kažkieno kito lūkesčius.
Būna, kad meilė įkalina.
Šie trys laiko patikrinti ženklai padės susivokti, ar įsivėlei į didesnę dramą, nei kada nors norėjai.
Įsimylėjo antrojo pasimatymo metu
Paauglystėje tirpdavau nuo minties apie pirmąją meilę – apie tą vieną lemtingą žvilgsnį, kuris jam nebyliai išduos visas mano paslaptis ir perskaitys jo sielą per sekundę. Juk tai pats romantiškiausias nuotykis, į kurį be jokių atsikalbinėjimų leistųsi kiekviena meilės nepatyrusi -niolikmetė, tiesa?
Taip, tai – pats nuostabiausias spygliukas fantazijai išjudinti, kuriuo tarpusavyje mielai dalijasi rašytojai, scenaristai, muzikantai ir kiti į žmogiškąsias emocijas apeliuojantys menininkai. Tai – gražus mitas, nieko bendro neturintis su tikrąja meile.
Jeigu man kas nors pasakytų, kad pamilo mane, na, kad ir iš antro žvilgsnio (ar antro pasimatymo metu), galvoje kaipmat įsijungtų klaikus apsaugos signalas.
Nežinau, kaip jūs, bet per antrą pasimatymą, o jeigu jau labai rimtai – tai ir per pirmuosius du ar tris santykių mėnesius, turbūt tesuspėjau papasakoti tik apie gerbtinus ir plačiai priimtinus pomėgius („dievinu keliauti, skaityti ir tvarkytis namus”), nutylėdama viską, kas politiškai nekorektiška, gėdinga, gal netgi smerktina.
Negi imsiu ir išklosiu visas kvailas apgirtusių atostogų istorijas, vaikystės nuoskaudas ir slapčiausias baimes po pirmos taurės vyno? Anaiptol. Viskas, kas išeis iš mano lūpų, kvepės žibutėmis.
Tai kaipgi galėčiau patikėti, kad jis kalba rimtai, jeigu dar net nežino, kas esu? Greičiausiai pamilo tik savo paties susikurtą mano versiją, kuria taip tvarkingai uždengė visus mano trūkumus, jog ir pats to nė nepastebėjo.
Visos žinom, kad per pirmuosius pasimatymus kraują kaitina visai ne meilė – ir nėra čia ko slapstytis po rožių žiedlapiais. Jeigu jis pasinaudojo įsiplieskusia aistra, kad rastų kelią iki tavo miegamojo, dar nereiškia, kad turėtų rasti kelią ir į tavo širdį.
Žaisk gyvenimą pagal savo taisykles.
Pabūgo tavo daugiakampės asmenybės
Japonai sako, kad žmogus turi tris veidus – vieną, kurį rodo pasauliui, antrą, kurį rodo artimiausiems draugams ir šeimai, ir trečią, kurio nerodo niekam. Pastarasis ir yra tikrasis asmenybės atspindys.
Bet kokioj naujoj aplinkoj – naujame darbe, vakarėlyje, seminare ar pasimatyme – pristatome pačią geriausią savo versiją, gink Dieve neparodydamos net mažiausio nepasitikėjimo savimi, savo sugebėjimais ar išvaizda. Ateiname pasiryžusios laimėti prielankumą, dėmesį ir pripažinimą. Kaip ir visi kiti.
Tad neturėtų stebinti ir tai, jog naujuose santykiuose nuo pat pirmos dienos ima bręsti „lūžio momentas”, kai tam tikroje situacijoje nukrinta mūsų tobulybės kaukė ir atsiduriame vienu sluoksniu arčiau tiesos. Ir visai kaip lupant svogūną, kuo arčiau viduriuko esame, tuo aštresnis efektas.
Jeigu jį gąsdina tai, kad tu dievini stilingus drabužius ir nebijai atrodyti seksualiai, bet praleidi ištisas valandas priešais veidrodį grauždamasi dėl netobulų savo kūno formų – tai ženklas, kad jis tavyje renkasi matyti tik tai, kas atitinka jo iliuziją.
Aš mėgstu veltis į filosofines diskusijas, bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir klausytis jų istorijų, bet po tokių vakarų man kaip oro reikia tylos ir laiko sau, kad atgaučiau prarastą energiją. Tai nereiškia, kad vakarėlyje apsimetinėju, jog puikiai leidžiu laiką – priešingai, tačiau tik šalia esantis žmogus matys, kokį pėdsaką tai palieka mano asmeniniame gyvenime. Na, o jeigu jam nepatiks tokia mano pusė, tai greičiausiai nepatiksiu ir tikroji aš.
Po kiekvieno žmogaus fasadu slypi daugiau ar mažiau sudėtinga istorija, svajonės, išgyvenimai ir būgštavimai. Jeigu jis renkasi matyti tik tam tikras tavo savybes, vengdamas klausytis, ką bandai jam pasakyti, būk atsargi: galbūt jis dar nepasiruošęs lūžio momentui, o gal niekada ir nebus.
Kad šalia mylimo žmogaus jaustumeisi gerai, turi būti užtikrinta, jog, apnuoginusi savo slapčiausius jausmus, sulauksi ne tik palaikymo, bet ir susižavėjimo tavo unikalia asmenybe.
Esi priversta atlikti tau primestą vaidmenį
Būkim sąžiningos – santykių pradžioje esame linkusios šiek tiek persūdyti: prisiekinėjam esančios atviro mąstymo („nori eiti į naktinį klubą su keletu savo viengungių draugų? Žinoma, jokių problemų! Ne, aš tikrai nepavydėsiu”), mielai apsiimam daugiau namų ruošos darbų, nei kada nors planavome („palik indus kriauklėje, aš susitvarkysiu”) ir praleidžiame daugiau laiko galvodamos, kaip jį nustebinti, nei skirdamos laiko sau.
Tai miela, tačiau lazdos perlenkti nereikėtų. Jeigu jis ims brėžti tavo vaidmens kontūrus tokiais pasiteisinimais, kaip „juk tau tai patinka”, „juk tu dievini tūsus”, „taigi tu tam neprieštarauji” ir panašiai, iš lėto imsi panašėti su jo diktuojama tavo asmenybės versija. Kol tai pradės varyti iš proto ir baigsis durų trankymu.
Tu geriau žinai, ko nori ir kokia esi, tad nederėtų leisti kitiems formuoti tavo minčių ir jausmų. Vaidinti jo idealią moterį gali būti smagu, kol jausi, kad kontroliuoji situaciją, tačiau blogi įpročiai greitai prilimpa, o parsinešti teatrą į miegamąjį turbūt baisiau, nei iš pat pradžių nuleisti tobulybės užsklandą.
Jeigu jis nemoka gėrėtis tavimi tokia, kokia esi, – jis tavęs nevertas.
