Visuomenė į pernelyg ankstyvą seksualinę patirtį turi tam tikrą požiūrį, paremtą gyvenimišku ritmu ir morale. O kaip yra tuo atveju, kai žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių, būdamas suaugęs ar net brandaus amžiaus vis dar yra nekaltas – ar tame yra prieštaravimas, ar čia galima įžvelgti problemų? Kas tai – kraštutinumas, keistuoliškumas ar tik normos variantas?
Šios gyvenimo dalies atsisakę žmonės aplinkiniams sukelia pačius įvairiausius jausmus. Dažnai tokiais atvejais pagarbą kito žmogaus pasirinkimui užgožia nesupratimas, nuostaba ir net nepasitikėjimas. Beje, lytis šiuo atveju neturi jokios reikšmės – čia vyrai ir moterys pasiekė lygiateisiškumą. Kodėl taip yra? Kodėl visuomenė į tai žiūri su tam tikra skeptiškumo doze? Ir kaip toks pasirinkimas veikia šių žmonių jauseną?
Religija, abstinencija ir išsilavinimas
Medicinos profesoriaus Michaelo L. Eisenbergo iš Stenfordo universiteto (JAV) vadovaujama mokslininkų grupė išanalizavo apklausos, kurioje dalyvavo 2469 vyrai ir 5120 moterų, rezultatus. Jie buvo paskelbti žurnale „Journal of Sexual Medicine“. Tyrimo dalyvių amžius svyravo nuo 25 iki 45 metų. Iš jų 13,9 procento vyrų ir 8,9 procento moterų pareiškė, kad jie nei karto gyvenime nėra turėję lytinių santykių. Kaip du svarbiausius šį pasirinkimą lemiančius veiksnius mokslininkai įvardijo religingumą (nepriklausomai nuo išpažįstamos religijos) ir alkoholio atsisakymą. Moterų kategorijoje taip pat buvo nustatytas tarpusavio ryšys tarp aukštojo išsilavinimo ir nekaltybės išsaugojimo brandžiame amžiuje.
Kaip sekso neišbandę tampa sekso simboliais
Žurnalistas ir kelių bestselerių apie seksą autorius Michaelas Castlemanas įsitikinęs, kad tikrosios tokio apsisprendimo priežastys slypi charakteryje. Jis savo knygoje „Are There Really 40-Year-Old Virgins?“ tvirtina, kad dažniausiai nekaltybė brandžiame amžiuje vis dar būna išsaugoję drovūs, nerangūs ir priešingos lyties kompanijoje nejaukiai besijaučiantys asmenys. Be to, tokio žmogaus pasirinkimą lemia ir vaikystėje įgyta emocinė patirtis. Saugoti nekaltybę ir brandžiame amžiuje yra labiau linkę tie, kurie vietoj žaidimų su bendraamžiais rinkosi vienumą arba paprasčiausiai buvo atstumti kolektyvo, kentė kitų vaikų patyčias ar išpuolius.
Galbūt būtent toks asocialumo ir nekaltybės išsaugojimo po dvidešimties, trisdešimties ar net keturiasdešimties metų ryšys ir yra priežastis, kodėl brandus seksualinių santykių nepatyręs žmogus suvokiamas kaip mažų mažiausia keistas. Toks požiūris projektuojamas į masinės kultūros pavyzdžius. Juostos „The Big Bang Theory“ pagrindinis veikėjas fizikas Sheldonas Cooperis vengia santykių su moterimis, kenčia nuo daugybės įvairių fobijų, hipochondrijos ir galimai nuo Aspergerio sindromo. Ne labiau socialus ir Benedicto Cumberbatcho suvaidintas Šerlokas Holmsas. Nepaisant savo pakankamai brandaus amžiaus, „itin aktyvus sociopatas“ sekso vengia. Nepaisant to, tai netrukdo nei herojui, nei jo vaidmens atlikėjui būti pagrindiniu pastarųjų metų sekso simboliu.
Vertina saugumą ir prisirišimą
Vėliau pradėtas lytinis gyvenimas, kai žmogaus asmenybė jau susiformavusi, duoda jam daugiau galimybių sukurti harmoningus santykius poroje. Tokios nuomonės laikosi psichologė Paige Harden iš Teksaso universiteto (JAV). Tokią išvadą specialistė padarė ištyrusi 1659 tos pačios lyties dvynių poras, kurių gyvenimas buvo stebimas nuo maždaug šešiolikos iki dvidešimt devynerių.
Tyrimo, kurio išvados skelbtos leidinyje „Psychological Science“, dalyviai buvo padalinti į tris grupes: pirmąją seksualinę patirtį gavę „anksti (iki 15 metų), laiku (nuo 15 iki 19 metų) ir „vėlai“ (po 19 metų). Trečiosios grupės tiriamieji pasižymėjo aukštesniu išsilavinimu, didesnėmis pajamomis ir stipresniu pasitenkinimu santykiais poroje. Be to, jie rečiau už kitus tuokdavosi ir tiriamuoju laikotarpiu turėjo mažiau seksualinių partnerių. Visus šiuos elgesio ypatumus, kaip ir vėlyvesnę lytinio gyvenimo pradžią, P. Harden sieja su žmogaus asmenybės ir charakterio ypatumais. Tokie žmonės paprastai santykiuose labai vertina saugumo jausmą, jiems būtinas stiprus ir gilus prisirišimas, o partneris pasirenkamas itin kruopščiai.
Tai – asmeninis pasirinkimas
Vienintelės priežasties, kuri lemtų vėlyvą pilnaverčio seksualinio gyvenimo pradžią, nėra ir, greičiausiai, būti negali. Šį sprendimą, kaip ir daugumą kitų, kiekvienas iš mūsų priimame remdamiesi daugybe faktorių: savo charakteriu, aplinka, svajonėmis ir įsitikinimais. Ir visuomenės nuomonė šiuo klausimu neturi uždėti žmogui etikečių „keistas“, „nevykėlis“ ar „sena merga“. Nes tai yra asmeninis pasirinkimas, kurie kitų žmonių laisvės neriboja.
Tačiau jeigu žmogus suvokia, kad šios svarbios gyvenimo dalies jam trūksta, jis pirmiausia neturi bijoti sau to pripažinti. Ir nereikia bijoti keisti savo gyvenimą: užmiršti vaikystės nuoskaudas, nepasitikėjimą ir paties sau nustatytus apribojimus. Vėlyva nekaltybė gali tapti problema, jeigu toks statusas neatitinka to, kaip žmogus suvokia laimę ir harmoniją. Vis dėlto, pati nekaltybė neturi būti kompleksų priežastimi ir negali būti pašaipų objektu.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
