aA
Gyvename žinių, susipynusių socialinių vaidmenų ir ekonominės naudos amžiuje. Siekiame būti viskuo, žinoti viską, juolab viską įvertinti konkrečia suma. Šiam laikotarpiui, kitaip nei ankstesniems, taip pat būdingas nepasitikėjimas kitais, net pačiu artimiausiu – sutuoktiniu. Žmogumi, prisiekusiu mylėti laimėje ir nelaimėje, varge ir skurde. Mylėti ir atleisti. Tačiau netesimi santuokos pažadai šiandien dažnai baigiasi ne tik skyrybomis, bet ir vieno iš sutuoktinių nuskurdinimu iki paskutinio cento.
Kunigas Audrius Mikitiukas
Kunigas Audrius Mikitiukas
© Asm. archyvo nuotr.

Nukenčia silpniausieji ir mažiausiai to tikėjęsi, nesvarbu, ar vyras, ar moteris. Centrinės hipotekos įstaigos Registrų skyriaus vedėja Edita Jauniškienė tikina, kad dar prieš santuoką pasirašyta vedybų sutartis gali padėti išsaugoti užgyventą turtą nesėkmingų vedybų atveju.

Tuo tarpu kunigas Audrius Mikitiukas, įgijęs būtent šios srities bažnytinės teisės magistro laipsnį, teigia, kad katalikiškoje santuokoje nesėkmė negalima, o vedybų sutartis, sudaryta dar prieš tuokiantis, leidžia santuoką skelbti negaliojančia. Taigi vis dažnesnę vedybų sutartį šį kartą aptarsime dviem aspektais: ekonominiu ir moraliniu.

Prieš žengiant prie altoriaus – apsidrausti

Nors vedybų sutartis už kelerių metų Lietuvoje jau skaičiuos savo gyvavimo dešimtmetį, ją sudariusiųjų nėra daug. Viena priežasčių – glaudi jos sąsaja su turtinių santykių nustatymu tarp sutuoktinių. Tai tikrai nėra labai malonu, juo labiau – priimtina mūsų visuomenėje.

Edita Jauniškienė
Edita Jauniškienė
© Asm. archyvo nuotr.

„Vedybų sutartis nustato, koks turtas kam priklausys gyvenant santuokoje, kas ir kaip tą turtą tvarkys, kaip jis bus padalytas, jei santuoką tektų nutraukti. Turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra ir bus asmeninė nuosavybė gyvenant santuokoje, o turtas, įgytas susituokus, yra bendra abiejų sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartimi sutuoktiniai gali susitarti kitaip ir nustatyti, kad, pavyzdžiui, butas, kurį būsimasis sutuoktinis nusipirko iki santuokos, po santuokos sudarymo taps bendra abiejų sutuoktinių nuosavybe, arba kad turtas, kurį sutuoktiniai įsigys santuokos metu, bus asmeninė vieno ar kito sutuoktinio nuosavybė.

Sutartimi galima nustatyti turto padalijimo būdą ir tvarką skyrybų atveju. Nesudarius vedybų sutarties, skiriantis sutuoktinių turtinius ginčus sprendžia teismas ir dažniausiai santuokos metu įgytas turtas padalijamas pusiau. O kiek pykčio, ašarų išliejama, kol tas turtas padalijamas?

Į sutuoktinių ginčus dėl turto įtraukiami vaikai, tėvai, draugai, ieškoma užtarėjų, liudytojų, kurie „žino“, „girdėjo“, kas kiek prisidėjo ar neprisidėjo prie buvusios šeimos buto, sodo sklypo, baldų ir kito turto pirkimo. O sudarius vedybų sutartį dėl turto jau nereikės ginčytis, nes sutartyje viskas bus aptarta.

Be to, vedybų sutartimi galima nustatyti ir sutuoktinių teises bei pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas“, – teigia E. Jauniškienė.

Taigi vedybų sutartis priimtiniausia žmonėms, kurie jau kartą išsiskyrė ir „nudegė“, bei besituokiantiems pirmą kartą ir neatmetantiems savo gyvenime skyrybų galimybės. Pastarieji paprastai jau iš anksto yra numatę, kad tam tikrų „paklydimų“ savo antrajai pusei negalėtų atleisti, todėl tokiu atveju „apsidrausti“ lyg ir būtų pravartu. 

Kalbėti – populiariau nei sudaryti 

Pagrindinis vedybų sutarties tikslas – apsaugoti save finansiškai. Tad šios sutarties dėmesio centre atsiduria ne santuokos, o turto išsaugojimas. Beje, nebūtinai esamas, jis gali būti ir iliuzinis, dar tik užgyvensimas ateityje.

„Galbūt daugelis mano, kad vedybų sutartys skirtos tik turtingiems žmonėms, tačiau pastebima, kad vedybų sutartis sudaro ir visai jauni, bet žvelgiantys į ateitį, ketinantys įsigyti turto ir siekiantys jį apsaugoti jauni sutuoktiniai. Taip pat dažnai – savo verslą turintys asmenys bei sutuoktiniai, sudarantys ne pirmąją santuoką. Vedybų sutarčių registro duomenimis, dažniausiai vedybų sutartis sudaro 30–40 metų sutuoktiniai, tačiau atsiranda ir vyresnių – 60–80 metų asmenų.

Iš pradžių vedybų sutartis daugiausia sudarydavo didmiesčių gyventojai, o jau 2007–2009 metais pastebėjome, kad daugėja vedybų sutarčių, kurias sudaro mažesniuose miesteliuose ir kaimuose gyvenantys sutuoktiniai. Kokiais atvejais jos sudaryti visiškai neverta? Jei santuokos metu sutuoktiniai neįsigis jokio turto, tokiu atveju sutartis gal ir nereikalinga“, – sako E. Jauniškienė. 

Žiniasklaida dažnai tikina, kad Lietuvoje vedybų sutarčių sudarymas – sparčiai populiarėjantis reiškinys. Tačiau statistiniai duomenys kol kas neleidžia kalbėti nei apie aukščiausias populiarumo viršūnes, nei apie taip mėgstamus penketukus ar dešimtukus. Tokio pobūdžio sąrašuose vedybų sutartis kol kas svetima.

„Vedybų sutartys Lietuvoje sudaromos tik nuo 2002 m. liepos 1 d. Sudaromų vedybų sutarčių kasmet daugėja: 2003 m. buvo įregistruota 160, o pernai – jau 661 vedybų sutartis (iš jų 195 ikivedybinės sutartys – sudarytos iki santuokos). Tais pačiais metais susituokė 24 063 poros, tad turtinių ikivedybinių sutarčių sudaroma palyginti nedaug – tik viena pora iš šimto.

Daugiausia sudaroma povedybinių sutarčių, t. y. sutarčių, kurios pasirašomos jau sudarius santuoką. Dalis sutuoktinių jas sudaro pirmaisiais bendro gyvenimo metais, neretai po kelių dienų nuo santuokos įregistravimo. Tačiau būna, kad sutuoktiniai pasirašo sutartį kartu išgyvenę 15–25 metų“, – teigia E. Jauniškienė ir pamini, jog vedybų sutarčių registre yra įregistruotų sutarčių, sudarytų net išgyvenus santuokoje 44 metus. 


Taip lengviau pasitikėti sutuoktiniu

Kad vedybų sutartis būtų teisėta ir galiojanti, ji turi išpildyti keletą jai keliamų sąlygų.

„Tiek ikivedybinė sutartis, tiek povedybinė turi būti sudaryta notarine forma. Pirmoji įsigalioja tik nuo santuokos įregistravimo dienos. Teismas gali pripažinti vedybų sutartį negaliojančia, jei ši iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki. Vedybų sutartyje negali būti sąlygų, kurios prieštarautų viešajai tvarkai, gerai moralei, ribotų sutuoktinių teisnumą ir veiksnumą, keistų turto paveldėjimo sąlygas, asmenines tėvų teises ir pareigas vaikams ir pan.

Taigi sudarius šią sutartį, nei santuokos metu, nei skyrybų atveju nelieka nuskriaustų pusių, žinoma, vertinant ekonominiu aspektu. Tačiau tokia sutartis taip pat neužtikrina, kad santuoka bus sklandi ir sėkminga. Priešingai, neretai pasigirsta nuomonių, jog kaip tik ji yra pirmas žingsnis skyrybų link. Tai viena priežasčių, dėl ko Lietuvoje tokios sutartys nutraukiamos.

Centrinės hipotekos įstaigos Registrų skyriaus vedėja E. Jauniškienė pabrėžia: „Vedybų sutartį galima pakeisti tik leidus teismui. Būna, kad sutuoktiniai nusprendžia visai ją nutraukti. Tai galima padaryti bendru sutuoktinių susitarimu bet kada, tačiau tik patvirtinus notarui. Tokių įregistruotos vos kelios. Konkrečių nutraukimo priežasčių nežinau.

Prisimenu tik vieną moterį, kuri, atnešusi susitarimą nutraukti sutartį, paaiškino, kad vedybų sutartis trukdė gyventi, bendrame gyvenime sukėlė nepasitikėjimo. Pati vedybų sutartis nėra laimingos santuokos garantas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, išsiskiria 10–11 tūkstančių porų (naujų santuokų per metus įregistruojama tik po 23–24 tūkstančius), todėl neturėtų stebinti ir tai, kad išsiskiria ir poros, pasirašiusios vedybų sutartis. Tačiau tik apie 20 porų santuokos nutraukimo metu turtą dalijasi pagal sudarytą vedybų sutartį.“

Turint galvoje, kad Lietuvoje išsiskiria beveik kas antra pora, nepaisant, ar pasirašyta vedybų sutartis, ar ne, ji tarsi palengvina skyrybų procesą ir iš tiesų apdraudžia nuo kito sutuoktinio nesąžiningo elgesio turtiniu klausimu. Atrodo, viskas aišku ir būtų galima dėti tašką. Tačiau...

Santuoka su sąlyga – negaliojanti

Kunigas Audrius Mikitiukas
Kunigas Audrius Mikitiukas
© Asm. archyvo nuotr.

Iškilus sunkumų, daugeliui dažnai kyla klausimas: skirtis ar dar ne? Kasmet beveik pusė Lietuvos sutuoktinių ryžtasi šiam atsakingam žingsniui. Likusi dalis, žvelgiant vienų akimis, kenčia sukandę dantis, o kitų – mokosi atleisti ir visais įmanomais būdais tesėti duotąjį pažadą – mylėti. Skyrybų klausimas labiausiai nepriimtinas praktikuojantiems katalikams. Tad ir vedybų sutartis katalikiškame kontekste įgyja visai kitokį aspektą.

„Kaip žinia, santuoką sudaro pareikštas sutikimas, kurio jokia žmogiška galia negali papildyti. Tuo tarpu vedybų sutartis yra žmogiškos galios aktas. Taigi vedybų sutartis Kanonų teisės požiūriu yra išankstinė sąlyga santuokinio sutikimo pareiškimui ir prieštarauja Bažnyčios mokymui.

Santuokos sakramentu vienas kitam prisiekiama visam gyvenimui, o sudarant vedybų sutartį numatomas skyrybų atvejis. Tad nėra pasižadėjimo gyventi kartu, kad ir kas nutiktų. Tarsi dalyvaujama loterijoje: jeigu pasiseks – gyvensime, jeigu ne – skirsimės.

Be to, šis sąlygos kėlimas ne visuomet grindžiamas teisingumu ir dažnai slopina tarpusavio meilę, nes toks veiksmas yra vienašališkas, daromas savanaudiškais sumetimais, tačiau tikra meilė jų nepripažįsta. Taigi jeigu prie altoriaus ateina jaunieji, prieš tai sudarę vedybų sutartį, ir kunigui tai žinoma, jis ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti šią porą tuokti. Tačiau tokios sutartys – vis dar naujas reiškinys, tad neretai daugelis kunigų net nepaklausia, ar ji sudaryta.

Be to, nemažai kunigų, nestudijavusių kanonų teisės, nežino, kad tokia santuoka yra negaliojanti. Ar sudarę tokią santuoką ir vėliau išsiskyrę žmonės gali tuoktis bažnyčioje antrą kartą? Taip, gali.

Tokiu atveju kreipiamasi į Bažnyčios teismą, ir, tribunolui šią santuoką paskelbus negaliojančia, jiems leidžiama tuoktis antrą kartą. Mes negalėsime patikrinti, ar ir šį kartą nesudaryta vedybų sutartis. Paklausęs apie tokią sutartį ir išgirdęs neigiamą atsakymą, nepulsiu duoti užklausos notarams. Pasitikėčiau pora, ir jų santuoka būtų palaiminta.

Kunigai niekada negalės patikrinti, mes tiesiog tikime žmonėmis. O jeigu norės apgauti, visada apgaus. Juk kuriami įvairūs įstatymai, kad žmonės sąžiningai mokėtų mokesčius, bet net tada sugebama „išplauti“ milijonus, ką kalbėti apie Bažnyčią, kur viskas pagrįsta pasitikėjimu žmogumi“, – teigia kunigas Audrius Mikitiukas. 

Atsimenu vienos pašnekovės mintį: kai atrodo, jog viskas baigėsi, iš tiesų viskas dar tik prasideda, nes pasitraukusi aistra užleido vietą meilei. Santuokos tvirtumą lemia ne sutartys, o apsisprendimas. Vedybų sutartis yra tik priemonė, gelbstinti ne santuoką, bet užgyventą turtą.

„Šeimininkė“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Profesorius Ambrozaitis – apie karantino švelninimą: per anksti atleidus vadeles, epidemija persiris į antrą fazę (247)

Gydytojas infektologas, Vilniaus universiteto Medicinos universiteto profesorius Arvydas...

Lietuvos gamyklose mažėja užsakymų: didžiausias iššūkis – ką daryti su darbuotojais (52)

Užsakymų mažėja, o kai kur stringa ir tiekimas. Su tokia realybe susiduria Lietuvoje veikiančios...

Po Šimašiaus pasipiktinimo – naktinis SAM paaiškinimas: mobilieji punktai bus uždaryti tik 2 dienas atnaujinta 00:10 val. (630)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle užsiminė apie dar vieną papiktinusį...

Klaipėdoje nuo šeštadienio apribojama universitetinės ligoninės veikla (28)

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vėlyvą penktadienio vakarą savo feisbuko paskyroje...

Po ambasadorės pasibaisėjimo kaukių kainomis, „Norfa“ atkerta: gal galite padėti nupirkti pigiau? (781)

Ina Marčiulionytė , Lietuvos ambasadorė Kinijoje, savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo...

Orai: termometrų stulpeliai šoktelės aukštyn (2)

Šeštadienio dieną vyraus nepastoviai debesuoti orai , giedresnis bus rytas ir vakaras, dieną...

Vilniuje nusileido specialus lėktuvas iš Londono (86)

Penktadienį prieš vidurnaktį Vilniuje nusileido specialaus lėktuvas su lietuviais iš Londono.

Baltarusijos žiniasklaida: užteks, situacija jau ir taip nukeliavo per toli (269)

„Niekas nepasikeis. Nekris naftos kainos. Nebus šuolių akcijų biržoje. Netgi ledynai nepradės...

Vašingtoną apkaltino piratavimu: „konfiskavo“ Vokietijai skirtą kaukių siuntą (52)

Jungtinės Valstijos perėmė Bankoko oro uoste į Vokietiją išsiųstų Kinijoje pagamintų...

Kita karantino pusė: tokių degalų kainų vairuotojai nematė jau seniai (132)

Nors karantino metu gyventojams patariama laiką leisti namie, o transporto srautai smarkiai...

|Maža didelių žinių kaina