Kalendorius jau skaičiavo pirmąsias rudens dienas, bet man vis dar tęsėsi vasara. Vasara, kaip visada kupina nuotykių, naujų pažinčių, įdomių susitikimų ir smagiai praleistų nepamirštamų akimirkų. O tuo labiau, kad ruošiausi pusmetį praleisti saulėtoje Ispanijoje! Šaly, kur ne tik saulė, bet ir žmonės savo draugiškumu šildo.
Porelė valgo makaroną
© Corbis
Nors visuomet paliekant namus ir artimus žmones ašaros liedavosi upeliais, šįkart to nebuvo. Juk prie visko priprantama. O be to, juk manęs laukė tokia nežinomybė! Ryžausi vienai didžiausių avantiūrų savo gyvenime: vykau studijuoti į svečią šalį, kurios nei kalbą mokėjau, nei kultūrą pažinojau.

Nusileidus oro uoste pasijutau lyg būčiau grįžus namo.. Tik, deja, niekas manęs nepasitiko laukiančiųjų salėje. Autobusu nuvykau į miestą, kuriame turėjau studijuoti. Išsinuomojau butą. Dienom bėgant po truputį jame įsikūriau, pradėjau lankyti intensyvius kalbos kursus ir paskaitas universitete, kasdien plėtėsi pažįstamų ratas.

Kadangi gerai kalbėjau angliškai, kur tik buvo įmanoma tuo naudojausi, tai lietė ir naujuosius pažįstamus. Per dažnai rengiamus užsienio studentų vakarėlius tiesiog suburdavome atskirą būrelį angliškai kalbančių žmonių ir jame smagiai leisdavome laiką.

Nepaisant šios grupelės susiformavimo, ispaniška kultūra neleido atitrūkti nuo kitų žmonių. Ir taip kaskart vis sveikinantis su kiekvienu vakarėlio svečiu, o sveikinimasis tai tarsi ritualas, kurio metu du kartus pasibučiuojama į skruostus ir pasiteiraujama, kaip sekasi? Pažįstamų nuolat daugėjo, o ispanų kalbą tobulinau kasdien, tačiau juk taip sunku prabilti svetima kalba!

Siestos ir fiestos

Eilinį vakarėlį, (ak, tas nuostabus ispaniškas gyvenimo būdas, leidžiantis gyventi siestomis ir fiestomis!) leidau tradiciniame bičiulių būryje ir nuolat jaučiau kiekvieną mano judesį sekantį žvilgsnį. Jo savininkas itin žavus vaikinas. Aukštas, atletiškas, tamsių plaukų ir jūros mėlynumo akių. O jo lūpos prabyla lengva, švelnia prancūzų kalba. Taip, taip pastebėjau aš jį ir anksčiau, tačiau tai buvo vienas iš vaikinų, kurie nuolat mėgaujasi vis kitos merginos draugija.

Na jau ne, pagalvojau. Man tai neįdomu, tariau sau ir nekreipiau į jį daugiau dėmesio. Tačiau tą vakarą, nors ir buvo sunku visą laiką jausti jo žvilgsnį, nutariau nekreipti į jį dėmesio ir visiškai ignoruoti. Juk man tai neįdomu! Vakarėliui besibaigiant jis priėjo prie mūsų įsilinksminusio būrelio ir užkalbino mane ispaniškai.

Kadangi jis man buvo “neįdomus” apsimečiau, kad nieko nesuprantu ir paklausiau ar kalba angliškai. Kaip ir tikėjausi, atsakymas buvo ne. Tačiau neįprastai liūdnas. Nustebau. Pamaniau, kad vaikinas tiesiog nuliūdo negavęs, ko norėjęs.

Kartais susitikdavome universitete, ir juokingiausia būdavo tuomet, kai būdavau su draugėmis, kurias jis pažinojo tiek kiek ir mane, o pasisveikindavo pabučiuodamas tik mane. Tarsi aplink nieko daugiau nebūtų buvę. Visi tolesni vakarėliai tiek man, tiek jam prasidėdavo ieškant akimis vienas kito.

Nuolat buvau bičiulių apsupty, visuomet veide švietė šypsena, o ir vaikinų dėmesio buvo net per daug. Linksmai leisdama laiką kito vaikino draugijoje sutikdavau jo liūdną žvilgsnį ir pasijausdavau kalta. Toks žaidimas tęsėsi kelis mėnesius.

Be to, stebėjausi kaip pasikeitė žmogus nuo tada, kai jį mačiau pirmais kartais. Jo draugijoje beliko tik keli vaikinai – jo tautiečiai, ir nebesisukiodavo žavusis prancūzas tarp merginų.

Ir vieną gražų vakarą paprasčiausiai prie jo priėjau ir pasisveikinau. Ir nebenuėjau. Tą vakarą, nors buvom didžiuliam draugų būryje mums niekas aplinkui neegzistavo. Buvo tik jis ir aš.

Nors visuomet žinojau, kad svajonių princai realybėje neegzistuoja, bet tai buvo jis. Tą vakarą, o tiksliau jau auštant, jis palydėjo mane namo, tačiau į namus įžengiau, kai saulė buvo jau pakilus, taip sunku buvo atsisveikinti.. Praėjus keletui minučių gavau trumpąją žinutę mobiliuoju telefonu “Saldžių sapnų!”, lietuviškai! O man taip trūko lietuvių kalbos.

Dar ilgai negalėjau užmigti, nors para be miego ir darė savo. Vakarop iš saldaus miego pažadino telefono skambutis. Taip, tai buvo jis. Pasisveikinęs pakvietė paragauti karšto šokolado. Aš dievinu šokoladą, iš kur jis tai žino? Kartu praleistas vakaras buvo kaip viena žavi akimirka, kuri atrodė sustojo ir niekuomet nesibaigs.

Deja, tuomet iš restorano mus išprašė niūrus savininko žvilgsnis. Buvom paskutiniai klientai, kurie net neplanavo kur nors eiti, o jau pusiaunaktis. Kartu leidom dienas ir naktis. Vadino mane jis dangumi savo. Ir reikėjo mums vienas kito kaip oro, kaip vandens.

Žinojom, kad tai nesitęs amžinai, kad turėsiu grįžti į Lietuvą, jis į Prancūziją. Abiejų laukė mokslai, kuriuos reikia baigti, šeima, draugai ir gyvenimo rutina, bet stengėmės apie tai negalvoti ir džiaugtis šia akimirka.

Neilgai trukus užklupo ir egzaminų sesija, laiko skirti reikėjo ir mokslams. Tačiau jis ir toliau mane lepino dėmesiu, šokoladinėmis dovanomis ir tiesiog buvimu šalia. Miegojau keletą valandų per parą, nes norėjau išnaudoti visą man duotą laiką.

Kartu aplankėm visus aplinkinius miestelius, paplūdimy praleidom ne vieną naktį gerdami vyną, kas rytą mėgaudavausi dar šiltomis bandelėmis iš kepyklėlės greta namų ir itališka kava, o visi draugai svarstė, kas su mumis bus kai ši graži pasaka baigsis. Tačiau tai mums mažiausiai terūpėjo.

Išlaikiau paskutinį egzaminą, gavau visus įvertinimus, reikiamus dokumentus, ta diena neišvengiamai artėjo. Ir atėjo. Paskutinis vakaras, paskutinis vakarėlis, paskutinį kartą matomi draugai ir jis. Kažkaip per daug to “paskutinio”. Tai buvo tik dar vienas itin smagus pasibuvimas su draugais, šokom, dainavom, linksminomės visi drauge iki paryčių.

O kai prasidėjo atsisveikinimai, visi draugiškai verkėm. Visi išėjo, likom tik mes, stovėjom apsikabinę ir tetroškom, kad ta akimirka niekuomet nesibaigtų. Greta stovėjo keli lagaminai mano daiktų. O laikas tapo didžiausiu mūsų priešu. Išaušo akimirka, kai reikėjo užrakinti buto duris ir keliauti į autobusų stotį. Ėjom tylėdami, jaučiau kaip tvirtai jis laiko mano ranką savojoj ir tik tada suvokiau, kad tuoj viskas baigsis.

Bejausmiai lagaminai

Bejausmiai lagaminai jau stūksojo autobuse, o vairuotojas šaukė kaip galėdamas, kad jei tuojau pat neįsėsiu į autobusą išvyks be manęs. Palikau jį, palikau Ispaniją, palikau savo pasaką.

Grįžau į Lietuvą, kur ne tik žiemą šalta. O kai būna labai šalta, šildausi prisiminimais apie gražią šalį ir nuostabų žmogų, sutiktą joje. Arba tiesiog parašau jam laišką ir tada su nekantrumu laukiu žinių iš jo.

Arba surenku jo telefono numerį, kai noriu išgirsti tuo pačiu švelnu ir tvirtą jo balsą. O kartais suskambus telefonui, man net nereikia žvilgtelėti į ekraną, puikiai žinau – tai jis.

O tie patys bejausmiai lagaminai neilgai trukus keliaus kartu su manimi į Prancūziją, kur oro uoste mane ir vėl pasitiks žavus prancūzas. Praleisime vakarą miesto šokoladinėj, kur kaip visada mėgausimės dieviško skonio karštu šokoladu, o kiekvieną rytą gersim pamėgtą itališką kavą ir valgysim šviežutėles bandeles.

Dangė

Atsiųskite savo meilės istoriją konkursui ir laimėkite šaunių prizų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

R.I.T.A. Lietuvos žemės ūkio atašė Kinijoje kaltina ambasados moteris genocidu (88)

Žemės ūkio ministerija atlieka patikrinimą dėl jos deleguoto atstovo Kinijos Liaudies...

Gudžiaus treneris griebiasi už galvos: nebežinome, ką daryti (101)

„Tragiška situacija. Esame giliuose viduramžiuose ir man keisčiausia, kad niekas neprisiima...

Kas slepiasi už naujo mistinio Putino įvaizdžio? (134)

Anksčiau dažnai vaizduojamas raumeningu mačo, gebančio apginti tėvynainius nuo priešų, Rusijos...

Lietuvos medikams – viliojantis britų kvietimas (62)

Didžiosios Britanijos Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS), norėdama išspręsti vis didėjančią...

Ušackas sukritikavo Grybauskaitę: rekomendavo rinktis kitas temas

Buvęs diplomatas, Kauno Technologijos universiteto Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas...

Feisbuko sensacija tapęs apsaugininkas Eligijus Ruškys: gyvenime yra buvę ir daugiau kuriozų (43)

Vidaus tarnybos jaunesnysis puskarininkis, disko metikas Eligijus Ruškys šiomis dienomis...

Nedžiuginanti Ingos Stumbrienės atostogų Bahamose pabaiga: iš oro uosto – tiesiai į medikų rankas (135)

Vasarišku ori bei egzotiška gamta Bahamų salose besidžiaugusi Inga Stumbrienė nesitikėjo...

Perspėjimas stambiesiems – melavusiems teks atsisveikinti su žeme imsis ir miškų (430)

Kilus skandalui dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo nepaisant visų ribojimų paaiškėjo,...

Paskelbta nauja Lietuvos pašto vadovė papildyta (6)

Valstybės valdomam Lietuvos paštui vadovaus Asta Sungailienė.

Alma Adamkienė atsidūrė ligoninėje gydytoja pateikė naujausią informaciją; atnaujinta 13:58 (292)

Prezidento Valdo Adamkaus žmona 90 m. Alma nuo šeštadienio gydoma Vilniaus universiteto ligoninės...