Galbūt pasakysite, kad vasaros darbas Anglijoje – ne atostogos, bet vis dėlto norėčiau papasakoti ir savo istoriją. Ji prasidėjo gana seniai – prieš dvejus su puse metų. Tada geriausia draugė pasičiupo mane už parankės ir pareiškė: ką mes čia vasarą Lietuvoj trūnysim, važiuojam į Angliją uždarbiauti!
Gitara
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Pasispyriojusi sutikau. Galvoju, pravers ir papilnėjusi kišenė, ir dar įspūdžių parsivešiu. Taigi žiemą mes, trys varlės keliauninkės, patraukėm į įdarbinimo agentūrą (pačioms nedrąsu buvo). Dabar dažnai pagalvoju – gerai, kad nedavė rinktis. Būtume visos trys važiavusios į Škotiją, ir tada nežinia kaip viskas būtų buvę.

Na, bet gavau paskyrimą dirbti viešbutyje–restorane–bare Kornvalyje. Prie jūros! Kaip pasakoj. Pirmas porą savaičių alpau nuo miestelio gražumo, paskui gerą mėnesį žliumbiau iš nuovargio ir liūdesio. Darbo buvo labai daug, bet per neilgas savo pertraukėles spėjau atkreipti dėmesį į šeimininko (ir visų bent kiek dažniau apsilankančių alaus gėrėjų) numylėtinį gitaristą.

Beveik kas vakarą po darbo jis ateidavo į lauko barą, atsinešdavo gitarą ir grodavo. O kaip grodavo! Aš netgi tyčia rinkdavausi plauti priskretusius puodus virtuvės gale, kad galėčiau pasiklausyti.

Galiausiai, kai apėmė nenumaldomas liūdesys, kartą priėjau prie jo ir paprašiau paskolinti gitarą (prieš išvažiuodama kaip tik lankiau pamokas ir užėjo noras vėl pabambinti stygas). Jis sutiko (vėliau prisipažino, kad niekam kitam gyvenime gitaros neskolintų, nes tai buvo jo didžiausias turtas).

Dar po savaitės supratau, kad visiškai nieko nebeatsimenu ir paprašiau, kad mane pamokytų groti. Po kelių tokių pamokų jau susitikdavom „a la pamokoms“, bet iš tiesų gitara likdavo atremta į sieną, o mes iki paryčių plepėdavom... Paskui prasidėjo vidurnakčio pasivaikščiojimai po darbo, trumpos išvykos prie jūros, lazanijos kepimas ir kiti pasimatymai.

Laikas taip greitai prabėgo, kad net nespėjau susivokti, kai jau atėjo laikas skristi namo... Greičiausiai pirmą kartą gyvenime TAIP nenorėjau grįžti namo. Jis pasisiūlė nuvežti į oro uostą (o iš Kornvalio ten nemenkas gabaliukas). Abu rūškanais veidais atsisveikinom, bijodami, kad tai, ką visi šnekėjo („Padraugavo per atostogas, ir baigta“) nebūtų tiesa.

Juk aš – lietuvė, Lietuvoje palikau šeimą, nebaigtas studijas, o jis – anglas, turi gerą darbą ir nemoka nė jokios užsienio kalbos.

Vos lėktuvui atsiplėšus nuo žemės, apsipyliau ašaromis ir nusiraminau tik likus pusvalandžiui iki nusileidimo. Subariau save – juk grįžtu namo, tris mėnesius nemačiusi tėvų, jie manęs taip išsiilgę, džiaugiasi. Sutikimo salėje jau pavyko išspausti beveik nuoširdžią šypseną, bet dar ilgai buvau kaip nesava.

Bet jis manęs taip lengvai nepaleido. Vos grįžau namo, pasipylė ilgiausi elektroniniai laiškai, pokalbiai telefonu (kol galiausiai supažindinau jį su tokia technikos naujove kaip Skype‘as). Pusę metų bendravom virtualiai. Kai jis pirmą kartą atskrido manęs aplankyti, galvojau – širdis sprogs!

Paskui dar kartą. Ir dar kartą. Ir kiekvieną kartą vis sunkiau buvo išlydėti jį į oro uostą ir nežinoti, kada susitiksim vėl.

Po kiek daugiau nei pusmečio jis galiausiai pasakė: „Zuiki, aš taip nebegaliu (širdis apmirė). Be tavęs nebegaliu. Jeigu aš atvažiuosiu gyventi su tavimi, ar priimsi?“ Taigi jau pusantrų metų gyvename kartu. O jausmas – lyg vakar būtume susipažinę ir įsimylėję iki ausų. Auginame katiną, pomidorus, esame susižadėję ir planuojame ateitį kartu. Lietuvoje. Ne visi vasaros romanai baigiasi kartu su vasara.

Rūta

Atsiųskite savo meilės istoriją konkursui ir laimėkite šaunių prizų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Iš anksto nederinto susitikimo metu padalijo Lietuvą: tai lems ir atlyginimų dydį

Aiškėja, kaip įvykdžius planuojamas reformas ir įvedus etatinio apmokėjimo sistemą pasikeis...

Plinta naujas sukčiavimo būdas – Lietuvoje jau yra nukentėjusiųjų (27)

Pažadais apie lengvai uždirbamus pinigus patikėję ir nepatikimose interneto svetainėse į...

Alkoholio ribojimai – ne problema: pirkėjai prisitaikė (69)

Norint įsigyti alkoholio didesnių problemų nekyla, tiesiog tenka labiau planuoti ir paprašyti...

Ramutei Daktarienei – dovana: teismas nutarė jai grąžinti garsiąją Užliedžių pilaitę atnaujinta 14.47 val. (274)

Kauno Daktarų nusikalstamam susivienijimui vadovavęs ir iki gyvos galvos įkalintas Henrikas...

Kauno rajone dingusi jauna moteris rasta į kanalą įvažiavusiame automobilyje smurto žymių nerasta (133)

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai surado dingusios Živilės...

Per stebuklą išsigelbėjęs Šilalės žydas apie budelius lietuvius: žinau jų pavardes (218)

„Turbūt Dievas norėjo, kad likčiau gyvas“. Taip sako vienintelis Holokaustą išgyvenęs...

Dėl galimo slapto pokalbių klausymosi - kreipimasis į Generalinę prokuratūrą (3)

Ketvirtadienį Vilniaus savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Vidas Urbonavičius...

Rusija siunčia žinią savo kaimynėms: įžvelgė daugiau grėsmių (70)

Rusijos federalinė saugumo tarnyba ( FSB ) paskelbė atnaujintą strateginį valstybės sienų...

Gyvai / Startavo 12-asis Dakaro etapas: ilgiausias išbandymas automobiliams lietuviai ir vėl taikosi į TOP-20 (67)

Jubiliejinio 40-ojo Dakaro ralio dvyliktasis etapas sportininkus pasitiko staigmenomis dar...

Virš Australijos skridusiame lėktuve – panika: šis skrydis buvo tarsi pragaras (2)

Oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuve, ketvirtadienį dėl „techninių priežasčių“...